Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3406/2026 Bylos Nr. BIK-795/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30147-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje atmestas nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinis skundas, ir toje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, turėjęs procesinę prievolę pilnai išnagrinėti apeliacinį skundą, to nepadarė ir taip pažeidė BPK 1 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, 324 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo apelianto argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK. Kaltinamajame akte nurodant inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpius „ne vėliau, kaip nuo 2022 m. liepos mėn. “ esminiai pažeisti BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimai nurodyti kiek įmanoma tikslesnį laiką, kada padaryta nusikalstama veika. Esant tokiems esminiams pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaravimams, kuomet teismas, konstatavęs V. J. veikoje tik BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos „požymius“, nuteisė V. J. ir paskyrė labai griežtą, t. y. laisvės atėmimo bausmę daugeliui metų, - yra pagrindas vertinti tai kaip tam tikrą apygardos teismo teisėjos šališkumą kaltinimą palaikiusio prokuroro naudai. Kaltinimas V. J. apygardos teismo nuosprendyje grindžiamas išimtinai netiesioginio pobūdžio duomenimis, juos teismui vertinant kaip kaltinančius V. J.; tuo tarpu V. J. apygardos teismui tuos duomenis logiškai bei įtikinamai paaiškino jį reabilituojančia prasme. Šios bylos procese nenustatyta tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų V. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su V. J. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, V. J. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje atsakė į esminius nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl kaltinamojo akto trūkumų, dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl V. J. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės) bei pakeitė Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų V. J. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybę, kad jis labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų išplatino įvairiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad V. J. gynėjas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies ir kitų nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo, teismo šališkumo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.