- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- 1-664-874/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43028-2025-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- T. J.
- Kaltinamasis
- S. P.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra Šiauliai-2
Baudžiamoji byla Nr. 1-664-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43028-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.6.7; 1.2.4.6.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; (S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu2026 m. spalio 5 d.JoniškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,mažamečio nukentėjusiojo T. J. įgaliotai atstovei advokatei Irmai Bekerei, atstovei pagal įstatymą L. M., kaltinamajai S. P.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.Teismasn u s t a t ė :S. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2025 m. gruodžio 4 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), aktų salės patalpose vykusio šokio būrelio metu tyčia vieną kartą spirdama mažamečiui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį ir vieną kartą patempdama už plaukų, sukėlė jam fizinį skausmą. Apklausta teisiamajame posėdyje, kaltinamoji S. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 4 d., 16 val., turėjo prasidėti šokių kolektyvo repeticija. Repeticiją pradėjo vesti jos dukra, ji atėjo pavėlavusi, nes buvo repeticijoje kitoje mokykloje. Repeticijos metu keli berniukai elgėsi nemandagiai, trukdė, nepagarbiai, netgi įžeidžiančiai kalbėjo. Ypač T. J. ir K. P. Tą dieną trūko mergaičių, todėl T. su K. stovėjo šalia šokyje. Ji galvojo būti tik asistente dukrai. Pamačiusi, kad berniukai kumščiuoja vienas kitą, bėgioja iš savo vietų, atsistojo tarp jų į tarpą ir pasakė K., kad šoks vietoj jo mergaitės. Berniukai buvo dar labiau nepatenkinti. Ji savo adresu išgirdo negražių pasakymų. Po kiek laiko K. susitaikė su tuo, kad kitaip nebus, bet T. toliau negražiai elgėsi. Daug kartų kartojo tą pačią šokio vietą, bet T. vis nepavyko. Ji puikiai mato kada vaikui neišeina ir kada vaikas specialiai daro neteisingai. Daug kartų kartojo, o T. vis darė ne taip, kaip reikia. Tada ji kažkaip spontaniškai spyrė T. Stengėsi pastarąjį nukreipti teisinga linkme, sustabdyti, nes šis ėjo ne į tą pusę. Po jos spyrio T. nešūktelėjo, nesuklupo, niekas salėje nepasikeitė, vaikai nenutilo, viskas buvo kaip buvę. T. tik pasakė, kad jam net neskaudėjo. Repeticijai baigiantis, kiti berniukai kikeno, morališkai palaikė T. ir K. Išleidusi visus vaikus, ji paprašė keturių berniukų pasilikti pasikalbėti. Salėje turi choro laiptus, ant kurių vaikai paprastai susėda, o ji, kaip vadovė, stovi prieš juos ir kalbasi. Ir tą kartą berniukams susėdus, kalbėjosi apie jų elgesį, kad jie trukdo kitiems vaikams. Trys berniukai klausėsi, neprieštaravo, bet T. prieštaravo ir atsikalbinėjo, buvo nuleidęs galvą, nusisukęs. Ji sakė, kad kalbant su žmogumi, reikia žiūrėt į jį. T. pasakius, kad nežiūrės, ji uždėjo ranką ant T. viršugalvio ir pakėlė pastarojo galvą, kad užmegzti akių kontaktą. Gali būti, kad netyčia ir patempė už plaukų, nes plaukai tankūs, garbanoti, todėl galėjo ir papešti. T. nesipriešino, nes buvo per trumpas laikas suvokti ką jos ranka darys. Pakeldama T. galvą, norėjo užmegzti ryšį su T., nes tas ryšys nevyko. T. dažnai neklausydavo, bet tą dieną ypatingai. K. ir T. elgesys nuolat būdavo toks. Nešalino pastarųjų iš repeticijų, nes ruošėsi dainų šventei. Kadangi turi būti 8 poros, buvo nusiteikusi pakęsti viską, kad išlaikyti grupę. Nesitikėjo, kad taip atsitiks. T. jos atžvilgiu vartojo negražius žodžius, bet ji stengėsi neklausyti. T. elgesys ją išbalansavo. Savo poelgį vertina blogai, pasielgė netinkamai. Po to vakaro su T. nebendravo. Gal vieną kartą mokykloje dar kalbėjo, kad jaučiasi netinkamai pasielgusi, kad nori atsiprašyti. Su T. globėja nekalbėjo. Tą vakarą norėjo nueiti pas T. į namus, prašė T. palaukti kol apsirengs, sakė, kad eis pas jį į namus, bet berniukas pabėgo. Ji dviračiu pasivijo T., bandė eiti kartu šalia, bet T. pasakė, kad neis kartu per miestą, nesidarys sau gėdos. Tada ji paskambino į T. namus ir pasakė, kad nori ateiti, bet T. nesutinka. Nežino kuri auklėtoja su ja kalbėjo, bet liepė T. eiti kartu su mokytoja. Baigus pokalbį, T. nusisuko ir nuėjo į priešingą pusę. Eidama iš paskos, dar kalbino T., bet šis pasakė, kad nenori, jog ji eitų pas jį į namus. Pagalvojusi, kad T. pabėgs ir ji pastarojo nepavys, nebėjo į T. namus. Pripažįsta, kad spyrė T. ir pešė už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu tik nepripažino, kad tą darė tyčia. Nesupranta teisinių dalykų ir įsivaizdavo, kad tyčia yra, kai iš anksto suplanuoji, nori pakenkti. Ji tokio tikslo neturėjo. Ji nenaudojo jėgos, T. galva lengvai pasikėlė. Šokėjų kojos yra labai stiprios ir jas valdo labai gerai. Tuo momentu jos rankos buvo užimtos, todėl koja kilo spontaniškai. Paskutiniu momentu ją sulaikė, bet inercijos jėga suveikė ir įvyko kontaktas, bet smūgis nebuvo stiprus. Ir avalynė nebuvo tokia, kuria skaudžiai galėtum įspirti. Mano, kad didelio skausmo T. nesukėlė. Smūgis koja buvo į sėdmenis, bet mano kad nestiprus. Nemenkina savo kaltės. Tokiu veiksmu bandė sulaikyti T., nes šis ne ten ėjo, ne taip šoko. Rankomis to nepadarė, nes buvo susikabinusi rankomis su mergaitėmis. Galėjo vėl žodžiais pasakyti, bet jau daug kartų kartojo tą vietą ir T. vėl ne taip darė, todėl ir pasielgė spontaniškai. Nenorėjo T. sukelti skausmą. Tarp spyrio ir veiksmo, kai kėlė T. galvą, praėjo apie 10 minučių. Kad negerai pasielgė, greit suprato po spyrio. Antrą veiksmą padarė, nes buvo labai pasimetusi, išvesta iš pusiausvyros. Tuo metu jai atrodė, kad būtina pasikalbėti su vaikais. Buvo ir išsigandusi, ir pasimetusi, ir labai pavargusi. Dėl nukentėjusiojo atstovės pareikšto civilinio ieškinio palieka spręsti teismui. Sutinku, kad T. padaryta neturtinė žala, bet ją įvertinti pinigais neturi kompetencijos. Jei teismas nuspręs, kad ji turi atlyginti neturtinę žalą, tai įsipareigoja tai padaryti, lėšų turi, dirba, gauna atlyginimą. Po to įvykio T. nebelanko repeticijų. Po šio įvykio ji labai prastai jaučiasi, turi sveikatos problemų, nemiega naktimis. Su vaikais dirba 35 metus. Paskutinius kelis metus dirbo labai dideliu krūviu. Pažada, kad ateityje niekada taip nebesielgs.Posėdžio metu B. J. