Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2563 Bylos Nr. eCIK-787/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11469-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 18 d. paduotu pareiškėjo V. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė, A. T.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui A. T..

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai nepagrįstai pripažino, kad A. T. 2025 m. rugsėjo 5 d. atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir apie tai informavo pareiškėją, taip pažeisdami CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir

CK 6.131 straipsnio 2 dalį bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skundžiamose nutartyse daryta išvada apie tariamą 2025 m. rugsėjo 5 d. atliktą įskaitymą ar apie pareiškėjo informavimą apie tariamą įskaitymą neseka iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 suformuotos praktikos, pagal kurią įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda tik tuomet, kai kitai prievolės šaliai aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pranešama apie įskaitymą. Šis pažeidimas turėjo lemiamos įtakos bylos baigčiai, nes būtent nepagrįsta prielaida apie tariamą pranešimą buvo pagrindas skundžiamose nutartyse pripažinti įskaitymą teisėtu.

A. T. teiginiai, jog 2025 m. rugsėjo 5 d. jis galėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą jau yra įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartyje. Atitinkamai, teismai skundžiamose nutartyse negalėjo daryti priešingos išvados, nei 2025 m. spalio 6 d. nutartyje. Tokiu būdu paneigta 2025 m. spalio 6 d. nutarties res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia ir jos privalomumas (CPK 18 straipsnis).

Priešingai nei sprendė teismai, Patvarkymu atliktas įskaitymas nebuvo „formalus“ veiksmas, kuriuo „įformintas“ A. T. 2025 m. rugsėjo 5 d. atliktas įskaitymas. Teismai nepagrįstai pritarė antstolės pozicijai, jog piniginės prievolės buvo iš esmės įvykdytos dar iki vykdomosios bylos Nr. 0172/25/01577 užvedimo pagal 2025 m. spalio 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-168-826/2025.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies

1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio

2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.