- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- eII-311-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-15558-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareigūnas, atlikęs tyrimą
- Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-311-674/2026Teisminio proceso Nr. 4-36-3-15558-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 22.10.3.; 22.10.4.; 22.11.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 29 d.RaseiniaiŠiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. G. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7844-2026. Teismasn u s t a t ė : E. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Juditos Vilkės 2026 m. rugpjūčio 21 d. priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-7844-2026 administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, buvo nubausta 800 Eur bauda ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad ji 2026 m. rugpjūčio 6 d., 7 val. 47 min(duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkotesteris: Alcotest-7510, ARKB-0112; 2487449 – pirmo pūtimo metu nustatyta 0,66 prom. +/-0,02 prom., antro pūtimo metu nustatyta 0,62 prom. +/- 0,02 prom.). E. G. pateikė skundą, prašė panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti prašymą, pakeisti Šiaulių apskrities VPK 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nesutinka dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo. Mano, kad jai gali būti pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalies norma. Pareiškėja neginčija, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimą, t.y. vairavo automobilį būdama neblaivi. Tačiau mano, kad ne visuomet pažeidimai yra vienareikšmiai. Nurodė, kad ji pažeidimą padarė ryte. Prieš sėsdama už vairo ji jautėsi gerai, nejautė jokių apsvaigimo požymių. Vyko į darbą. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus buvo vartojusi iš vakaro. Be to pažymėjo, kad jos atžvilgiu nefiksuoti jokie kiti administraciniai nusižengimai: važiavo segėdama saugos diržą, buvo įsijungusi šviesas, kas rodo, kad ji suvokė aplinką, kontroliavo savo elgesį. Mano, kad jos nurodytos aplinkybės jos reakcijos laiko nemažino. Jos pažeidimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Save apibūdina kaip dorą, visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Nuo 2025 m. vasario 25 d. įregistravusi įmonę MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur ir dirba. Augina mažametį sūnų K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį veža į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Ji šeimoje vienintelis dirbantis asmuo ir išlaiko šeimą. Vyras bedarbis. Taip pat turi sergančią peninio amžiaus mamą ir su ja kartu gyvenančią neįgalią seserį. Todėl jai labai reikalinga teisė vairuoti, nes nuolat reikia vežti vaiką į mokyklą, padėti mamai ir seseriai jas vežant pas gydytojus. Kitų asmenų kas jais pasirūpintų nėra. Seseriai nėra paskirta valstybės numatyta pavėžėjimo paslauga, o jos pačios automobilio nevairuoja. Nurodė, kad ji jau sumokėjo jai nutarimu skirtą baudą (800 Eur). Pažymėjo, kad jau dabar yra pajutusi nubaudimo pasekmes, mano, kad jei ir nebūtų skirta administracinė poveikio priemonė, ji jau padarė išvadas ir ta bauda jau auklėja ir atgraso nuo naujų pažeidimų darymo. Jei teismu atrodytų, kad neskiriant specialios teisės atėmimo nebūtų pasiekti baudimo tikslai, prašo jai skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Be to ji jau yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus, ir ji jau patiria auklėjamąją bei prevencinę priemonę. Nurodė, kad jos padarytas nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis jos skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias taisykles ir moralės normas. Taip pat nurodė, kad ji nėra padariusi nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. Prašo jus skundą tenkinti. Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu prašė palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-7844-2026 palikti nepakeistą arba jį pakeisti iš dalies, pareiškėjai E. G. skiriant administracinio poveikio priemones: uždraudimą naudotis transporto priemonėmis, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ne trumpesniems nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs terminai laikotarpiams, o kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Institucija mano, kad Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34, 617-619 straipsniais, todėl su administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. skundu nesutinka. Mano, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. skundo reikalavimą - pakeisti skundžiamą nutarimą, panaikinant nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba , neįžvelgus pagrindo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nurodė, kad įvertinus pažeidėjos asmenybę, jos nurodytas aplinkybes ir argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas aplinkybes, pareiškėjai buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 dalyje numatytam laikotarpiui. Pažymėjo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog E. G. 2026 m. rugpjūčio 6 d., 07:47 val., (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo automobiliu, kai jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Neblaivumo nustatymo akte fiksuotų rodmenų neginčijo: nustatyta pirmu pūtimu 0,66 prom., antruoju – 0,62 prom. (paklaida 0,02 prom.). E. G. taip pat neginčijo jai skirtos nuobaudos – 800 Eur baudos, kuri jau sumokėta (2026 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymai). Pareiškėja tik prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi jai neskirti administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, o neįžvelgus pagrindo neskirti, skirti teisės vairuoti atėmimą trumpesniam terminui arba skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nurodė, kad ji važiavo ryte, o vartojusi alkoholį buvo iš vakaro. Nejautė jokių požymių, kad būtų vartojusi alkoholio. Be to iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad ji gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkus ir užsimerkus. Institucija su skundu nesutiko, tačiau sutiko, kad nustačius, jog yra pagrindas, skirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliems terminams, kurie numatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Skunde keliamas tik Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Pažymėtina, kad E. G. padarytas nusižengimas priskiriamas sunkių nusižengimų grupei, tai vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutiktina su Institucijos atstovo nuomone, kad E. G. paskirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Sutiktina su institucijos atsiliepime išdėstyta nuomone, kad skiriamas nubaudimas turi paveikti asmenį, jo gyvenimą. Tačiau tiek skiriant nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones svarbu jas individualizuoti. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar nubaudimas, šiuo atveju atitinkamų administracinio poveikio priemonių skyrimas, nebus neproporcingai griežtos, ar bus laikomasi pusiausvyros tarp padaryto pažeidimo, nubaudimo ir juntamų neigiamų pasekmių dėl nubaudimo. Kaip nurodė skunde E. G. automobilį vairavo anksti ryte – 07:18 val. (pirmas neblaivumo tikrinimas). Pareiškėja neneigia, kad iš vakaro buvo vartojusi alkoholio. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju nėra tokia situacija, kad asmuo vartojęs alkoholio, žinodamas, kad jį vartojo nesenai, sėda vairuoti tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių ir pasikliaudamas sėkme. Nagrinėjamu atveju, E. G., kaip nurodė blaivumo tikrinimo metu, alkoholį buvo vartojusi prieš apytiksliai devynias valandas, todėl turėjo pagrindą manyti, kad bus blaivi. Be to matyti, kad visus kontrolinius neblaivumo testus atliko tinkamai, ji nurodė, kad nejuto jokio alkoholio poveikio, todėl sėdo vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvieno asmens organizmas vienodai skaido alkoholį, kad alkoholis pasišalintų iš organizmo, tai priklauso nuo daug faktorių. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjai E. G. nustatytas lengvas neblaivumas: 0,62 prom. (po paklaidos 0,60 prm.), ji vairavo praėjus devynioms valandoms po alkoholio vartojimo, jokių kitų KET pažeidimų nefiksuota. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpyje E. G. už KET pažeidimus bausta vieną kartą (viršijo greitį 16 km/val.-2025 m. rugsėjo 6 d.), todėl šis nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinis KET pažeidimas. Teismo vertinimu, nubaudimas negali sudaryti neproporcingai didelių nepatogumų. E. G. sutiko su jai skirta 800 Eur bauda, kurią sumokėjo, sutinka, kad pažeidimas padarytas ir toks jos elgesys nėra priimtinas. Aukščiau aptartos aplinkybės nepateisina E. G. elgesio, tačiau leidžia teigti, jog pareiškėja nelinkusi pažeidinėti įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Be to kaip nurodė E. G., ji nesijautė neblaivi, jokių išorinių požymių nejautė ir nepastebėjo, be to neturėjo pagrindo manyti, kad alkoholis iš jos organizmo dar nepasišalinęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. G. asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pakartotinumo ir padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ilgas taikymas gali įtakoti pareiškėjos galimybes tinkamai pasirūpinti šeima ir mažamečiu vaiku, tai gali akivaizdžiai neproporcingai paveikti ne tik pareiškėjos gyvenimo kokybę, bet ir šeimą (pensinio amžiau mamą, neįgalią seserį ir jos mažametį vaiką). Ilgas tokių apribojimų, kaip teisės vairuoti atėmimo taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir pačios pažeidėjos pavojingumui. Pažymėtina, kad asmuo iš nuobaudos turi pajusti neigiamas pasekmes, tačiau nubaudimas negali būti neproporcingai neigiamai įtakojantis asmens gyvenimą.Teismo vertinimu, E. G. suvokia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei to pasekmes, be to pats administracinio nusižengimo tyrimo procesas jai padarė auklėjamąjį poveikį. E. G. skirta bauda yra adekvati priemonė ir pakankamai nubaudė, nes teko finansiškai sumažinti savo poreikius, kad sumokėti baudą, t.y. jau sukėlė neigiamas pasekmes, o byloje esantys duomenys bei paaiškinimai pagrindžia būtinybę pareiškėjai turėti teisę vairuoti. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar administracinio poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.Vertinant administracinės poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tai, kad E. G. savo veiksmais niekam žalos nepadarė, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių, neblaivumas viršijo leistiną normą, tačiau tai ne alkoholio vartojimo ir po to vairavimo pasekmė, o pasekmė to, kad organizmas ilgiau skaido alkoholį, nors objektyviai jokie požymiai ir nejuntami. Pareiškėja vieną kartą (2025 m.) bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitus nusižengimus, susijusius su neblaivumu nebausta. Pareiškėjos pateikti dokumentai (juridinio asmens registro išrašas, mokėjimo nurodymų, gimimo įrašo, pažymos apie registraciją Užimtumo tarnyboje, neįgaliojo pažymėjimo ir pensijos gavėjo pažymėjimo kopijos) patvirtina jos skunde nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tikslu pasirūpinti savo šeima, mažamečiais vaiku ir tinkamu jų gerbūviu, užtikrinti stabilų pragyvenimo šaltinį ne tik sau, bet ir jos vadovaujamos įmonės darbuotojams. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad visuma šių aplinkybių vertintinos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios atsakomybės. Skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jos nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei to pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Visuma nustatytų aplinkybių E. G. elgesio nepateisina, tačiau leidžia teigti, kad ji nėra piktybinė elgesio normų pažeidinėtoja, o padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Dvylikos mėnesių specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai ilgas, vertinant su galimais nuostoliais praradus teisę vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad jau dabar E. G. jaučia neigiamas nubaudimo pasekmes, nes nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. jai yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones – sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pavojingumą, nustatytą E. G. neblaivumo laipsnį, jos elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą) ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, priimtas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistinas: administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą skiriant trumpesniam laikui, t.y. keturiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos (2025 m. rugpjūčio 6 d.) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai aštuoniems mėnesiams. Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-7844-2026 pakeistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismasn u t a r i a :E. G. skundą tenkinti iš dalies.Pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7844-2026, kuriuo E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskirta 800,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių. E. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2026 m. rugpjūčio 21 d. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Aurelija Petkevičienė