- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-9298-1261/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02586-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Egidijus Gerika
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), J. B., E. P., G. P., I. P., notaras Viktoras Žilinskas, 162-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija S.Dariaus ir S.Girėno g. 5a
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Gerika, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei, dalyvaujant pareiškėjo M. P. atstovei advokatei Lorenai Paškūnaitei-Lickan, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui pirmininkui M. A. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys J. B., E. P., G. P., I. P., notaras Viktoras Žilinskas, (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties valdė turtinę teisę į (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) nario pajų, suteikiančią teisę valdyti nebaigtos statybos garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), bei juo naudotis.
Pareiškėjo atstovė advokatė Lorena Paškūnaitė-Lickan teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas ir kiti įpėdiniai po palikėjo A. P. mirties nustatytu laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad notaras negali įtraukti į paveldimo turto masę nebaigtos statybos Garažo, kadangi šis statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra teisinio pagrindo įtraukti ir pačią turtinę teisę į minėtą objektą. Atstovė pažymėjo, jog iš Bendrijos gauti dokumentai patvirtina, kad palikėjas A. P. buvo sumokėjęs nario pajinį įnašą, suteikiantį teisę valdyti nebaigtos statybos Garažą bei juo naudotis. Tačiau ši teisė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, nes visas Bendrijos pastatų kompleksas (garažai) yra nebaigtos statybos. Pareiškėjo atstovė teigė, kad iš Bendrijos pateiktų dokumentų matyti, jog palikėjas buvo pilnateisis Bendrijos narys ir įsiskolinimų už turtine teise valdytą garažą neturėjo. Palikėjas A. P. nario pajų perėmė iš buvusio Bendrijos nario G. G., kuris pateikė prašymą išstoti iš Bendrijos ir perleisti savo nario pajų palikėjui. Atstovė nurodė telefonu susisiekusi su G. G., kuris patvirtino minėtą pajaus perleidimo faktą. Palikėjas nuo prašymo įstoti į Bendriją pateikimo dienos tapo jos nariu ir įgijo turtinę teisę į Garažą, tačiau dėl to, kad Bendrija nėra įregistravusi statinio, nėra išlikusių oficialių registrų dokumentų, pagrindžiančių palikėjo turėtą turtinę teisę, kurią prašoma įtraukti į palikimo masę. Kadangi garažų statyba nėra baigta, palikėjas faktiškai buvo įgijęs tik pajinį įnašą (turtinę teisę). Atsižvelgiant į tai, kad objektas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, perleidžiant teisę nebuvo sudaryta notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis – nario pajaus perleidimo sandoris atliktas tiesiogiai Bendrijoje, perleidžiant pačią turtinę teisę.
(duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas (pirmininkas) M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad garažų pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes dėl dažnos Bendrijos pirmininkų kaitos buvo prarasta dalis statybos bei kitų privalomų dokumentų. Atstovas pažymėjo, jog 2019 metais jam perėmus pirmininko pareigas, buvo imtasi aktyvių veiksmų dėl garažų teisinės registracijos – pradėtos procedūros ir atliekami kadastriniai matavimai. Bendrijos pirmininkas patvirtino, kad Garažas faktiškai egzistuoja, palikėjas A. P. juo netrukdomai naudojosi ir buvo pilnateisis Bendrijos narys. Palikėjo A. P. prašymas įstoti į Bendriją yra patvirtintas jo, kaip pirmininko, parašu. Pildant prašymus dėl įstojimo ir išstojimo, visada tikrinama šių asmenų tapatybė pagal pateiktus asmens dokumentus. Atstovas paaiškino, kad nario pajaus perleidimo metu pirkimo–pardavimo sutarties nereikalavo ir jos nematė, kadangi sandoriui Bendrijoje pakanka išreikštos abiejų šalių valios – buvusio nario prašymo išstoti ir naujo nario prašymo įstoti į Bendriją. Palikėjas A. P. nario pajų perėmė iš buvusio nario G. G.. Bendrijos dokumentuose turtinę teisę į konkretų garažą patvirtina patvirtintas Bendrijos narių sąrašas, kuriame nurodyti nariai ir jiems priskirti garažų numeriai. Bendrijos pirmininkas atskleidė susiklosčiusią nario pajaus perleidimo tvarką: į Bendriją atvykus pardavėjui ir pirkėjui, pardavėjas pateikia prašymą išstoti iš Bendrijos bei perleisti nario pajų, o pirkėjas – prašymą įstoti į Bendriją ir perimti nario pajinį įnašą į konkrečiu numeriu pažymėtą garažą. Bendrija šį sandorį patvirtina ir įrašo atitinkamus pakeitimus Bendrijos narių sąraše. Buvęs Garažo pajaus valdytojas G. G. pajų buvo įgijęs analogiška tvarka, o vėliau jį perleido palikėjui A. P. Faktą, jog pajinis įnašas buvo visiškai apmokėtas, patvirtina pats perleidimo procesas, kadangi turint įsiskolinimų (ar neišpirkus) pajaus perleisti neleidžiama. Bendrijos atstovas papildomai nurodė, kad Bendrija vadovaujasi dar 1995 metais patvirtintais įstatais, kurie iki šiol nėra pakeisti. Taip pat pabrėžė, kad notarai netvirtina nario pajaus perleidimo sandorių, kadangi pats statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys notaras Viktoras Žilinskas, I. P. apie iškeltą civilinę bylą buvo informuoti tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą ar kitų prašymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš pateikto Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog palikėjo sūnus M. P., sutuoktinė E. P., dukra J. B. ir sūnus G. P. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą po palikėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Nustatant palikimo mastą, paaiškėjo, kad į ją nėra įtraukta palikėjo turtinė teisė į Bendrijos nario pajų, suteikianti teisę valdyti nebaigtos statybos garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei juo naudotis.
Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdžio metu gautais paaiškinimais nustatyta, kad palikėjas A. P. 2021 m. vasario 10 d. įgijo turtinę teisę į Bendrijos nario pajų, tuo įgijo teisę į nebaigtos statybos garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2021 m. vasario 10 d. G. G. prašymas išbraukti jį iš Bendrijos narių sąrašų ir jam priklausantį įnašą už nebaigtą statyti garažą perrašyti palikėjui A. P.. Prie bylos medžiagos taip pat pridėtas palikėjo A. P. 2021 m. vasario 10 d. prašymas priimti jį į Bendrijos narius, įgijus nario pajų (pajinį įnašą).
Pareiškėjas nurodo, kad palikėjas A. P. nebaigtos statybos Garažą valdė iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini), mokėjo Bendrijos nario mokesčius bei neturėjo įsiskolinimų. Byloje pateikta 2026 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 20260414, kurioje Bendrijos pirmininkas patvirtino, kad palikėjas yra Bendrijos narys, valdantis garažą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažymos išdavimo dieną yra visiškai atsiskaitęs pagal visas prievoles bei įsiskolinimų Bendrijai neturi. Kadangi garažas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, palikėjo įpėdiniams negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtinę teisę valdyti šį garažą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnis).
Prie bylos medžiagos pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad notaras negali įtraukti turtinės teisės į garažą į palikimo masę (net ir tuo atveju, jei būtų sudaryta rašytinė turtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis), nes jokių duomenų apie šias turtines teises VĮ Registrų centre nėra įregistruota. Be to, iš Bendrijos pateiktų duomenų matyti, kad pirminiai pajų perleidimo (perrašymo) dokumentai Bendrijoje pradėti registruoti tik 2012 metais. Bendrija pateikė 2017 m. sausio 11 d. buvusio nario P. M. prašymą išbraukti jį iš Bendrijos narių sąrašo, jam valdyti priklausiusį nebaigtos statybos Garažą ir su juo susijusį nario pajų perleidžiant G. G. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokia turtinių teisių (nario pajaus) perleidimo ir perregistravimo praktika Bendrijoje yra susiklosčiusi bei taikoma ne vienus metus.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, 32 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. P. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) valdė turtinę teisę į Bendrijos nario pajų (pajinį įnašą), suteikiančią teisę valdyti nebaigtos statybos Garažą bei juo naudotis. Pareiškėjas neprašo pripažinti nuosavybės teisės į minėtą garažą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas tapo Bendrijos nariu, perėmęs nario pajų iš išstojusio iš Bendrijos asmens. Pažymėtina, kad tokia turtinių teisių (pajų) perleidimo tvarka Bendrijoje yra susiklosčiusi ir taikoma ne vienus metus. Kadangi garažų pastatas yra nebaigtos statybos ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės šių turtinių teisių perleidimo sandorio patvirtinti notariškai. Be to, kadangi viešajame registre nėra duomenų nei apie pats statinį, nei apie Bendrijos nario pajaus registravimą, pareiškėjas neturi galimybės kitokia (ne teismo) tvarka gauti teisiškai patvirtinančio dokumento apie palikėjo turėtą turtinę teisę. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad palikėjas įstatymų nustatyta tvarka buvo įgijęs nario pajų, suteikiantį teisę į Garažą, ir šia teise netrukdomai naudojosi iki pat savo mirties.
Apibendrinant byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Bendrijos pajus buvo teisėtai perleistas palikėjui A. P. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Bendrijos pirmininkas, nurodęs, jog palikėjas turėjo turtinę teisę į Bendrijos nario pajų (pajinį įnašą), suteikiantį teisę valdyti nebaigtos statybos Garažą bei juo naudotis, ir už šį pajų buvo visiškai atsiskaityta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas iki savo mirties (duomenys neskelbtini) valdė Bendrijos nario pajų, suteikiantį teisę valdyti nebaigtos statybos Garažą ir juo naudotis, yra įrodytas ir nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisėms įgyvendinti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263, 270, 445 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) iki savo mirties valdė turtinę teisę į (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) nario pajų, suteikiančią teisę valdyti nebaigtos statybos garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei juo naudotis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisėms įgyvendinti Iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o sprendimui įsiteisėjus – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.