- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-735-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00195-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- D. R., S. R.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir S. R. ieškinį atsakovei R. S. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovai D. R. ir S. R. (toliau – ieškovai) pateikė teismui ieškinį atsakovei R. S. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą189 kv. m. ploto ( taško numeriai ir linijos ilgiai metrais nurodyti servituto koordinačių žiniaraštyje) atsakovės žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į ieškovams priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutą 44 kv. m. ploto (taško numeriai ir linijos ilgiai metrais nurodyti servituto koordinačių žiniaraštyje) ieškovės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į jiems priklausančius žemės sklypus, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinti servituto buvimo vietas pagal pridedamus planus: M 1 : 500; M 1 : 200; išreikalauti iš atsakovės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš valstybės nupirko 0,1500 ha žemės sklypą su privažiavimo keliu, prijungti civilinę bylą Nr. 2-22480 -1184/2025, kurioje ieškovų ieškinys buvo laikomas nepaduotu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad susipažinus su nauju ieškiniu ir civilinėse bylose Nr. 2-19207-1031/2025 ir Nr. 2-22480-1184/2025 priimtomis nutartimis, matyti, jog ieškovai kreipėsi į teismą pakartotinai, bet nepašalinę teismo nutartyse nurodytų trūkumų, dėl kurių ieškiniai nebuvo priimti, trūkumai išsamiai buvo nurodyti, nutartys įsiteisėjusios. Iš teismui pateikto naujo ieškinio matyti, jog nurodyti ankstesnėse teismo nutartyse nepašalinti trūkumai: ieškinio reikalavimai nesuformuluoti tinkamai ir konkrečiai, nenurodyta tai, kas yra išaiškinta nutartyse, reikalavime nėra nurodyta atlygintinis ar neatlygintinis servitutas; ieškovai reiškia reikalavimą sau nustatyti kelio servitutą savo sklype, nors jau buvo nurodyta, kad ieškovo reikalavimas kitam ieškovui negali būti reiškiamas; prašo patvirtinti servituto buvimo vietas pagal pridedamus planus, nors nutartyse buvo nurodyta, ką ir kaip turi atlikti ieškovai, formuluodami ieškinio reikalavimus; pateiktas toks pat servituto planas, nors dėl jo jau buvo pasisakyta nutartyse; nepagrįsta įrodymais, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teise, o byloje Nacionalinė žemės tarnyba 2025 m. balandžio 29 d. yra nurodžiusi, kad galimas privažiavimas į ieškovų žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) padaryta nuovaža iš šiaurinės pusės, o į (duomenys neskelbtini) galimas privažiavimas iš pietinės pusės per nesuformuotą valstybinę žemę; buvo nurodyta, jog priedai turi būti patvirtinti, kad ieškinio priedų turi būti pateikta tiek, kad po vieną tektų priešingai šaliai, bet pateikti procesiniai dokumentai nepašalinus nustatytų trūkumų. Iš visų nustatytų trūkumą ieškovai tik primokėjo žyminį mokestį ir pateikė naujesnius 2025 m. nuosavybės dokumentus. Be to, nėra pirminių duomenų, kad atsakovei apskritai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio daliai prašo nustatyti servitutą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas įvertinęs tai, jog ieškovai, pakartotinai kreipdamiesi į teismą, nepašalino didžiosios dalies Šiaulių apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-19207-1031/2025 ir Nr. 2-22480-1184/2025 priimtose nutartyse nurodytų trūkumų, dėl kurių ieškiniai nebuvo priimti, teismo įsiteisėjusios nutartys ieškovams galioja ir privalomos, todėl naują ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d, nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškovų ieškinį nagrinėti iš esmės, perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas nėra aiškiai išreikštas, jog prašomas servitutas neatlygintinas. Ieškinio tekste buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovai prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, nes kelio dangos pagrindas yra žvyras ir jokių išlaidų jo priežiūrai nereikia. Jei atsirasdavo kokia duobutė, ieškovai savo priemonėmis patys palygindavo. Taigi, ieškinio turinys šiuo aspektu buvo nedviprasmiškas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų laikęs, kad formuluotė reikalavimo dalyje yra netiksli, teismas privalėjo siūlyti pašalinti trūkumus, o ne atsisakyti priimti ieškinį. Tokiu būdu buvo pažeistas proporcingumo ir proceso koncentracijos principas.
