Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kapustinai, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam V. M. ir jo gynėjui advokatui S. S.,nukentėjusiajai S. M.,viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę S. M., o būtent: 2026 m. rugpjūčio 29 d. apie 21:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį S. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido sumušimą pasireiškusį odos nubrozdinimu nosyje, poodinę kraujosruvą nosies – abiejų akių vokų srityje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių lūžį, nes dėl nosikaulių lūžio jai sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiuiApklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo 2026 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val., šeštadienis, parėjo iš pirties. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini)., miegamojo kambaryje. Kadangi buvo girtas, grįžęs iš pirties užmigo. Kaip viskas įvyko neprisimena dėl girtumo. Prisimena tik tai, kad žmona išėjo į kitą kambarį pas dukrą. O kitą dieną pamatė, kad žmonos akys pamėlynavusios. Prisipažįsta, kad jis sužalojo žmoną, nes kitas asmuo jos sužaloti negalėjo. Pripažįsta, kad žmonai trenkė smūgį ranka, kai gulėjo. Neprisimena, ar tarp jo ir žmonos buvo koks žodinis konfliktas ir kodėl jis jai trenkė. Jokių pykčių nebuvo. O po miego atsibudęs, nežino kas atsitiko. Neatsimena, kodėl smurtavo. Labai gailisi smurtavęs žmonos atžvilgiu, atsiprašė ir dar kartą šiandien atsiprašo nukentėjusiosios. Žmona įvykio metu buvo blaivi, ji negeria, nes serga (duomenys neskelbti), vartoja vaistus. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė.Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:2026 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas įtariamuoju V. M. kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad S. M. yra jo žmona, yra kartu apie 20 metų, turi bendras dvi dukras – S. M. ir S. Š.. Dukra S. M. gyvena kartu su jais, adresu (duomenys neskelbtini), namai yra savivaldybės, kiekvieną mėnesį moka nuomą. Su žmona S. veda bendrą ūkį. Šių metų rugpjūčio 29 d. ėjo kartu su S. į pirtį, leido vakarą, jis vartojo alkoholį, gėrė alų, S. buvo blaivi, ji alkoholio išvis nevartoja. Po pirties grįžo namo, buvo apie 21 val., ar 21:30 val., žiūrėjo televizorių. Dėl ko jie susipyko – nepamena, buvo žodinis konfliktas, tačiau priežasties dėl ko susipyko neprisimena, pasakyti negali, buvo neblaivus. Savo žmonai trenkė vieną kartą į veido sritį, nenorėjo jos taip stipriai sužaloti, neapskaičiavo jėgų. Po konflikto S. išėjo miegoti pas dukrą S. M. į kambarį, jis pasiliko vienas miegamojo kambaryje, po konflikto nuėjo miegoti. Kita dieną atsikėlęs, buvo sekmadienis, rugpjūčio 30 d. apie 07:00 val., nuėjo į virtuvę, pasitaisė kavos, gėrė kavą. Iš dukros S. M. kambario atėjo žmona S. , pamatė jos veidą, ant veido buvo sužalojimai, jautėsi tikrai nemaloniai. S. jam nieko nesakė, ji iškarto išėjo vėl pas dukrą į kambarį. Po kiek laiko jis išvažiavo iš namų, grįžo namo apie 16:00 val., grįžęs namuose vėl vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę, turėjo butelį alaus ir 0,5l buteliuką degtinės. Per tą visą laiką su žmona S. nesimatė, ji buvo užsidariusi kambaryje. Po kiek laiko, jau buvo lauke tamsu, nežino kiek buvo tiksliai valandų, į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo tokio poelgio tikrai labai gailisi, daugiau taip nesielgs, atsiprašys savo žmonos. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas pagyvens pas kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), ten yra vienkiemis, tikslesnio jo adreso nežino, jo vardas R. Š.. (b. l. 117–120).2026 m. rugsėjo 3 d. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, V. M. kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai. Sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, papildomai parodyti nieko neturi. Trenkė savo žmonai vieną kartą į veido sritį, dėl savo tokio poelgio labai gailisi, žmonos atsiprašė, daugiau taip nesielgs. Jų konflikto niekas nematė, dukra S. M., kuri gyvena su jais, jų konflikto nematė, dukra yra kurčnebylė. Šiuo metu, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, apsistojo pas savo draugą (duomenys neskelbtini). Tikisi, kad su žmona susitaikys ir galės grįžti į jų namus. (b. l. 131–134).2026 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu nukentėjusioji S. M. sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad V. M. yra jos vyras, vedę apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį. Turi bendrą dukrą S. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuri gyvena kartu su jais adresu: (duomenys neskelbtini), šis namas yra savivaldybės, čia jų kaip socialinis būstas, jį nuomojasi. Šių metų rugpjūčio 29 d. kartu su vyru buvo pirtyje, viskas buvo gerai, vakarą leido gražiai. Vakare buvo namuose, ji jau gulėjo lovoje miegamajame, o vyras V. irgi buvo jau lovoje. Jie abu gulėjo, ji žiūrėjo televizorių, o vyras V. klausėsi radiją. Tą vakarą buvo blaivi, o V. buvo neblaivus, jis buvo išgėręs nemažai, gėrė tiek degtinę, tiek alų. Lauke jau buvo tamsu, buvo apie 21:30 val., V. paprašė patildyti radiją, nes jis labai garsiai jos klausėsi, jis ją patildė, tačiau po kurio laiko jis vėl padidino garsą, po kiek laiko vėl prašė jo patildyti radiją, tačiau į jos prašymus jis nereagavo. Ji atsistojo iš lovos, kad patildyti radiją ir net nesureagavo ir nespėjo suprasti kaip V. atsistojo iš lovos ir vieną kartą jai trenkė į nosį. Mano, kad jis jai trenkė iš dešinės rankos kumščio, net nespėjo sureaguoti į smūgį, ar laikė kažką rankoje nežino, nematė, bet atrodo, kad jis tiesiog trenkė jai stipriai iš rankos kumščio. Po smūgio jai apsisuko galva, sąmonės praradusi nebuvo. Po smūgio nubėgo pas dukrą S. į kambarį, ji jau miegojo, pačio konflikto nematė. Ji ją pažino, pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas, jos su dukra bandė sustabdyti kraujavimą iš nosies, po kiek laiko kraujavimą sustabdė, ją dukra nuramino, vyras V. užmigo, ji pasiliko tą naktį miegoti pas dukrą kambaryje ir tą dieną tarp jų konflikto nebebuvo. Nuo V. smūgio į nosį jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 9 balais. Tą vakarą, tai yra rugpjūčio 29 d., policijai neskambino, buvo patyrusi didelį stresą ir galvojo, kad V. aprims ir viskas pasibaigs. Vakar, tai yra rugpjūčio 30 d., pas juos į namus atvažiavo jos sūnus iš pirmos santuokos – L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis, pamatęs ją su mėlynėmis po akimis, iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną (rugpjūčio 30 d.), vakare atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. V. sulaikė. Ji policijai nebūtų skambinusi, nes bijo V. , taip pat, nenorėjo, kad sužinotų vaikai, kad V. ją sumušė. Ją medikai išsivežė į ligoninę, apžiūrėjo, nustatė nosies lūžį ir išleido gydytis ambulatoriškai. Pas teismo medicinos ekspertus vyks šiandien – 2026 m. rugpjūčio 31 d. 12:00 val., dėl civilinio ieškinio pagalvos ir praneš ikiteisminio tyrimo eigoje. Namuose yra ankščiau buvę smurto, V. ją pastumdavo, bet iki tokio lygio niekada nebuvo. (b. l. 40–43).Liudytojas L. Š., 2026 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad S. M. yra jo mama. Rugpjūčio 30 d. jam parašė jo sesers S. M. draugas V. , daugiau jo duomenų nežino. Tiek jo sesuo, tiek V. yra (duomenys neskelbti), jie nekalba, todėl jis policijos pareigūnams nepaskambino, o parašė jam. Jis parašė, kad mama S. sumušta, ją sumušė jos vyras V. . Tą pačią dieną, po gautos žinutės, vyko pas savo mamą, buvo vakaras, gal apie 20:30 val. Atvykęs į mamos namus, adresu (duomenys neskelbtini)., pamatė sumuštą mamą, matė mėlynes po akimis. Pasišnekėjo su mama, ji jam nurodė, kad jai trenkė jos vyras V. , vakar, rugpjūčio 29 d. Ji jam nieko sakyti nenorėjo, nenorėjo kviesti nei medikų, nei policijos pareigūnų pagalbos, bet jis vis teik nusprendė pranešti į bendrąjį pagalbos centrą. Po jo pranešimo sulaukė kol atvyks tiek medikai, tiek policijos pareigūnai. Visą laiką V. buvo kitame kambaryje, pas jį nėjo, jo nekalbino, bet prieš pat atvykstant policijos pareigūnams jis pats išėjo iš kambario. Policija sulaikė V. ir jį išsivežė, o mamą S. išsivežė medikai į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, jis išvažiavo iš paskos, nuvyko į ligoninę, kad po medikų apžiūros galėtų mamą parvežti iš ligoninės. Išėjusi mama jam pasakė, kad jai nuo V. smūgio yra lūžusi nosis. Po visko parvežė mamą namo ir grįžo pats į namus. (b. l. 76–79).Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2026 m. rugpjūčio 30 d. 21.09 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs L. Š. pranešė, kad jis dabar pas mamą, rado ją sumuštą. Sumušė vakar jos dabartinis vyras. Nepilnamečių nėra. GMP mamai reikia, jai virš 50 metų, skauda galvą, nekraujuoja, kraujavo vakar iš nosies. (b. l. 21).2026 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. rugpjūčio 29 d. apie 21:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. M. sumušė savo žmoną S. M.. Nukentėjusioji dėl patirtų sumušimų 2026 m. rugpjūčio 30 d. apžiūrai pristatyta į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbti) ligoninę. Informuotas Specializuotas kompleksinės pagalbos centras. Namuose nepilnamečiai negyvena. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. V. M. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. (b. l. 8–11).Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2026 m. rugpjūčio 30 d. atvykus adresu: (duomenys neskelbti), juos pasitiko pranešėjas L. Š. ir blaivi S. M.. Moteris paaiškino, kad vakar – 2026 m. rugpjūčio 29 d. apie 21 val. 30 min., namuose, tarp jos ir vyro V. M. kilo žodinis konfliktas. Jo metu, miegamajame, V. M. iš dešinės rankos kumščio trenkė jai į nosį. Šio veiksmo metu moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje vertina 8 balais iš 10. Dėl to, 21 val. 52 min. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę. Su alkotesteriu Drager Alkotest 7510 Nr. ARTB - 0194, sertifikato Nr. 2486816, galioja nuo 2026-05-08 iki 2026-11-07, V. M. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumo laipsnis. Į įvykio vietą atvykę GMP išsivežė S. M. į ligoninę (b. l. 12–15).2026 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbti), apžiūra (b. l. 26–35).2026 m. rugpjūčio 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios S. M. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: ant S. M. veido, dešinėje akyje stebime 4,5 X 4 cm kraujosruva, taip pat kairėje akyje stebime 4,5 X 4 cm kraujosruva. Daugiau ant S. M. kūno sužalojimų nestebime (b. l. 54–64).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 875/2026(04) nurodyta, kad: 1. S. M. nustatytas veido sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimu nosyje, poodine kraujosruva nosies - abiejų akių vokų srityje, kraujosruva po kairės akies jungine, nosikaulių lūžiu. 2. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. 3. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. 4. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. 5. S. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžio jai sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, S. M. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 71–73). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijosPagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-489/2018, 2K-85-495/2025). Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių 5 punkte numatytų požymių, bet: 6.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba 6.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – bendrojo dalyvumo.Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, tai paties kaltinamojo parodymai, jo kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios S. M., liudytojo L. Š. parodymai, policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiosios S. M. kūno apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada bei kiti anksčiau aptarti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad V. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę S. M.. Tiek paties kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina kiti anksčiau aptarti įrodymai, nustatyta, kad V. M. tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį S. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Taigi kaltinamojo V. M. panaudotas smurtas – kumščiu suduotas smūgis nukentėjusiajai į veido sritį, ko pasėjoje jai buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.Bausmės skyrimasSkiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, laikomas neteistu (b. l. 86–87), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b. l. 89), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91, 93). Kaltinamasis V. M. padarė vieną apysunkę, tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurios padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus, jog būdamas neblaivus be jokios priežasties smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, t. y. sudavė vieną, tačiau pakankamai stiprų smūgį į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus, t. y. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymoBK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai taikyti G. L. bausmės vykdymo atidėjimą.Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad V. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos sąlygų. Teisiamojo posėdžio metu V. M. pasižadėjo keisti savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios. Įvertinus aukščiau nurodytus bausmės skyrimo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jo norą keisti savo netinkamą elgesį, nukentėjusiosios poziciją, išsakytą teisiamojo posėdžio metu, kad atleidžia vyrui su sąlyga, kad jis daugiau nebevartos alkoholio, bausmės tikslai V. M. atžvilgiu gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, jo neizoliuojant nuo visuomenės, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, kaltinamajam V. M. paskirtini įpareigojimai, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką jam ir kuriais būtų pasiekti bausmės tikslai. Kadangi kaltinamasis įvykdė smurtinį nusikaltimą, būdamas neblaivus, jis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 10 punktai). Jis taip pat įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas).Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. rugpjūčio 30 d. 21.52 val. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. 16.21 val. (viena para) (b. l. 99–101, 104–105).