Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. R. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria ieškovų D. R. ir S. R. patikslintas ieškinys atsakovei R. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo laikytas nepaduotu.

Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) D. R. ir S. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria ieškinys laikomas nepaduotu, ir išspręsti klausimą iš esmės - laikyti ieškinį paduotu ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Didžioji dalis trūkumų buvo pašalinta. Pačioje nutartyje teismas pripažino, kad didžioji dalis anksčiau nustatytų trūkumų buvo pašalinta. Tai reiškia, kad ieškinys iš esmės atitiko įstatymo reikalavimus, o likę trūkumai buvo formalūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje spręstiną klausimą, apeliantų pateiktus duomenis priima į bylą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Ši tvarka privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį, ieškinio trūkumai šalinami CPK procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodė, kad ieškinio laikymas nepaduotu vien dėl formalių trūkumų prieštarauja proceso ekonomiškumo ir teisingumo principams; teismas neturėjo pagrindo užkirsti kelią bylos nagrinėjimui iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų pozicija ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovų ieškinį priimti atsisakė, Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) suformuluoti reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo tinkamai ir konkrečiai, nes reikalavime nėra nurodyta atlygintinis, neatlygintinis servitutas, nenurodyti tikslūs duomenys (rengėjas, data, koordinatės), kurie yra būtini nurodyti ne tik ieškinio reikalavime, tačiau ir servituto plane, nes pagal konkretų planą būtų atliekama servituto registracija; 2) antru ieškinio reikalavimu ieškovai reiškia reikalavimą sau nustatyti kelio servitutą savo sklype, nors toks reikalavimas ydingas; 3) ieškovų pateiktuose servituto planuose nėra pavaizduoto vientiso servitutinio kelio, kuris turėtų tęstis per keletą sklypų, nėra pavaizduota kaip iš Žaliosios gatvės yra/bus patenkama iki ginčo objekto, neaišku, kieno sklypas, kam priklauso, ar tam tikroje dalyje jau yra įregistruotas kelias, kelio servitutas ir pan., iš pateiktų servituto planų nėra aišku, kuris daiktas yra viešpataujantis daiktas, kuris tarnaujantis daiktas, kas jo/jų savininkas (ai) ir pan.; 3) ieškinyje nenurodoma, kas rūpinsis kelio dangos būkle (pvz. duobių lyginimu), kaip bus atliekami remonto darbai ir kelio priežiūra, už kokias pinigines lėšas; 4) pateiktos priedų kopijos, kurios nėra patvirtintos, ieškinio priedų nepateikta tiek, kad po vieną tektų priešingai šaliai, ieškovai nepateikia savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių; 5) ieškovai įpareigoti pateikti duomenis, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, kurio daliai prašoma nustatyti servitutą ir kitus aktualios redakcijos duomenis, pagrindžiančius ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes; 6) ieškovai prašo išreikalauti iš atsakovės žemės (kokiu adresu) pirkimo pardavimo sutartį, nenurodo, ką ji įrodytų, tačiau ieškinyje nenurodo ir nepateikia duomenų, kad patys kreipėsi dėl šių duomenų išreikalavimo ir jiems buvo atsisakyta juos pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktą ieškinį, pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų apimtį bei skundžiamos nutarties argumentus, pažymi, kad apeliantai, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, pateikė servituto planą, kuriame yra nurodytas ir rengėjas L. V., ir plano parengimo data, ir konkretus servituto koordinačių žiniaraštis. Ieškovai nurodė, kurioje vietoje, kokio dydžio servitutą yra prašoma nustatyti, pažymėta, kad prašomo nustatyti servituto taško numeriai ir linijos ilgiai metrais nurodyti servituto koordinačių žiniaraštyje. Be to, pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėtų, jog ieškovų pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, teismas gali pasiūlyti ieškovams pateikti papildomus įrodymus. Formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Taigi, ieškovų nurodytas ieškinio dalykas yra grindžiamas pateiktu žemės sklypo, kurį prašoma suvaržyti servitutu, planu, o taip pat detaliaisiais planais, ištrauka iš kadastro žemėlapio bei kitais rašytiniais įrodymais. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad prašo nustatyti neatlygintinį servitutą bei įrodinėja, jog nenustačius kelio servituto, ieškovai negali patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) esamais keliais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad antras ieškinio reikalavimas suformuluotas teisiškai ydingai ir šis ieškinio trūkumas nėra ištaisytas. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai teikia nepatvirtintus ieškinio priedus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla užvesta popierine forma, o ne elektronine, todėl apeliantai iš tiesų privalo laikytis įstatyme nustatytos tvarkos ir pateikti teismui dokumentus, atitinkamai patvirtintus. Vadovaujantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismui laikius ieškinį nepaduotu, apeliantai minėtus trūkumus taisė su atskiruoju skundu pateikdami pačios ieškovės patvirtintus ieškinio priedus. Įstatymas nenumato, kad fizinio asmens teikiama sutarties kopija teismui būtinai privalo būti patvirtinta notaro: teismas tokį dokumentą priima ir vertina kaip rašytinį įrodymą, o jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl kopijos tikrumo, teismas arba kita ginčo šalis turi teisę pareikalauti pateikti sutarties originalą peržiūrai.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovai pateikė patikslinto ieškinio papildomus egzempliorius ir ieškinio priedų vieną egzempliorių. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 punktas). 2024 m. balandžio 12 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimai, kuriais siekiama skatinti elektroninių ryšių priemonių naudojimą teismų jurisdikcinėje veikloje bei valstybės biudžeto lėšų, skirtų teismų pašto išlaidoms, mažinimo, o taip pat civilinio proceso efektyvinimo. Vadovaujantis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) teismo ir procesiniai dokumentai (t. y. dokumentų skaitmeninės kopijos) gali ir turi būti pristatomi per E. pristatymo sistemą, o ne siunčiami įprastu paštu. Įvertinus tai, kad byloje atsakove įtraukta R. S. ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, vieno ieškinio priedo nepateikimas nebuvo kliūtis pirmosios instancijos teismui priimti ieškinį ir ruoštis bylos nagrinėjimui, o ieškinio grąžinimas ieškovams dėl nurodytų formalumų pažeistų asmenų teisę į teisminę gynybą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, jie neužkerta galimybės teismui priimti ieškinį ir trūkstamų duomenų gauti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8 straipsniai, 225 straipsnis, 230 straipsnis), tačiau procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.

Dėl bylos procesinės baigties

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas ir teismų praktiką dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo, įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat vilkinamas procesas, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pradėti pasirengimą bylos nagrinėjimui esant skundžiamoje nutartyje nustatytiems (nepašalintiems) ieškinio trūkumams, kadangi šie ieškinio priedų trūkumai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinys iš viso nesuprantamas ar negali būti nagrinėjamas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje nepagrįstai vertino, kad nustatyti trūkumai užkerta kelią priimti ieškinį, dėl ko nepagrįstai nutarė laikyti ieškinį nepaduotu. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.