Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos departamento Eismo administracinių nusižengimų tyrimo biuro 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Nr. 01187002628625-1 (toliau – ir Sprendimas) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5000 Eur piniginė sankcija (bauda). Sprendime nurodoma, kad 2025 m. lapkričio 21 d. 18.03 val., vairuotojas R. B. vairavo transporto priemonių junginį „Scania R520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių eismo kelyje (duomenys neskelbtini), važiuojant iš (duomenys neskelbtini). Atliekant faktinės transporto priemonių junginio masės kontrolę svarstyklėmis HAENNI WL-108 (svarstyklių lentelės Nr. 2983, 2985), nustatyta, kad priekabos (duomenys neskelbtini) dviejų ašių apkrovų suma buvo 23 300 kg. Atėmus leistiną paklaidą (+/- 5 proc.), nustatyta, kad galima minimali priekabos dviejų ašių apkrovų suma buvo 22 135 kg. Atstumas tarp priekabos (duomenys neskelbtini) dviašio veleno ašių buvo išmatuotas matavimo rulete Stanley (Nr.70144, lipduko Nr. 81791) ir nustatyta, kad atstumas tarp ašių buvo 1,37 m, t. y. didesnis nei 1,30 m, bet neviršijo 1,8 m. Taigi, priekabos dviašio veleno ašių apkrovų suma buvo viršyta 4 135 kg. Sprendimas priimtas Kelių eismo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 43.8 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 19 dalimi. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 10 d., tačiau neįvykdytas. 2026 m. sausio 27 d. Sprendimas buvo pakartotinai išsiųstas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lietuvių ir anglų kalba, baudos sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2026 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo Sprendimu paskirtos piniginės sankcijos nesumokėjo, todėl Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas), kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, prašydama pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje esančios UBA „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimtą Sprendimą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos departamento Eismo administracinių nusižengimų tyrimo biuro prašymas (liudijimas) ir pripažinta Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos departamento Eismo administracinių nusižengimų tyrimo biuro 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Nr. 01187002628625-1 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) piniginė sankcija (bauda).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti. Apeliaciniame skunde bendrovės atstovas akcentuoja, kad teismas 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pripažino egzistuojant Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytas piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo sąlygas. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimas išverstas į lietuvių ir anglų kalbas (santrauka) išsiųstas viešai skelbiamu pašto adresu: (duomenys neskelbtini), elektroninio laiško gavimas patvirtintas kaip sėkmingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su piniginės sankcijos pripažinimu ir leidimu vykdyti. Nurodo, kad sprendimas siųstas bendrovės pašto adresu, bet iš prie Liudijimo pridėtų įrodymų matyti, kad jis siųstas konkretiems įmonės darbuotojams ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis kad laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, galimai nukreiptas į brukalo aplanką. Byloje nėra įrodymų, kad siųstas laiškas su sprendimu būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje.

Teigia, jog pagal teisinį reglamentavimą, bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą. Tinkamu įmonės informavimu laikytinas jų įteikimas bendrovės vadovui ar dokumentų administravimą įmonėje vykdančiam asmeniui (sekretoriui, biuro administratoriui ir pan.), teisinam atstovui. Už administracinį teisės pažeidimą paskirta 5 000 Eur bauda pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prilyginama baudžiamosios atsakomybės taikymui (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-172-719/2022), todėl taikytini baudžiamajam procesui keliami standartai apie procesinių dokumentų, sąlygojančių patraukimą atsakomybėn įteikimą asmeniui, kuris baudžiamas ir tokių įrodymų buvimą byloje.

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pareigą rūpintis gauti procesinius dokumentus perkelia juridiniam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Asmuo turi pareigą išlikti pasyvus ir netrukdyti prieš jį vykstančiam procesui, privalo šaukiamas atvykti ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teikti objektyviai egzistuojančius įrodymus. Pareiga rūpintis proceso eiga ir jame dalyvauti asmeniui gali būti kildinama tik po to, kai asmuo tinkamai informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną. Iki to laiko būtent administracinės (baudžiamosios) valdžios pareiga yra tinkamai informuoti ir įteikti asmeniui dokumentus įtakojančius jo teisinę (procesinę) padėtį, patraukimą atsakomybėn.