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). B. J. apklausos metu parodė, kad kaltinamoji yra jos kolegė. Ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, kartu su mokytoja S. organizuoja renginius. S. pažįsta apie 30 metų, bendrauja ne tik kaip kolegės, bet ir kaip draugės. Apie šį įvykį sužinojo iš pačios S. sekančią dieną po įvykio. S. labai gailėjosi, išgyveno dėl to, kas įvyko. Jei būtų apie įvykį išgirdusi iš kito asmens, būtų nepatikėjusi. S. darbe gerbia, myli. Mokytojų darbas sunkus, neretai provokuojantis, bet tai, kas įvyko, nepateisinama. Su S. dažnai bendrauja, kalbasi ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Yra baigusi pedagoginę psichologiją, todėl mano, kad turimos žinios padės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Ji konsultuoja S., padeda pastarajai. Prašo laidavimo be užstato, nes vienintelės gaunamos pajamos yra apie 1500 Eur per mėnesį.Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.Be pačios kaltinamosios prisipažinimo ir duotų parodymų, jos kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis: 2025-12-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodoma, kad 2025-12-08 gautas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), šokių būrelio metu mokytoja S. P. kitų vaikų akivaizdoje smurtavo (tampė už plaukų, spyrė koja į užpakalį) prieš mažametį T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Patikslinus aplinkybes nustatyta, kad S. P. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 8);2025-12-08 (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir gerovės centro pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 4 d. šokių būrelio „(duomenys neskelbtini)“ metu šokių būrelio mokytoja S. P., matant kitiems vaikams, tempė T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Šeiminiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už plaukų ir spyrė koja į užpakalį (t. 1, b. l. 11);2025-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), aktų salės patalpa, kur kaltinamoji smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 20–28);2025-12-10 Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl pokalbio su nepilnamečiais“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei J. K. ir direktoriaus pavaduotojai K. J., bendrauta su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais B. T. ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) klasės mokiniu K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vaikų apie įvykį, įvykusį 2025-12-04 šokių būrelio metu, šie žodžiu paaiškino, kad šokių mokytoja S. P. nuolat šaukia, rėkia. Taip pat vaikai paaiškino, kad tą dieną T. J. nesisekė keli šokių judesiai, todėl mokytoja ant pastarojo užšaukė, o pastarajam pradėjus tyliai kažką kalbėti, mokytoja vėl pradėjo šaukti ir spyrė T. koja į užpakalį. Po to T. buvo išsigandęs, nebenorėjo šokti. Baigiantis būreliui, mokytoja, priėjusi prie toliau stovėjusio T., sugriebė pastarajam už plaukų ir vėl šaukė, liepė po būrelio pasilikti, tačiau T. greitai susirinko daiktus ir išėjo. K. P. papasakojo, kad T. jam pasakė, kad bijo mokytojos. Vėliau sužinojo, kad mokytoja kelyje pasivijo T., atsiprašinėjo, norėjo kartu eiti pas T. į namus, tačiau T. nenorėjo eiti kartu, nes bijojo. Vaikai paaiškino, kad nesuprato ar T. skaudėjo, bet matė, kad šis buvo išsigandęs. Taip pat vaikai pasakė, kad patys buvo išsigandę, kai pamatė, kad mokytoja S. šitaip pasielgė (t. 1, b. l. 30);2025-12-10 Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl pokalbio su S. P.“, kuriame nurodyta, kad S. P. trumpai žodžiu paaiškino, kad 2025-12-04, šokių būrelio metu, T. J. pats ją provokavo, kalbėjo įžeidžiamus dalykus apie ją, neklausė, nuolat burbėjo. Po to, ji staiga koja spyrė nepilnamečiam T. J. į užpakalį. Supratusi, kad blogai pasielgė, nuėjo prie T., kuris sėdėjo susirietęs, galvą nuleidęs link kelių, ir liepė žiūrėti į ją, kai su juo kalba, tačiau T. jos neklausė. Tada ji uždėjo ranką T. ant galvos viršugalvio, per plaukus pakėlė truputį galvą ir liepė po būrelio pasilikti pasikalbėti, bet po būrelio T. greitai pabėgo. Ji dar pastarąjį kelyje pasivijo, norėjo atsiprašyti, kad blogai pasielgė. Taip pat norėjo palydėti T. iki namų bei pakalbėti su pastarojo globėjais, tačiau T. atsisakė. S. P. paaiškino, kad dėl incidento labai pergyvena, gailisi, pergyvena dėl savo darbo. Socialinė pedagogė J. K. ir direktoriaus pavaduotoja K. J. žodžiu paaiškino, kad dėl mokytojos S. P. niekada nėra buvę jokių problemų ar nusiskundimų, tik iš vaikų girdėjo atsiliepimus, kad mokytoja šaukia ar garsiai kalba (t. 1, b. l. 32);2025-12-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad skyrius 2025 m. gruodžio 8 d. gavo pranešimą apie galimą vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimą. 2025-12-08 skyriaus specialistams T. J. paaiškino, kad 2025-12-04 (duomenys neskelbtini) šokių salėje, šokių kolektyvo „(duomenys neskelbtini)“ repeticijos metu, patyrė fizinį smurtą iš šokių mokytojos S. P. Mokytoja koja spyrė jam į užpakalį, vėliau čiupo už plaukų, pakėlė jo galvą ir, laikydama už plaukų, kalbėjo su juo, matant kitiems vaikams. Prašo imtis skubių veiksmų, siekiant apginti nepilnamečio T. J. teisėtus interesus (t. 1, b. l. 34–36);(duomenys neskelbtini) raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) administracija gavo informaciją apie galimai NVŠ „(duomenys neskelbtini)“ repeticijos metu įvykusį smurto atvejį prieš mokinį. Socialinė pedagogė J. K. paprašė mokinio T. J. pateikti paaiškinimą apie įvykį. Tą pačią dieną įvyko pokalbis su NVŠ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, (duomenys neskelbtini) mokytoja S. P. Gruodžio 8 d. S. P. pateikė paaiškinimą. Tą pačią dieną buvo aptarta situacija su į (duomenys neskelbtini) atvykusia T. J. globėja L. M., kuri informavo, kad kreipsis į Vaikų teisių tarnybą (t. 1, b. l. 41–43);mažamečio nukentėjusiojo T. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad mokytoja S. P. jį mušė 2025 m., prieš šventes. Vyko šokių repeticija (duomenys neskelbtini), šokių salėje, po 16 val. Repetavo tautinį šokį. Tuo metu mokė mokytojos dukra A. Atėjus mokytojai S., K. P. pradėjo maivytis, sakė, kad smirda salė. Jis prie to prisidėjo, tiesiog „pažvengė“. Reikėjo atlikti pratimą, priėjo S. Tada K. vėl pasakė, kad smirda salė ir, kad S. smirda. Jis irgi kažką pasakė ir „žvengė“, darė mimikas. Į draugą S. nekreipė dėmesio, o į jį atkreipė – supyko ir pradėjo šaukti. Ką šaukė, nepamena. Reikėjo padaryti apsisukimo pratimą ir jam nesisekė. Mokytoja pagalvojo, kad jis specialiai nedaro ir spyrė koja jam į užpakalį. Laikinai skaudėjo, gal 10 sekundžių. Pasijuto pažemintas prieš visą kolektyvą. Tai matė A., kolektyvas ir mokytoja, apie 10 žmonių. Tada liepė pakartoti ir kolektyvą paleido į namus. Pasiliko jį ir jo draugus – B. T., K., P., ir pasisodino ant suoliuko. B. ir P. pasiliko, nes šie juokėsi iš to, kas įvyko. Jį ir K. – dėl to, kaip elgėsi. Klausė, kodėl taip elgėsi. Pasakė, kad K. maivėsi, o jis pakartojo, mokytoją pavadino „ta“. Ši suėmė jam už plaukų ir pakėlė galvą, kad jos nevadintų „ta“. Pagal jį, tai buvo kreipinys. Galvą pakėlė už plaukų, jam skaudėjo. K. paleido pirmą, nors šis daugiausiai maivėsi. Pasijuto nemaloniai, nejaukiai, nes žiūrėjo draugai ir skaudėjo. Sakė, kad su juo eis pas jo globėjus pasikalbėti. Kai išleido apsirengti, jis pabėgo. Einant į namus, mokytoja jį pasivijo, prašė apie įvykį niekam nesakyti, atsiprašė, sakė, kad nesusivaldė, susinervino. Jis mintimis neatleido. Iki jo namų nebenuėjo, grįžo atgal. Tą dieną niekam nesakė, bet K. papasakojo socialinei. Ši pasikvietė. Jis paaiškino kas įvyko. Jo klausė ar papasakojo tą dieną grįžęs į namus, jis pasakė, kad ne. Grįžęs pasakė globėjai L. Kai buvo pas Vaiko teises, sakė reiks eiti pas gydytojus. Buvo praėjusi savaitė po įvykio, žymių nebuvo likę. Žymių ir po įvykio nebuvo. Sakė mokytojai, kad išeis iš tų šokių, nes jam nepatinka. Mokytoja sakė surasti kitą vaiką, tada galės išeiti. Mokytoja buvo atsistojusi jam už nugaros, iš kairio šono. Atrodo, kad spyrė dešine koja. Jis darė mimikas, kad smirda, buvo suėmęs nosį, norėjo prisidėti prie K. Elgėsi nemandagiai, įžeidė mokytoją. Dėl tokio savo elgesio jis neatsiprašė. Po įvykio su mokytoja nebendravo, į repeticijas nebeina. K. neturėjo poros, todėl atsistojo mokytoja. Rankomis nebuvo susikibę, nes stovėjo ratu. Kai jam spyrė, repetavo tą patį šokį. Į užpakalį spyrė čiurna. Jis tiesiog pasijuto pažemintas ir liko stovėti, nes jį barė. Jis stovėjo vietoje ir tylėjo. Šoko užsidėjęs „češkes“. Kaip vadinasi mokytojos batai, nežino, kažkokie bateliai. Vaikų teisėms pasakojo tą patį, ką ir dabar. Kai tempė už plaukų, skausmą įvertino 8 balais, o kai spyrė į užpakalį, neatsimena. Jis sėdėjo, kai jam suėmė už plaukų ir pakėlė galvą, kad žiūrėtų mokytojai į akis. Jis sakė, kad nesupranta, kodėl negalima sakyti „ta“. Kai mokytoja atliko tokius veiksmus, jis tylėjo ir klausė, ką ši sako. Jis su K. savo veiksmais galėjo pažeminti mokytoją, bet kalbėjo tyliai. Repeticija vyko su muzika. Kai kalbėjo ir šaipėsi, muzika negrojo. Po įvykio nenorėjo su mokytoja eiti į namus, nes jam buvo tiesiog gėda. Namuose už negerą elgesį atima telefonus arba kompiuterius. Mokytoja spyrė, nes galvojo, kad jis specialiai neatlieka to judesio, nors jam nepavyko jo padaryti. Sakė „baik vaidinti“, lyg tai liepė neišsidirbinėti (t. 1, b. l. 119–120);nepilnamečio liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tiksliai datos nepamena, apie 16 val., prasidėjo šokio kolektyvo „(duomenys neskelbtini)“ repeticija (duomenys neskelbtini) salėje. Jis tą šokių kolektyvą lanko apie keturis metus, kaip ir T. Repeticiją pradėjo kita mokytoja. Visi buvo pavargę nuo šokių kartojimo. Jis su T. ir B. „durniavo“, juokėsi iš savų „bajerių“. Po kiek laiko atėjo šokių mokytoja S., bet jie ir toliau „durniavo“. Šokdami darė klaidas, po to, buvo suėję visi į ratuką. T. kažką niūniavo sau po nosimi. T. pabodo kartoti tą pačią šokio vietą, sakė „užkniso“. Mokytoja buvo supykusi, įspėjo T., kad šis nustotų burbėti ir jos klausytų. Taip pat liepė nusiraminti ir jam. T. vėl murmėjo ir tada mokytoja S., stovėjusi už jo ir T., vieną kartą spyrė dešinės kojos keltimi T. į sėdmenis. Jam pasirodė, kad spyris buvo stiprus. Mokytoja pasakė „Tylėk, tau buvo pasakyta“. T. dėl to buvo pasipiktinęs, nervavosi, žiūrėjo į žemę. Jis bandė T. raminti. Toliau tęsiantis repeticijai, vaikai ir vėl neklausė mokytojos, „durniavo“, buvo pavargę, juokėsi. Tada mokytoja sustabdė repeticiją ir paleido mergaites į namus. Salėje liko jis, T., B. ir P. Jie sėdėjo ant pakopų. Šalia jo iš kairės sėdėjo T., iš dešinės sėdėjo P. T. iš kairės sėdėjo B. Mokytoja S. juos barė, sakė, kad negražu taip juoktis. Jis mokytojos klausė, nieko nesakė. T. murmėjo sau po nosimi ar su mokytoja tyliai kalbėjo. Ką T. kalbėjo, jau nepamena. Tik pamena, kad mokytoja pasakė T. „Nepertraukinėk manęs, patylėk, dabar ji kalba, jau užknisai“. T. tuo metu patylėjo, o mokytoja vėl kalbėjo. T. kažką pasakius mokytojai, ši susinervinusi rankos pirštais sugriebė sėdinčiam T. viršugalvyje už plaukų ir purtė galvą, bet neilgai. T. po to atrodė supykęs, nuleidęs galvą. Tada mokytoja S. jam leido išeiti iš salės, o T. su P. ir B. pasiliko salėje. Išėjęs kitiems vaikams papasakojo kaip mokytoja elgėsi. Visi buvo labai nustebę. Po