Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2407Bylos Nr. eCIK-698/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01870-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 2 d. paduotu ieškovo D. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Aisėnai“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimą pakeitė.Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutartį, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismai pripažindami asociacijos nario pašalinimą iš asociacijos teisėtu, kai toks pašalinimo pagrindas tiesiogiai įstatuose nenumatytas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos ir dėl šių pažeidimų buvo netinkamai išspręsta byla.Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir netyrė ar egzistavo pagrindas ieškovui pareikšti nepasitikėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka pagrįstumo reikalavimo. Ieškovas įrodinėjo, jog nepasitikėjimui pareikšti nebuvo pagrindo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ne ieškovas sukėlė muštynes, o ieškovui asociacijos valdymo organų reiškiami kaltinimai buvo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje dalyje ne tik kad nepagrįsta, bet ir prieštarauja tiek šioje, tiek kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms.Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ginčą pažeidė res judicatą (teismo galutinai išspręstas klausimas) principą, nes paneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytus faktus, jog atsakovas nesmurtavo ir muštynių nesukėlė, kitų pažeidimų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo vertinti, jog ieškovas gali būti agresyvus, jo elgesys gali kelti grėsmę kitų klubo narių sveikatai ir gyvybei. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas tokių faktų taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos, pažeidė proporcingumo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismui nenustačius ieškovo veiksmuose šiurkščių elgesio normų pažeidimų, agresyvaus elgesio laikytini teisiškai nereikšmingais teismo argumentai, kad medžiotojų klubas yra didesnio pavojingumo asociacija. Teismas vertindamas atsakovės argumentus nenustatė nė vieno ieškovo pažeidimo, nekonstatavo ieškovo pavojingo elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo pritarti atsakovei, jog klubas turėjo pareigą ieškovo pažeidimą (atsisakymą išstoti iš klubo) vertinti griežčiau.Apeliacinės instancijos teismas pripažindamas ieškovo pašalinimą iš asociacijos teisėtu nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog: 1) turėjo būti nustatomi materialiniai asociacijos nario pašalinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014); 2) atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009); 3) jeigu nagrinėjamo pobūdžio bylose keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas nario pašalinimo iš asociacijos pagrindas, ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020, 42 punktas); 4) vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pavyzdžiui, laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos pagrindus. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išsiaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Vadovaujantis proporcingumo ir interesų pusiausvyros derinimo principais, teismas turėjo apginti ieškovo teises pripažindamas ieškovo pašalinimą iš asociacijos neteisėtu.Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovui reiškiami kaltinimai dėl pažeidimų padarymo neturi teisinio ir faktinio pagrindo, nenustačius ieškovo pavojingo elgesio, konstatavus, jog ieškovui jau ir iki tol kelis kartus nepagrįstai buvo varžoma teisė medžioti, atsisakoma su juo medžioti, ieškovui nuo pat grąžinimo į asociaciją momento nebuvo sudaryta galimybė medžioti, pirmosios instancijos teismas privalėjo užtikrinti realų ieškovo pažeistos teisės apgynimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovui sąlygas naudotis asociacijos nario teise dalyvauti atsakovo organizuojamose kolektyvinėse, individualiose medžioklėse su teise medžioti.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.