Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2123Bylos Nr. eCIK-607/2026Teisminio proceso Nr. 2-22-3-03598-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),susipažinusi su 2026 m. birželio 10 d. paduotu ieškovės A. G. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Teismai priimdami skundžiamus sprendimus visus įrodymus vertino atskirai, o ne visumoje, kaip to reikalauja įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė administracinio nusižengimo medžiaga t. y. liudytojų apklausos protokolais, kuriuose fiksuojamas įžeidžiančių žodžių paskleidimas tretiesiems asmenims, o rėmėsi tik vaizdo medžiaga, kur trečiuoju asmeniu nelaikė atsakovės draugo, ir tik šiuo vaizdo įrašu paneigė neigiamos informacijos paskleidimą.2. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir neaptarė atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylose nustatytus jos neteisėtus veiksmus bei kaltę, taip pat į ieškovės procesinį nukentėjusiojo statusą šioje byloje. Ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje, kurioje atsakovė jau buvo nubausta už viešosios tvarkios pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 664 straipsnio 3 dalį, kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Taigi administracinių nusižengimų bylose nuketėjusiaisiais pripažinti asmenys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį turi teisę į neturinės žalos atlyginimą. 3. Teismai neteisingai pritaikė materialiosios teisės normą, neatskirdami fakto nuo nuomonės, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Pasisakymais atsakovė pažemino ieškovės garbę ir orumą, formuoja trečiųjų asmenų požiūrį į ieškovę, blogina jos reputaciją.4. Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškovės apeliacinio skundo ribas, nagrinėdamas kitas aplinkybes nei nurodytos apeliaciniame skunde, t. y. atsakovės, jos šeimos narių, tame tarpe ir brolio santykius su ieškove. Ieškovės nuomone, teismas turėjo informuoti, kad žada peržengti apeliacinio skundo ribas, tačiau to nepadarė. Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo buvo vertinamos ne įvykio aplinkybės, bet tariami ieškovės bei atsakovės ir jos brolio santykiai, kas turėjo įtakos suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovę bei priimti nepagrįstą sprendimą.5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad naujų įrodymų ir papildymų teismas nepriima, tačiau vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas gali priimti įrodymus, jei jų būtinybė iškilo vėliau. Ieškovės papildomų įrodymų pateikimo būtinumas iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2026 m. sausio 28 d., o receptai išrašyti nuo 2025 m. gruodžio mėn. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nenagrinėjamas.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,