kurio laiko pamatė, kad T. išbėgo iš salės. Po kurio laiko iš kito vaiko sužinojo, kad mokytoja S. išvažiavo dviračiu vytis T. Kitą dieną T. pasakė, kad mokytoja tą vakarą buvo jį susistabdžiusi, atsiprašinėjo, norėjo nueiti pas jį į vaikų namus pasikalbėti apie įvykį su auklėtoja, bet nebenuėjo. Ar T. juto skausmą, kai mokytoja spyrė ir tempė už plaukų, jis nežino. Kažkada anksčiau mokytoja jam ar kažkam kitam gal yra patempusi už ausies, bet jis nieko apie tai nebepamena. Daugiau mokytoja S. nėra smurtavusi prieš kitus vaikus. Kitą dieną po įvykio mokytoja S. sukvietė vaikus pasikalbėti, aiškino, kad įvykio metu nepajuto kaip jai pakilo ranka ir koja, kai smurtavo prieš T. Mokytoja norėjo atsiprašyti T. už savo elgesį, bet šis neatėjo. Po to įvykio T. dar buvo būrelyje kelis kartus, bet vėliau visiškai išėjo iš šokių būrelio, pasakęs, kad jam atsibodo mokytojos S. rėkimas. Mokytoja yra gera, geros širdies, tik jie yra „be stabdžių, nuvažiavę“. Barniai vyksta su visais berniukais, nes šie „durniuoja“, neklauso. To įvykio metu jis jautėsi blogai. Buvo sunku žiūrėti kaip mokytoja smurtavo prieš T. Tuo metu jautė baimę, išgąstį. Mokytoja S. buvo sugriebusi T. už plaukų ir juos kurį laiką tampė. Po to, atlošė T. galvą ir pasakė „tau buvo sakyta užsičiaupti, ko tu nesupratai“ (t. 1, b. l. 157–160);mažamečio liudytojo P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad datos nepamena, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) aktų salėje vyko šokių būrelio „(duomenys neskelbtini)“ repeticija, susirinko apie 10 vaikų. Iš pradžių repeticiją vedė mokytojos S. dukra, o po pusvalandžio atėjo ir pati šokių mokytoja S. Vienu metu mokytoja S. priėjo prie T. J. ir paėmė pastarąjį už rankos šokių metu. T. tai nepatiko ir jis mokytojai pradėjo sakyti „fu, be“. Girdėjo kaip T. ir K. kalbėjosi, trukdė mokytojai vesti repeticiją. Mokytoja S. jiems sakė „baikit, nebeerzinkit manęs“. Jis matė, kaip mokytoja vieną kartą dešine ranka sudavė T. per viršugalvį ir, suėmusi pastarojo plaukus, kelis kartus juos patempė. Tai mokytoja padarė tuo metu, kai jie visi repeticijos metu stovėjo ratelyje. Tuo metu mokytoja stovėjo jam iš kairės pusės. Mokytoja sakė „kiek jūs galit mane erzinti“. Mokytoja jam pasirodė pikta. T. po to pasakė, kad jam net neskaudėjo. Kai mokytoja taip pasielgė, jam buvo baisu. Jis buvo išsigandęs, kad ir jam taip nepadarytų, jautė ant mokytojos pyktį. B. dar pasakė „ūūū“. Tai reiškia išsigandimą, nustebimą, kad mokytoja gali taip daryti. Po to, repeticija dar truputį tęsėsi ir visus vaikus paleido į namus, o jį, B., T. ir K. mokytoja S. paliko pasikalbėti. Mokytoja jį pasiliko, nes jis per repeticiją taip pat juokavo su T. Mokytoja jiems sakė, kad baigtų taip su ja elgtis, o T. grasino, kad žino, kur šis gyvena, kad nuvažiuos į namus. Mokytoja prašė T. pasilikti, nes norėjo su pastaruoju eiti į namus pasikalbėti dėl jo elgesio. Su mokytoja buvo pasilikusi ir pastarosios dukra, kuri pritarė mokytojai. T. mokytojai S. atsakė, kad pabėgs. Tada mokytoja jį, B. ir K. paleido, o T. dar pasiliko pasikalbėti. Persirenginėdamas matė, kad T. išbėgo iš mokyklos. Kitos repeticijos metu mokytoja S. jiems pasakojo, kad po šio įvykio ji pasivijo T., kalbėjo, kad su ja taip nebesielgtų. Mokytoja pasakė, kad po pokalbio T. jai net nusišypsojo ir ji į pastarojo namus nebevyko. Mano, kad mokytoja S. negerai elgėsi, nes trenkė T., o T. negerai pasielgė, nes neklausė mokytojos, nenorėjo su pastarąja kabintis rankomis per šokių repeticiją. Yra ir anksčiau buvę, kad vaikai per repeticiją neklausė mokytojos, bet, kad ši būtų trenkusi kam nors, nėra matęs ir girdėjęs. Po šio įvykio buvo sutikęs T., bet apie tai nekalbėjo. Po įvykio T. nebeateina į repeticijas. Pamena, kad 2025 m. lapkričio pabaigoje jam klasėje (lanko (duomenys neskelbtini) klasę) vyko šokių pamoka, kurią veda šokių mokytoja S. Tada mokytoja visus vaikus išvadino „parazitais“, nes jie nemokėjo gerai pašokti. Kai mokytoja S. sudavė T. į galvą ir patempė jam už plaukų, T. taip pat įspyrė vieną kartą koja į sėdmenis. Jam atrodė, kad mokytoja T. spyrė stiprokai, bet T. neverkė, nesiskundė, kad skauda. Anksčiau apie tai, kad mokytoja T. spyrė į sėdmenis nepasakė, nes buvo užmiršęs, kol tyrėja apie tai nepaklausė. Po tų įvykių, lankydamas šokių būrelio repeticijas, jautė mokytojai S. pyktį ir dabar jį dar jaučia, nes ši juos išvadino „parazitais“, „betėviais“ bei taip pasielgė su T. (t. 1, b. l. 183–185);mažamečio liudytojo B. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad datos nepamena, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) salėje prasidėjo šokių kolektyvo repeticija. Šokių mokytoja S. vėlavo, atvyko vėliau, repeticiją pradėjo jos dukra. Atėjus šokių mokytojai S., T. pasakė, kad pradėjo smirdėti ir dėl to su K. abu juokavo. Mokytoja iš pradžių nereagavo, bet po to pradėjo rėkti, tiksliau garsiai kalbėti konkrečiai T. Ką mokytoja sakė, nebepamena. Po to, T. trumpam aprimo, bet pradėjo blogai elgtis, vėl tyčiojosi iš mokytojos, sakė, kad ši smirda, maivėsi, kai mokytoja kalbėjo. Repeticijos metu mokytoja stovėjo T. už nugaros. Matė kaip mokytoja spyrė T. vieną kartą dešine koja į užpakalį ir pasakė, kad, jei negana, dar stipriau spirs. Draugai jam pasakojo, kad mokytoja S. tuoj po to dar T. trenkė ir per galvą. T. po smūgio buvo nustebęs ir truputį išsigandęs. Jis nustebo, kad mokytoja S. taip pasielgė. Kiti repeticijoje buvę vaikai po to įvykio ėmė kikenti, kiti buvo nustebę ir išsigandę. Po to, vėl tęsėsi repeticija. Repeticijai pasibaigus, mokytoja S. jį, P., T. ir K. pasiliko, nes jie per repeticiją visi kartu kikeno. Mokytoja S. jiems sakė, kad negražu taip elgtis, tyčiotis iš jos, sakyti, kad ji smirda. Tada mokytoja S. priėjo prie T., uždėjo rankos plaštaką pastarajam ant kaktos ir, pakėlusi T. galvą į viršų, ant pastarojo rėkė, sakė „nemandravoti“ ir nusiraminti. Taip