Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2109Bylos Nr. eCIK-597/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05559-2025-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),susipažinusi su 2026 m. birželio 5 d. paduotu atsakovo R. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovui R. P. dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – P. P.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai ieškovams iš atsakovo 16 307,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 3 379,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovų 2025 m. vasario 25 d. ieškinį nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų 2025 m. vasario 25 d. ieškinį atmesti; priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti mišriai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba, esant pagrindui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismai neteisingai kvalifikavo ieškovų pareikštą reikalavimą, todėl ieškinys, kuriuo buvo reikalaujama procesinių palūkanų priteisimo, buvo nepagrįstai tenkintas nurodant, kad reikalavimas yra dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1-2 dalies, 6.261 straipsnio pažeidimas).Pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi išspręstas tas pats klausimas, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-659-779/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-24-881/2026, taip sudarant pagrindą ieškovų dvigubam praturtėjimui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4-5 punktų pažeidimas). Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-659-779/2025 ieškovų pareikšti reikalavimai (palūkanų priteisimo dalyje) buvo iš esmės tapatūs, t. y. palūkanos kildinamos iš tų pačių atsakovo veiksmų ir baudžiamojoje byloje priteistos žalos sumos. Kadangi civilinė byla Nr. 2-659-779/2025 buvo iškelta dar 2016 m. sausio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pareigą atsisakyti priimti ieškovų ieškinį, o jį priėmęs – bylą nutraukti. Byloje kilo esminiai klausimai, kurių tinkamas išsprendimas turėjo sąlygoti pareikšto ieškinio tenkinimą ir (arba) atmetimą, t. y. kaip kvalifikuotinas ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas (dėl ikiteisminių kompensacinių palūkanų ar procesinių palūkanų priteisimo). Ar pagal baudžiamojoje byloje priimtą teismo nuosprendį, kuriuo tenkintas civilinio ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bei kuris buvo visiškai įvykdytas vykdomojo proceso tvarka yra galimas vėlesnis civilinis procesas dėl kompensacinių palūkanų (tiek ikiteisminių, tiek procesinių) priteisimo. Teismai šių klausimų tinkamai neišnagrinėjo, kas lėmė CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio ir 6.261 straipsnio pažeidimą bei nepagrįstą ieškovų reikalavimo tenkinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nemotyvuotai kvalifikavo ieškovų reikalavimą kaip reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, nors ir cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinančią procesinių palūkanų institutą, priėjo prie išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo reikalavimo kvalifikavimas yra teisingas. Tokios teismų išvados yra nepagrįstos bei prieštaraujančios kompensuojamųjų palūkanų institutui. Viso priverstinio teismo sprendimo (nuosprendžio) vykdymo laikotarpiu kreditorius turi teisę reikalauti tik procesinių palūkanų priteisimo, pareikšdamas savarankišką ieškinį iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo. Priešingas aiškinimas, kurį pritaikė šioje byloje teismai, sudarytų sąlygas kreditoriui apeiti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnyje ir 6.261 straipsnyje įtvirtintą kompensuojamųjų palūkanų paskirtį, kadangi kreditoriui, kuris laiku nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise į procesinių palūkanų priteisimą yra nepagrįstai sudaromos sąlygos paneigti procesinių palūkanų institutą ir šias palūkanas po teismo sprendimo visiško įvykdymo perkvalifikuoti kaip ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas. Atsakovo vertinimu, teismai net neturėjo teisės priimti nagrinėti tokį ieškovų reikalavimą, kadangi jis pareikštas ieškovams nebeturint materialinės teisės į procesinių palūkanų priteisimą. Teismams priėmus nagrinėti ieškovų ieškinį, šis turėjo būti atmestas, kadangi pareikštais reikalavimais yra paneigiama ikiteisminių ir procesinių palūkanų institutų atskirtis.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.