5.2. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pateiktas „toks pat“ servituto planas, nors ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad servituto planas parengtas kvalifikuoto matininko su visais jo rekvizitais ir kad servituto planas atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktus. Klausimas, ar konkretus servituto planas yra tinkamas, tikslus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne ieškinio priėmimo stadijos klausimas. Atsisakydamas priimti ieškinį šiuo pagrindu, teismas faktiškai iš anksto vertino įrodymų pakankamumą, kas prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai.
5.3. Teismas nutartyje rėmėsi NŽT raštu, kuriame nurodyta, jog galimas privažiavimas yra iš šiaurinės bei pietinės pusės. Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškinyje aiškiai nurodytas ir pagrįstas aplinkybes, kad iš šiaurinės pusės yra valstybinė žemė (pieva), iš kurios galima būtų suformuoti ir įrengti privažiavimą tik į vien ieškovės D. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privažiavimas neįmanomas. Iš pietinės pusės suformuoti ir įrengti privažiavimą neįmanoma, nes yra įrengtas pėsčiųjų takas, vedantis iš (duomenys neskelbtini) į parką, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) gyventojai ir jis negali būti laikomas teisėtu ir realiu privažiavimu transporto priemonėmis. Taigi, ieškinyje šios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos, tačiau teismas į tai nesigilino ir jų nevertino, o besąlygiškai rėmėsi NŽT raštu. Tokiu būdu teismas iš esmės išsprendė ginčo klausimą dar ieškinio priėmimo stadijoje, kas yra neleistina.
5.4. Pagal CPK 137 straipsnį, ieškinio atsisakymas galimas tik esant akivaizdiems įstatymo nustatytiems pagrindams. Šiuo atveju ieškovų ieškinys atitiko visus formalius reikalavimus, o teismo nurodyti motyvai yra susiję su ginčo esmės vertinimu, o ne su ieškinio priimtinumu. Tokiais veiksmais yra pažeista ieškovų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisinę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, pagrįstumas ir teisėtumas.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 5 punkte įtvirtintais pagrindais, motyvuodamas tuo, jog ieškovai, pakartotinai kreipdamiesi į teismą, nepašalino didžiosios dalies Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėse bylose Nr. 2-19207-1031/2025 ir Nr. 2-22480-1184/2025 priimtose nutartyse nurodytų trūkumų, dėl kurių ieškiniai nebuvo priimti, teismo įsiteisėjusios nutartys ieškovams galioja ir privalomos.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Nurodytas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) teisinis pagrindas taikytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir CPK 5 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias jų reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklype suteikiant ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į ieškovams priklausančius žemės sklypus, patvirtinti servituto buvimo vietas pagal pridedamus planus. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei D. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu(duomenys neskelbtini). I. S. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini). A. R. S. nuosavybės teise priklauso greta esantis žemės sklypas adresu(duomenys neskelbtini). Ieškovų žemės sklypai neturi tinkamo privažiavimo prie viešo naudojimo kelio. Vienintelis, ieškovų nuomone, racionalus ir techniškai galimas privažiavimas prie ieškovų žemės sklypų yra nutiestas per atsakovės R. S. žemės sklypą. Ieškovų nuomone, kelio servitutas turėtų būti naudojamas neatlygintinai. Kelio servituto planą parengė UAB „GeoLinas“. Plano parengimo data – 2025 m. spalio 17 d. Nr. Kelio servituto planas parengtas koordinačių sistemoje pagal dabar galiojančius teisės aktus. Iškilus būtinybei, UAB „GeoLinas“ teismo posėdyje galės duoti paaiškinimus dėl parengto plano ir ar yra galimybė ieškovams privažiuoti į savo namų valdas iš šiaurinės bei iš pietinės pusės.
12. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje paprastai nesprendžiami materialiojo teisinio pobūdžio klausimai, susiję su ieškovų teise į reikalavimo patenkinimą (nustatyti kelio servitutą) bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Esant poreikiui, tam tikri procesiniai klausimai gali būti sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225–230 straipsniai).
13. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas negali būti nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei ieškiniu reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos pareikšto ieškinio aspektus teismas įvertina tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y., kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju vien pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad ieškovai, pakartotinai kreipdamiesi į teismą, nepašalino didžiosios dalies kitose civilinėse bylose priimtose nutartyse nurodytų trūkumų, dėl kurių ieškiniai nebuvo priimti, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas ieškinių tapatumo apskritai net nenagrinėjo ir nevertino.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl ieškovų ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti ieškovų D. R. ir S. R.ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.