Pažymi, kad teisinė fikcija, jog išsiuntus asmeniui (procesinius) dokumentus jo nurodytu buveinės ar elektroninio pašto adresais, jie laikomi įteikti, taikoma tik privatiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 4 d.), kur tokios pareigos nevykdymas asmeniui gali sąlygoti tik civilines pasekmes, nuostolius, bet ne baudžiamąją /administracinę atsakomybę su to sąlygotu teistumu ir kt. Tuo tarpu taikant baudžiamąją, ar jai prilyginamą administracinę atsakomybę, draudžiama pareziumuoti, kad išsiuntus dokumentus jie bus gauti, privaloma užtikrinti jų asmeninį įteikimą ir tokių įrodymų pateikimą į bylą. Todėl ir Lietuvos teismai siųsdami pranešimus el. paštu, prašo adresato patvirtinti dokumentų gavimą.

Nurodo, jog nagrinėjant klausimą dėl ES valstybėje paskirtos baudos, teismas nevertina paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo, asmuo neturi galimybių ginčyti jam pritaikytos atsakomybės. Todėl, asmeniui nesutinkant su ES valstybės prašymu, teikiamu pagal Tarybos pamatinį sprendimą, ypatingai svarbu nustatyti ar buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės gauti sprendimą suprantama kalba su išaiškintomis teisėmis bei jį ginčyti baudą paskyrusios valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Skunde remiasi teismų praktika, jog valstybė privalo imtis priemonių, kad asmuo būtų informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Pagal EŽTT išaiškinimus: Sejdovic v. Italy (2006, Didžioji kolegija) asmens nuteisimas jam nežinant apie procesą pažeidžia EŽTK 6 straipsnį, valstybė turi įrodyti, kad asmuo buvo tinkamai informuotas arba sąmoningai atsisakė dalyvauti; Colozza v. Italy (1985) vien prielaidos, kad asmuo galėjo žinoti apie procesą nepakanka; Somogyl v. Italy (2004) teismai negali remtis vien formaliu pranešimo išsiuntimu; būtina įsitikinti, kad pranešimas buvo veiksmingas; Neziraj v. Germany (2012) teisė dalyvauti procese yra esminė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-120- 813/2023).

Akcentuoja, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie bylą, todėl negalėjo nustatyti egzistuojant pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą.

Atsiliepimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo

Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, o tai pažeidė bendrovės teisę į tinkamą informavimą, todėl užsienio valstybės priimtas sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (3 dalies 7 punktas); piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos (3 dalies 8 punktas); piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo (3 dalies 9 punktas).

Byloje esančiame Latvijos Respublikos liudijimo (toliau – ir Liudijimas, l. 56-58) 3 punkto

1b papunktyje nurodyta, kad asmuo nebuvo pašauktas asmeniškai, tačiau kitomis priemonėmis gavo oficialią informaciją apie planuojamą teisminio nagrinėjimo, kuriame bus priimtas sprendimas laiką ir vietą; tokiu būdu buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad jis/ji žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas asmeniui teisminiame nagrinėjime nedalyvaujant. Liudijimo 3.3 punkte nurodoma, kad asmeniui buvo įteiktas sprendimas 2025 m. lapkričio 21 d. ir pakartotinai išduotas (su santraukų vertimais)

2026 m. sausio 27 d., asmuo nepareikalavo pakartotino bylos svarstymo arba nepateikė apeliacinio skundo per nustatytą laiką. Be to, Liudijimo 4 punkte nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas vietoje, pažeidimo padarymo vietoje ir jo nustatymo metu, nedalyvaujant pažeidėjui, laikantis Kelių eismo įstatymo 43.8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos tvarkos, skirtos vežėjams nerezidentams, apie paskirtą baudą vietoje buvo informuotas transporto priemonės vairuotojas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ samdomas darbuotojas, jam suprantama kalba, sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Be to, kai tik bylos buvo gautos Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyboje 2026 m. sausio 27 d., sprendimas buvo pakartotinai išsiųstas tuo pačiu el. pašto adresu (kuris vėliau persiųstas 5 įmonės darbuotojams), kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo santrauka anglų ir lietuvių kalbomis, o jo mokėjimo terminas pratęstas. Pristatymas patvirtintas penkiais sėkmingo pristatymo pranešimais, gautais iš el. pašto sistemos.

Taigi, iš Liudijimo 3 punkto 1b papunkčio matyti, kad apie paskirtą baudą vietoje buvo informuotas transporto priemonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, jam suprantama kalba, Sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Sprendimas kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo tvarka, anglų ir lietuvių kalbomis, pakartotinai buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. tuo pačiu bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dar persiųstas penkiems bendrovės darbuotojams (įskaitant įmonės direktorių D. P.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog el. laiškų pristatymas buvo patvirtintas sėkmingo pristatymo pranešimais, gautais iš elektroninio pašto sistemos (b. l. 24-30, 31-35). Kaip matyti, tiek Sprendime Nr. 01187002628625-1, tiek bendrovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstoje pažeidimo santraukoje aiškiai nurodyta teisė į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisė pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų pateikimą, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas (b. l. 26, 57). Per nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir apeliacinio skundo nepateikė.