uždėjusi plaštaką laikė apie 30 sekundžių arba minutę. T. iš pradžių nusijuokė. Mokytoja, paleidusi T. galvą, dar ant pastarojo parėkė, po to, pradėjo normaliai kalbėti. Dėl tokio mokytojos S. elgesio jis su draugais nustebo ir išsigando. T. murmėjo, kad nebeis į šokių repeticijas. Mokytoja pasakė, kad gali išeiti, jei ką nors kitą atves į savo vietą. Juos visus išleido į namus, o T. mokytoja S. pasakė, kad parlydės į namus ir pakalbės su jo tėvais. Kitą savaitę T. pasakė, kad pabėgo nuo mokytojos, bet ši pasivijo, su juo pakalbėjo, bet į namus nenuėjo. Mokytoja anksčiau nėra mušusi kitų vaikų, tik kažkada, gal penktos klasės pirmame pusmetyje, buvo jam įžnybusi vieną kartą į koją, kai blogai šoko. Tuo metu jam skaudėjo. Taip pat matė, kad ir kitam vaikui buvo kažkada įžnybusi, bet nestipriai. Jo nuomone mokytoja pasielgė negerai, nes negalima mušti vaikų. Dėl tokio mokytojos elgesio su T. jis buvo išsigandęs, nustebęs (t. 2, b. l. 24–26);liudytojos A. M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, tačiau ji sutinka ir parodo, kad S. P. yra jos mama, kuri dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat vadovauja šokių kolektyvui „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) studentė, nuo pernai metų atliko (duomenys neskelbtini) mokytojos praktiką ir nuo 2025 m. yra oficialiai įdarbinta (duomenys neskelbtini) mokytoja (duomenys neskelbtini), kartu su mama veda šokių kolektyvui „(duomenys neskelbtini)“ šokių pamokas. 2025 m. gruodžio 4 d., 16 val., ji pradėjo (duomenys neskelbtini) šokio studijos „(duomenys neskelbtini)“ repeticiją, o mama S. P. atėjo maždaug apie 16.30 val., nes turėjo kitą repeticiją. Tą dieną labai trūko mergaičių, todėl mama atsistojo tarp vaikinų, kad užimtų mergaičių poziciją. Ji jau ne pirmą kartą pastebėjo, kad įėjus jos mamai, vaikinai negražiai pradeda apie pastarąją kalbėti. Ji išgirdo kaip K. P. ir T., kurio pavardės nepamena, pradėjo sakyti „smirda šūdais“, juokėsi. Tai trukdė repeticijai, blaškė kitus vaikus. Jos nuomone minėtiems vaikinams nepatiko, kad jos mama atsistojo tarp jų. K. P. susitaikė su tuo, kad jos mama šoks tarp jų, bet T. tas nepatiko ir jis pasakė „aš prie tos nestovėsiu, aš tai rankos neduosiu“. Ji su mama bandė sudrausminti berniukus. Vienu metu berniukai buvo suėję į mažą ratelį, o merginų ratelis buvo sudarytas aplink juos. Tuo metu ji gal buvo nusisukusi, tik išgirdo kaip mama, stovėjusi už T. ir K. P., T. paklausė „ar tau skaudėjo“. T. atsakė, kad neskaudėjo. Tik tada ji suprato, kad kažkas įvyko. Ji tik matė kad mamos koja nusileido ant žemės. Tada suvokė, kad mama tikriausiai spyrė T. Iš T. akių matė, kad šis buvo pasimetęs, bet fizionomija to neparodė. T. po to ir toliau buvo viskuo nepatenkintas. Jos nuomone kiti vaikai į tą įvykį nesureagavo, salėje toliau buvo šurmulys. Po to, toliau tęsė repeticiją, o jos pabaigoje paprašė T., K. P., B. T. ir P. R. pasilikti, nes šie berniukai labiausiai trukdė repeticijai. Vaikinai sėdėjo salėje ant laiptukų prie scenos, o ji su mama stovėjo prieš juos. Visi vaikinai tylėjo, tik T. palaikė dialogą su jomis, sakė, kad jam nepatinka mokytojos, kad jis nenori čia būti, kad jis niekada nebuvo pagirtas ir panašiai. Jos su mama sakė T., kad šis buvo pagirtas, nes berniukas buvo vienas iš geriausių šokėjų kolektyve. T. visą laiką kalbėjo nuleidęs galvą į apačią ir žiūrėjo į grindis. Jos sakė T., kad šis pakeltų akis, nes kalbėdamos nori turėti akių kontaktą. T. atsakė, kad jam tai nepatinka ir, kad į akis nežiūrės, vėl į jos mamą kreipėsi „ta“. Jos sakė, kad taip kreiptis į mokytoją ar kitą suaugusį asmenį yra nemandagu, bet T. ir toliau ginčijosi. Tada jos mama dešinės rankos plaštaką uždėjo T. ant viršugalvio. Matė, kad mamos pirštai truputį įlindo į T. plaukus, nes jų buvo daug ir pakankamai purūs bei garbanoti, ir tokiu būdu atlošė T. galvą, kad šis žiūrėtų kalbėdamas mamai į akis. Po to, mama iš karto patraukė savo ranką ir tikrai T. galvos nepurtė. Jai pasirodė, kad T. į tai visiškai niekaip nesureagavo. T. galva lengvai atsilenkė, mama nepanaudojo didelės fizinės jėgos. Jos nuomone T. tuo metu negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Kad kiti ten buvę berniukai kaip nors būtų sureagavę į mamos poelgį, nepastebėjo. Tada mama pasakė T., kad nori su pastaruoju eiti į jo namus pasikalbėti su auklėtojomis apie jo elgesį, nenorą lankyti būrelio, bet T. mamos nepalaukė ir išėjo į namus vienas. Mama lauke pasivijo T. ir jai pasakojo, kad iš pradžių su T. kalbėjo viena, jis nekalbėjo. Berniukui girdint, mama paskambino auklėtojai ir pasakė, kad ateis, bet nebegalėjo, nes laukė kita repeticija. Mama jai sakė, kad galiausiai T. prakalbo, sakė, kad nebenori lankyti šokių būrelio. Mama jai minėjo, kad atsiprašė T. už savo elgesį. Po įvykio mama buvo nustebusi, kad taip pasielgė su T., sakė nepajutusi kaip pakilo koja ir įspyrė T. Mama minėjo, kad buvo išvesta iš kantrybės neklausančių berniukų. Ji mano, kad mama buvo pervargusi nuo darbo, nes visą mėnesį pavadavo ją, kol gydėsi. Jos mama anksčiau nėra smurtavusi, naudojusi fizinę jėgą prieš vaikus. T. yra perspektyvus šokėjas, bet jis iš tų vaikų, kurie judrūs, kalbantys, besijuokiantys. Ypač paskutiniais metais T. pradėjo elgtis labai nepaklusniai per repeticijas. Po šio įvykio T. šokių kolektyvo repeticijų nebelanko. Mama po šio įvykio jaučiasi labai blogai, negali sau atleisti dėl tokio poelgio (t. 2, b. l. 39–42);liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad yra (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro šeiminių namų, (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja. T. J. pažįsta nuo daželio laikų, nes berniukas nuo kūdikystės augo valstybiniuose globos namuose. 