Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, subendrintos apėmimu bei prie subendrintos bausmės visiškai pridėta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir V. K. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

bausmės pradžią V. K. nustatyta skaičiuoti nuo dienos, kurią V. K. pradės atlikti bausmę (ar bus sulaikytas) vykdant šį nuosprendį;

V. K. pripažintas recidyvistu;

civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteistas UAB (duomenys neskelbtini) 116,94 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 94 centų) žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu; pagal BK 284 straipsnį – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštas 30 parų, pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, o su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį – visiško sudėjimo būdu, bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, V. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

10. Vertinant V. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis); vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (BK 12 straipsnis), kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų stadiją – visos veikos baigtos. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: išsituokęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl laikyta, jog turi galiojančių administracinių nuobaudų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre 2020 m. rugsėjo 30 d. konsultuotas psichiatro, diagnozė: (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. spalio 27 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, vadovaujantis BK 27 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas recidyvistu, kadangi anksčiau teistas dešimt kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei bei viešosios tvarkos pažeidimą, naujas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka taip pat baustas už analogiškus teisei priešingus veiksmus.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę už padarytas tris nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydžius, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Bausmės tarpusavyje teisingai subendrintos vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, o paskirta subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apelianto interesus ar pageidavimus atitinkančios švelnesnės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Apeliantui prašant skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, aptartinas ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimas. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Skundžiamu nuosprendžiu jau įvertinta, kad V. K. ne kartą teistas, jam taikytas realus laisvės atėmimas bei areštas, tai patvirtina, kad jis nėra linkęs keisti savo elgesio, kaip pats teigia, vartoja alkoholį kartu su vaistais ir savo elgesio nekeičia net atsiradus pasekmėms. Todėl teismas sprendė, kad V. K. elgesio koreguoti netaikant realios bausmės vykdymo nėra galimybės. Nors teisme V. K. ir nurodė turintis sveikatos problemų, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuspręsta neatidėti (BK 75 straipsnio 2, 3 ir 9 dalys).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada V. K. atžvilgiu nesant pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie asmenį, V. K. nusikalstamas veikas daro nuo 1995 m., t. y. daugiau nei tris dešimtmečius, iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 11 kartų, šiuo metu – 12 kartų. Baudžiamoji atsakomybė V. K. anksčiau taikyta už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių dauguma atvejų – už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį), dukart teistas ir už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį), bei kitas nusikalstamas veikas – viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, valstybės tarnybai (pagal BK 140 straipsnio 1 dal, 227 straipsnio 4 dalį). Anksčiau jam skirtos tiek švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neturėjo teigiamos įtakos, nes vos atlikęs jam paskirtas bausmes jis ir vėl daro įstatymui priešingas veikas. Ir šioje byloje nustatytas tris nusikalstamas veikas kelių mėnesių intervalais jis padarė ne tik teistumui neišnykus, tačiau pirmąją padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už plėšimą, paskirtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu. O ir po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. nusikalto ir vėl – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam arešto bausmė paskirta už atvirąją vagystę, padarytą mažamečio atžvilgiu (BK 178 straipsnio 2 dalis). Pažyma apie asmens padarytus administracinius nusižengimus per pastaruosius 3 metus taip pat patvirtina, kad jis nėra linkęs paisyti įstatymų, nes jo baustumų sąrašą sudaro net 61 lapas, o dominuoja smulkios vagystės iš parduotuvių, viešosios tvarkos pažeidimai. Aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau ne kartą teistam ir atlikusiam realią bausmę asmeniui, kuriam tai nepadarė jokios įtakos – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė ateityje nusikalsti ir vėl.

Situacijos vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo argumentai dėl jo sunkios socialinės padėties bei sveikatos problemų. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistojo pateikti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad jis yra senatvės pensininkas (Pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu (Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), o jo gaunamos išmokos (šalpos senatvės pensija, vienišo asmens išmoka) iš Sodros yra nedidelės (2026 m. rugsėjo 1 d. Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas). Tačiau pastebėtina ir tai, kad pateikto Neįgaliojo pažymėjimo, kuriuo apeliantui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, galiojimo laikas pasibaigė dar 2024 m. rugsėjo 10 d., naujų duomenų dėl asmens nedarbingumo byloje nėra. Nurodyti duomenys pagrindžia nuteistojo pažeidžiamą socialinę padėtį, tačiau niekaip nepaneigia būtinybės skirti jam bausmę, atitinkančią jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje nuteistasis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija neabejoja ir apelianto argumentais bei pateiktais dokumentais, patvirtinančiais jo sveikatos būklę, t. y. patirtą gydymą – (duomenys neskelbtini), Tačiau, kaip matyti iš pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos, ši operacija V. K. atlikta dar prieš trejus metus – 2023 m. gegužės 13 d., o gydytojo nurodymai dėl tolesnio gydymo, praėjus 12 mėnesių (duomenys neskelbtini), tėra vartoti aspiriną, jei gydytojas kardiologas nenurodo kitaip. Taigi, su šia diagnoze apeliantas jau atliko ankstesniu (2023 m. spalio 30 d.) nuosprendžiu jam skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ši diagnozė jam nesukliudė ir padaryti tiek šioje byloje nustatytas tris nusikalstamas veikas, tiek vėliau ir atvirąją vagystę, bei atlikti už ją paskirtą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – 20 parų areštą. Be to, visokeriopa asmens sveikatos priežiūra (pagal poreikį ir susirgimo pobūdį) terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems teikiama ir specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, taip pat arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Todėl nuteistojo nuogąstavimai dėl nepakankamos sveikatos priežiūros laisvės atėmimo vietų įstaigose neturi jokio pagrindo ir atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 284 straipsnyje, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo 20. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 21 d. pirminė pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 175 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą V. K. pagal 2026 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. APD-2026-09531 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. 21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 21 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl negali būti nagrinėjama, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2026 m. rugsėjo 17 d. 10.00 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas dar 2026 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamas laiko tarpas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo parengti. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo. Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.