Bendrovės atstovas skunde taip pat akcentuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas, jog atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. laiškais siųstą Sprendimą Nr. 01187002628625-1, rėmėsi siųstų laiškų ataskaitomis, tačiau šie sistemos pranešimai nepatvirtina, kad bendrovė gavo laiškus ir patvirtina tik tai, jog jie buvo išsiųsti bei pasiekė bendrovės el. pašto serverį, taip pat byloje nėra įrodymų, jog siųstas laiškas būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo. Tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuolat ir sistemingai nereaguodama į jai siunčiamus pranešimus oficialiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais, pati turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip matyti, nuo 2022 m. teismuose nagrinėjama virš 60 bylų dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (Informacinės teismų sistemos LITEKO2 duomenys), tačiau ši bendrovė nuolat teikia informaciją, kad ji ir jos atstovai negauna pranešimų apie Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus, siunčiamus tiek bendrovės registruotais adresais, tiek oficialiais bendrovės el. pašto adresais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra susipažinusi ir žino procesinių dokumentų įteikimo tvarką iš Latvijos Respublikos. Matyti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą ir apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, siųsdama minėtą informaciją tiek oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu, tiek penkiais kitais bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais (įskaitant įmonės direktorių D. P.). Be to, liudijime aiškiai nurodyta, kad toks įteikimas atitinka Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sprendimas laikomas įteiktu tinkamai. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie jos procesines teises. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo ir tinkamo pristatymo fakto įmonės oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais, įskaitant įmonės direktorių D. P.. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei skunde tvirtina bendrovės atstovas, informacija apie priimtą sprendimą ne tik anglų kalba, bet ir lietuvių kalba, įmonei buvo įteikta tinkamai. Oficialiu bendrovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųsta informacija apie bendrovės atžvilgiu priimtą Sprendimą buvo išversta į lietuvių bei anglų kalbas (b. l. 24-30, 56-58).

Tai, kad bendrovės darbuotojai, taip pat ir pats bendrovės direktorius, neperskaitė elektroniniu paštu siųsto pranešimo, o bendrovės darbuotojai apie tai neinformavo bendrovės vadovo, ar asmens, kuriam yra pavesta administruoti bendrovės elektroninį paštą, negali būti pagrindas konstatuoti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstas elektroninis laiškas nepasiekė adresato, t. y. bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą ir paskirtą administracinę baudą bei bendrovės teisę sprendimą apskųsti. Aplinkybės, jog įmonės darbuotojai gavę neperskaitė siųsto pranešimo ar gavę neinformavo įmonės vadovo apie gautą pranešimą, nagrinėjamu atveju įmonės atsakomybės nešalina, kadangi nuo sėkmingo elektroninio laiško išsiutimo ir pristatymo adresatui dienos atsiranda įmonės atsakomybė dėl atitinkamo elgesio varianto pasirinkimo – reaguoti į gautą pranešimą, imtis tam tikrų priemonių aplinkybių aiškinimuisi, susisiekti su pranešimą siuntusia institucija ir pan., ar pranešimą ignoruoti (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-68-953/2025).

Apeliaciniame skunde bendrovės atstovas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-120-813/2023, akcentuodamas būtinumą įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo jis yra nubaustas, buvo įteiktas. Pažymėtina, kad šios bylos aplinkybės nėra analogiškos toms, kurios nagrinėtos byloje Nr. 1S-120-813/2023 (sprendimas fiziniam asmeniui buvo siunčiamas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kuriuo asmuo negyveno jau trejus metus, jo faktinė gyvenamoji vieta buvo kita).

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad oficialiais el. pašto adresais siunčiami dokumentai yra neperskaitomi ar su jais nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų spręsti situacijoms, kai, jos manymu, procesiniai dokumentai nuolat įteikiami netinkamai (pavyzdžiui, atnaujinti kontaktinius duomenis informacinėse sistemose, kreiptis į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nustatyti pareigą vairuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės pasyvų ir atsainų požiūrį į daromus administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės junginio masės viršijimu ir kitais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai įmonė užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje (iš įmonės pateikiamų rekvizitų), ir, kai tokie pažeidimai daromi nuolat. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir tai atitiko Pamatiniame sprendime įtvirtintas nuostatas, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti institucijos sprendimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002628625-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 000 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.