2025 m. gruodžio 4 d., po 16 val., laiko tiksliai nepamena, būdama namuose, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) mokytoja S. P. į „Facebook“ grupę, skirtą lankantiems šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“, parašė, jog T. J. jos neklausė, nešoko. Ji pamanė, kad reikės pasikalbėti su T. J. apie drausmę šokių būrelio metu. 2025 m. gruodžio 5 d., apie 14 val., T. J. grįžus po pamokų į šeiminius namus, ji pasikvietė pastarąjį pasikalbėti dėl elgesio šokių pamokų metu. Jai paklausus kodėl taip elgiasi, T. jos paklausė kokią mokytoja turi teisę jam spirti į užpakalį ir tempti už plaukų. T. J. jai pasakė, kad juos mokė mokytoja A., o vėliau atėjusi mokytoja S. P. smirdėjo. Sakė, kad mokytoja S. P. koja įspyrė jam į sėdmenis ir po būrelio jį bei dar tris berniukus paliko po pamokų. Mokytojai S. P. jiems kažką aiškinant, jis buvo nuleidęs galvą į žemę, o priėjusi mokytoja S. P. ranka sugriebė jam už plaukų viršugalvyje ir, juos tempdama, atlenkė jam galvą, kad žiūrėtų mokytojai į akis. Tada mokytoja pasakė, kad ji eis kartu su T. į šeiminius namus pasikalbėti su darbuotojomis apie jo elgesį, bet T. J. pastarosios nelaukė. T. J. pasakė, kad nenorėjo eiti su mokytoja per visą miestą, nes jam buvo gėda. Vaikas pasakė, kad mokytoja jį pasivijo (duomenys neskelbtini) g. ir su juo pakalbėjo. Apie ką kalbėjo, T. jai nepasakė, bet mokytoja į šeiminius namus neatvyko. T. J. sakė, kad kai mokytoja S. P. jam spyrė koja ir tempė už plaukų, jis juto fizinį skausmą. Apie įvykį ji informavo (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorę, kuri kreipėsi į policiją ir informavo vaiko teisių specialistus. Bendraujant apie įvykį, T. J. buvo nusiminęs, jautė pažeminimą prieš draugus, nes mokytoja taip su juo pasielgė visiems matant. Po to įvykio T. J. nebelanko šokio kolektyvo „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinius kelis metus T. yra labai pasikeitęs, drausmingas, paslaugus, mokykloje irgi sekasi neblogai. T. J. esant mažesniam, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), berniukas registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. T. J. ir anksčiau minėdavo, kad mokytoja S. P. šaukia ant jo ir kitų vaikų, bet kad būtų panaudojusi fizinę jėgą, kiek jai žinoma, buvo pirmas kartas (t. 2, b. l. 46–48);S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apie 34 metus dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Šiuo metu ji dėsto šokių pamokas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat pagal individualią veiklą teikia (duomenys neskelbtini). 2025 m. gruodžio 4 d., nuo 16 val. iki 17 val., turėjo šokio studijos „(duomenys neskelbtini)“ repeticiją. Tą dieną buvo apie 12 vaikų, 8 berniukai ir 4 mergaitės. Repeticiją pradėjo jos dukra A. M. P., kuri dar yra studentė, bet padeda jai vesti šokio kolektyvo repeticijas. Kadangi tą dieną turėjo neplanuotą repeticiją (duomenys neskelbtini), dukra pradėjo vesti repeticiją, o ji pavėlavo apie 20 min. Atvykusi stebėjo kaip dukra veda repeticiją. T. J. ir K. P. labai trukdė repeticijai, bėgiojo iš vienos vietos į kitą, kalbino kitus vaikus, kumščiavosi ir taip paskatino neklausyti kitus vaikus. Kadangi repeticijoje nebuvo merginos, kuri šoka su K. P., ir šokio metu T. J. su K. P. sustojo šalia vienas kito, ji, norėdama išskirti nepaklusnius berniukus, nusprendė tarp jų atsistoti bei šokti vietoj neatvykusios mergaitės. Abu berniukai buvo nepatenkinti, vaipėsi. Jai pasakius, kad kitaip nebus, berniukai apsiramino, bet trumpam. T. J. pradėjo bambėti po nosimi „ko ta čia atsivilko, kodėl aš turiu su ta kibtis, čia tie šokiai šūdas“ ir panašiai. Ji prašė T. nurimti, bet šis specialiai šoko neteisingai, neklausė jos ir jos dukters pastabų. Vienu metu, repeticijos pabaigoje, apie 17 val., T. J. kažką pasakė ar padarė, kai staiga ji pakėlė koją ir norėjo įspirti T. J. Susivokusi ji sumažino smūgio jėgą ir dešinės kojos keltimi vieną kartą įspyrė T. į sėdmenų sritį. Ar spyrio metu T. J. stovėjo ar šalia jos, ar prieš ją, jau nepamena. Smūgis tikrai buvo nestiprus ir vaiko iš vietos neišjudino, vaikas neparklupo. Mano, kad T. J. įspirdama galėjo sukelti nedidelį skausmą, nes iš vaiko veido ir elgesio nesimatė, kad pastarajam būtų skaudėję. T. po smūgio nesušuko, nesusiraukė, neverkė. Kažkokiu momentu T. J. pasakė, kad jam neskaudėjo. Po tokio savo elgesio ji patyrė šoką, negalėjo patikėti, kad taip pasielgė. Tas spyris buvo tarsi nevaldomas, inercinis, dėl ko labai apgailestauja. Matė, kad visi vaikai irgi buvo labai nustebę. Kadangi repeticijos metu be T. J. ir K. P. nuolat kikeno ir B. T. bei P. R., ji šiuos keturis berniukus po repeticijos su dukra pasiliko pasikalbėti salėje. K. P., B. T. ir P. R., jai kalbant, ramiai klausėsi, todėl juos paleido anksčiau. T. J. ir toliau buvo nesukalbamas, vėl į ją kreipėsi „ta“, sakė, kad šokiai yra šūdas. Kalbantis T. visą laiką galvą buvo nuleidęs į grindis, nuolat atsikalbinėjo. Jai pasakius, kad bendraujant reikia pažiūrėti žmogui į akis, T. J. nereagavo. Tada ji atsistojo priešais T., uždėjo ranką pastarajam ant galvos ir stumtelėjo berniuko galvą atgal nenaudodama jokios jėgos. Vaikas galvą atlenkė. Kadangi T. J. plaukai yra pakankamai ilgi ir garbanoti, jos pirštai truputį įsivėlė į plaukus ir vaikui gal pasirodė, kad ji pastarojo galvą pakėlė tempdama už plaukų. Mano, kad ji tikrai negalėjo sukelti T. fizinio skausmo, nes nenaudojo fizinės jėgos. Tada dar ilgai aiškino T. J. kaip šis nemandagiai elgėsi per repeticiją, trukdė kitiems šokėjams ir pasakė, kad eis kartu pasikalbėti su auklėtoja. Žino, kad T. J. yra globojamas ir gyvena socialinės globos namuose. T. J. tai labai nepatiko. Berniukui nuėjus persirengti, ji taip pat nuėjo į savo kabinetą persirengti. Prašė T. jos palaukti, bet išėjusi iš kabineto, pastarojo neberado. Tada sėdo ant savo dviračio ir T. J. pasivijo einantį jau už mokyklos ribų. Ji pasakė, kad eis kartu į T. namus, bet vaikas nenorėjo, sakė, kad jam gėda su ja eiti per miestą. Tada ji paskambino T. namų auklėtojai ir paklausė ar gali ateiti su