- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- eCIK-619/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00399-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Agnė Tikniūtė, Algirdas Taminskas
- Atsakovas
- VIJOKA
Nr. DOK-2167 Nr. eCIK-619/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00399-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. birželio 12 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vijoka“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė UAB „Vijoka“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB SIGMA VENTUS, UAB „Lietuvos melioracija“ ir VĮ „Turto bankas“ ieškinius atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Vijoka“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinius atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 31 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinius tenkino.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atraminę sienutę žemės sklypo antraeiliu daiktu - esmine dalimi, o žemės sklype esančią bei VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomą kiemo aikštelę savarankišku daiktu, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.12-4.15, 4.19 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias daiktų priskyrimą pagrindiniams ir antraeiliams daiktams, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad antraeilio daikto priskyrimas vienai iš CK 4.13 straipsnio 2 dalyje numatytų grupių bei daiktų skirstymas į savarankiškus ir priklausinius yra fakto klausimai. Šie klausimai nebuvo nustatinėjami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovai neįrodinėjo, kad atraminė sienutė yra žemės sklypo antraeilis daiktas (esminė sklypo dalis) ar kad kiemo aikštelė yra savarankiškas (pagrindinis) daiktas; ieškovai šiomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinių skundų taip pat negrindė. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo spręsti dėl atraminės sienutės ir kiemo aikštelės statuso CK 4.12 - 4.19 straipsnių prasme.
2.Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas su ant jo stovinčiais statiniais galėjo būti perleisti tik visi kartu. Pateikęs tokį aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės suformulavo naują taisyklę, bet jos nepagrindė galiojančiomis teisės normomis, nemotyvavo, todėl buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 263 straipsnio 1dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 3-4 punktai), materialiosios teisės normos, paneigiančias tokią taisyklę. CK 4.13, 4.14, 4.40, 6.395 straipsniai numato, kad antraeiliai daiktai gali būti perleidžiami atskirai nuo pagrindinių daiktų (ir atvirkščiai), taip pat nedraudžiama perleisti žemės neperleidžiant ant jos stovinčių statinių nuosavybės. Taigi apeliacinės instancijos teismo suformuota byloje taisyklė gali esmingai suvaržyti pastatų savininkų teisę įsigyti jų eksploatavimui būtiną valstybinio žemės sklypo dalį. Atsakovės nuomone, teismų praktika šiuo klausimu nėra suformuota.
3.Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis (kartu ir skundžiami įsakymai) prieštarauja ar pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – TVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos ir efektyvumo principus. Tokia išvada grindžiama prielaidomis, jos nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, įskaitant ir teismų nustatytas aplinkybes. Ieškovai neįrodinėjo, kad dėl ginčijamo sandorio gali būti apsunkintas atraminės sienutės eksploatavimas, gali būti nepaklausūs inžineriniai statiniai ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir bylos nagrinėjimo ribas (CPK 185, 320 straipsniai).
4.Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinius tenkino konstatavęs, kad pirkimo-pardavimo sutartis ir skundžiami įsakymai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui ir TVNDĮ įtvirtintiems visuomenės naudos ir efektyvumo principams. Apeliacinis teismas padarė šias išvadas, nenurodęs konkrečių imperatyvaus teisinio reguliavimo normų ir nevertinęs, ar aptarti pažeidimai atitinka CK 1.80 straipsnio taikymo sąlygas, suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.
5.Apeliacinis teismas konstatavo, kad skundžiami įsakymai pažeidžia galiojantį teisinį reguliavimą, užtikrinantį visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, gerinančius aplinkos kokybę, taigi siekiančius veikti geriausiais visuomenės interesais. Ši išvada padaryta vadovaujantis minimalias želdynų normas įtvirtinusio aprašo nuostatomis (Aplinkos ministro 2027 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintos aprašo nuostatos), kurios ginčo santykiui netaikytinos. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta ir dėl to, kad ji neatitinka kasacinio teismo praktikos, be to, padaryta netinkamai pritaikius ir aiškinus Želdynų įstatymo nuostatas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Gražinti atsakovei UAB „Vijoka“ (j. a. k. 122027780) 3607 (trijų tūkstančių šešių šimtų septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. birželio 9 d. AB Artea banko mokėjimo nurodymu Nr. 0609133452156. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.