T. J. pasikalbėti. Kalbantis buvo įjungtas garsiakalbis. T. J. auklėtojai pasakė, kad neis su ja, kad prisidarys gėdos. Auklėtojai pasakius, kad reikia pareiti, pokalbį baigė. Tada T. J. vėl norėjo nueiti nuo jos, bet jai vis bendraujant, vaikas sustojo ir pradėjo su ja kalbėtis. Ji sakė T., kad šis yra perspektyvus šokėjas, kad viskas bus gerai, kad nurimtų. Ji ne vieną kartą atsiprašė T. už tai, kad jam įspyrė, paaiškino, kad tai įvyko spontaniškai, kad nenorėjo jo pažeminti prieš kitus vaikus. Paaiškino, kad T. negražiu elgesiu ją išvedė iš kantrybės. Pasikalbėję apie 10 min., išsiskirstė, ji nebėjo į T. namus. T. J. šokių būrelį lanko nuo 1 klasės, yra perspektyvus šokėjas, bet yra labai sunkaus būdo, negalintis sukaupti dėmesio, nuolat atsikalbinėjantis, trukdantis repeticijų metu. Dėl savo poelgio jautėsi labai blogai, todėl vakare per „Messenger“ parašė į šokių grupę ir atsiprašė dėl savo elgesio T. J. bei kitų vaikų. Kitą dieną norėjo T. J. atsiprašyti prie visų šokio kolektyvo vaikų, bet T. J. neatėjo. Dėl to, kas atsitiko šokių repeticijos metu, jaučiasi labai blogai, dėl to kaip pasielgė gailisi, bet mano, kad tyčinės kaltės nebuvo, taip pasielgė, nes visos repeticijos metu buvo provokuojama (t. 2, b. l. 89–92).Kaltinamosios S. P. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčia vieną kartą spirdama mažamečiam nukentėjusiajam į sėdmenų sritį ir vieną kartą patempdama vaikui už plaukų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Posėdžio metu kaltinamosios gynėja pateikė teismui B. J. prašymą perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybėn ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių (t. 2, b. l. 195).Teismo posėdžio metu laiduotoja B. J. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei, nurodė mananti, kad galės daryti S. P. teigiamą įtaką. Paaiškino, kad kaltinamoji yra jos kolegė, kartu organizuoja renginius, daug metų bendrauja ne tik kaip kolegės, bet ir kaip draugės. Su S. dažnai bendrauja, konsultuoja, padeda pastarajai. Yra baigusi pedagoginę psichologiją, todėl turimos žinios padės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Prašo tenkinti jos prašymą ir skirti laidavimą be užstato, nes gauna pedagogo atlyginimą apie 1500 Eur per mėnesį.Kaltinamosios gynėja teisiamojo posėdžio metu palaikė B. J. prašymą atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau išreiškė nuomonę, kad teismas turėtų spręsti ir dėl galimybės atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Kaltinamoji tiesiog koja pastūmė vaiką, kad nukreiptų jį į tą pusę, kur turėtų eiti pagal choreografiją, nes rankomis buvo susikibusi su vaikais, o T. repeticijos metu vis darydavo ne taip, kaip reikia. Visi dėvėjo šokių batelius – „češkes“, todėl kontaktas negalėjo būti skausmingas. Vaikas po kontakto niekaip nesureagavo, nesuklupo.Dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnio) taikymo. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025).Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).Vertindamas S. P. padarytos veikos pavojingumą, teismas konstatuoja, kad ji negali būti pripažinta mažareikšme dėl specifinių nusikaltimo aplinkybių ir nukentėjusiojo asmens savybių. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsauga valstybėje yra prioritetinė, todėl įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bet kokių fizinių bausmių ar fizinio smurto prieš vaikus draudimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Ši nuostata imperatyviai įpareigoja tėvus, o juo labiau svetimus suaugusius asmenis, bet kokiose situacijose elgtis itin atsakingai. Bet koks sąmoningas fizinės jėgos panaudojimas prieš mažametį, nepriklausomai nuo jo motyvų, vertintinas kaip šiurkštus vaiko fizinio ir psichinio neliečiamumo pažeidimas. Šiuo atveju, kai už vaiko ugdymą atsakinga pedagogė kitų vaikų akivaizdoje sudavė koja berniukui į sėdmenis ir po to dar už plaukų kėlė vaiko galvą tam, kad šis žiūrėtų mokytojai į akis, kai ji kalba, vaikui neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, lydimas išgąsčio, nuoskaudos, pažeminimo kitų bendraamžių akyse. Toks elgesys, pasireiškiantis suaugusio asmens, tuo labiau pedagogo, agresija prieš vaiką, iš esmės paneigia veikos mažareikšmiškumo prielaidą, nes žala vaikui yra akivaizdi. Todėl BK 37 straipsnis kaltinamosios atžvilgiu netaikytinas. Aplinkybė, kad mažametis nukentėjusysis po patirto spyrio nesušuko, nepargriuvo, neverkė, niekaip nepaneigia smurto fakto, nešalina kaltinamosios kaltės ir nemažina veikos pavojingumo. Toks vaiko elgesys negali būti vertinamas kaip smurto fakto paneigimas, juolab kad nukentėjusysis apie patirtą smurtą papasakojo šeiminių namų socialinei darbuotojai, nuo to įvykio nebelanko šokių repeticijų, nors pačios kaltinamosios buvo vertinamas kaip perspektyvus šokėjas. Pasipasakojimas socialinei darbuotojai rodo, kad patirtas įvykis vaikui sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinę nuoskaudą bei poreikį ieškoti saugumo ir paramos, nebuvo pamirštas ar ignoruotas.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio) taikymo.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.Laiduotoja B. J. sutinka laiduoti už kaltinamąją S. P. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad B. J. yra neteista (t. 2, b. l. 197), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 1), (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojama teigiamai, turinti autoritetą mokiniams ir kolegoms, jiems padedanti (t. 2, b. l. 196). Kaltinamoji S. P. neteista (t. 2, b. l. 69), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje bausta (t. 2, b. l. 71–73), paskirta bauda sumokėta, dirba (t. 2, b. l. 75–78), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. J. yra kaltinamosios kolegė ir draugė, neteista, nebausta administracine tvarka, turinti autoritetą kolegų tarpe. Teismo nuomone B. J. kaltinamajai darys teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos B. J. atsakomybei, o baudžiamoji byla S. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, S. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas per teismo nustatytą terminą.Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 95–97), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos byloje.Dėl civilinio ieškinio.Mažamečio nukentėjusiojo T. J. įgaliota atstovė pateikė nukentėjusiojo vardu baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios S. P. (t. 2, b. l. 164–165). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamoji smurtavo prieš T. J. viešai, matant kitiems asmenims; smurtas pasireiškė labai nepagarbiu būdu – spiriant koja į intymią vietą – sėdmenis. Nukentėjusysis pasijuto pažemintas prieš visą bendraamžių kolektyvą. Paaugliui tai didelis pažeminimas ir sukrėtimas, nes draugai žiūrėjo, juokėsi. Kaltinamoji taip pat tampė mažametį už plaukų. Sukeltą skausmą nukentėjusysis įvertino net 8 balais iš dešimties, t. y. kaip labai intensyvų. Kaltinamąją ir nukentėjusįjį sieja pavaldumo santykiai, subordinacija, kaltinamoji kaip pedagogė turėjo teisę vaikui duoti privalomus nurodymus, todėl nukentėjusysis tokiu būdu „drausminamas“ negalėjo aktyviau priešintis ar išvengti smurto. Kaltinamosios veiksmai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį stresą, baimę, stiprius emocinius išgyvenimus bei pažeminimą. Ši patirtis nukentėjusiajam turi itin neigiamą poveikį jo emocinei būklei ir saugumo jausmui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliota atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi, o ne simboliškai, nes ieškinys nėra per didelis. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam neturtinę žalą, bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino T. J. 100 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 184) ir įsipareigojo atlyginti likusią neturtinę žalą, kurią iš jos priteis teismas, nurodydama, kad nėra kompetentinga pati įvertinti padarytą neturtinę žalą pinigais. Kaltinamosios gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė, nustatant civilinio ieškinio dydį, vertinti ir nukentėjusiojo elgesį kaltinamosios atžvilgiu. T. J. repeticijos metu elgėsi labai nepagarbiai mokytojos atžvilgiu, jos neatsiprašė. Duomenų, kad nukentėjusysis dėl įvykio patirtų kokių nors nepatogumų nėra, o nukentėjusiojo draugai, sutikę mokykloje kaltinamąją, „mėto“ pastarosios atžvilgiu replikas, kad ši tuoj „sėdės“.Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nėra abejonės, kad S. P. netinkamu elgesiu mažamečiui T. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, sutrikimas. Svarbu įvertinti ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos kriterijus. Šiuo atveju S. P. neteisėtais veiksmais sukeltas fizinis skausmas T. J. buvo momentinis, nesukėlė jokio didesnio sveikatos sutrikimo, bet sukėlė neigiamų pokyčių nukentėjusiojo kasdieniam gyvenimui, nes kaltinamosios, kuri yra nukentėjusiojo mokytoja, pavartotas fizinis smurtas mokinio atžvilgiu, matant bendraamžių kolektyvui, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, jis pasijuto pažemintas, patyrė baimę, po įvykio pasitraukė iš šokių kolektyvo, nors buvo laikomas perspektyviu šokėju. Kaltinamosios neteisėti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti vertinami kaip spontaniški, nes S. P. po spyrio koja nukentėjusiajam į sėdmenis, praėjus kaip pati nurodė, apie 10 minučių, dar kartą panaudojo smurtą mažamečio atžvilgiu, patempdama pastarajam už plaukų, kad šis pakeltų galvą ir žiūrėtų į akis. Nors kaltinamosios gynėja prašo vertinti ir nukentėjusiojo nepagarbų elgesį kaltinamosios atžvilgiu, bet pagal teismų praktiką nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo dar mažametis, elgesys nelaikytinas veiksniu, lemiančiu mažesnį neturtinės žalos dydį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad S. P. yra dirbanti, neįvardino savo finansinės būklės sunkia. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam sukeltos pasekmės nėra sunkios, bet ir nelaikytinos minimaliomis, o kaltinamoji yra dirbanti, teismas konstatuoja, kad 500 Eur suma yra pakankama ir teisinga satisfakcija T. J., kartu nepažeidžianti šalių interesų pusiausvyros bei atitinkanti teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose. Kadangi kaltinamoji jau pervedė nukentėjusiajam 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš kaltinamosios priteistina likusi neatlyginta 400 Eur suma.Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.Nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė I. Bekerė prašo iš kaltinamosios priteisti valstybės naudai mažamečiam nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 24 d. pažymos matyti, jog už mažamečiam nukentėjusiajam T. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 985,54 Eur suma (t. 2, b. l. 191). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo T. J. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog mažametis nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus kaltinamąją kalta, iš jos valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismasn u s p r e n d ž i a :S. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos B. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 69 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam T. J., nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje. Nukentėjusiojo įgaliotos atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam T. J. iš kaltinamosios S. P., gim. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.Priteisti iš kaltinamosios S. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 985,54 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 54 ct) nukentėjusiajam T. J. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Išaiškinti S. P., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.Teisėja Vijoleta Kurtkienė