Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

M. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2026 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 1 000 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams bei automobilio „Dodge Challenger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. M. S. nubaustas už tai, kad jis 2026 m. kovo 4 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nepraėjo paskirtos nuobaudos įvykdymo terminas. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. S. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Dodge Challenger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo skyrimo ir transporto priemonę grąžinti jam.Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkintas administracine tvarka nubausto M. S. skundas ir Institucijos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimą, panaikinant jo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė - automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, ir grąžinti jam automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).Teigia, jog jis neginčija administracinio nusižengimo fakto, veikos kvalifikavimo, paskirtos baudos dydžio ir skirto 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, tačiau mano, kad automobilio konfiskavimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas. Nurodo, kad teismas sprendimą dėl konfiskavimo iš esmės grindė jam (apeliantui) neatskleistu ir teismo posėdyje neištirtu įrodymu, nes iki 2026 m. liepos 28 d. teismo posėdžio nei pareiškėjui, nei jo atstovui teismo iniciatyva išreikalautas Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) išrašas nebuvo pateiktas, posėdyje tik buvo pranešta, jog išrašas gautas, tačiau jo turinys nebuvo paskelbtas, konkretūs įrašai nebuvo ištirti, nebuvo atskleista, kokio laikotarpio ir kokias bylas išrašas apima. Dėl to teigia, kad jis turėjo tik formalią galimybę pasisakyti apie dokumento gavimo faktą, bet reali galimybė susipažinti su jo turiniu, patikrinti duomenų tikslumą ir pateikti dėl jų argumentus ar atsikirtimus nebuvo sudaryta. Mano, jog šis procesinis trūkumas buvo esminis, nes būtent ANR duomenys tapo pagrindiniu konfiskavimo motyvu, nes teismas padarė išvadą, kad jis per penkerius metus administracine tvarka baustas penkiolika kartų, penktą kartą vairavo neturėdamas teisės, anksčiau jam taikyti trijų automobilių konfiskavimai nepasiekė tikslo. Mano, jog be šių duomenų teismo išvada apie sistemingumą ir ankstesnių priemonių neefektyvumą neturėtų tokio faktinio pagrindo, kuriuo ji grindžiama skundžiamoje nutartyje. Pažymi, kad ANK 570 straipsnio 3 dalis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui suteikia teisę susipažinti su visa tyrimo ir bylos medžiaga, ir ši teisė apima ne tik galimybę sužinoti, jog teismas gavo dokumentą, bet ir galimybę susipažinti su jo turiniu iki tol, kol dokumentu bus remiamasi priimant asmeniui nepalankų sprendimą, nes, priešingu atveju, teisė teikti paaiškinimus ir ginčyti įrodymus tampa deklaratyvi. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką (2000 m. kovo 3 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 35376/97) bei Milatova ir kiti prieš Čekijos Respubliką (2005 m. birželio 21 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 61811/00) yra išaiškinęs, jog rungimosi principas reikalauja suteikti šalims galimybę susipažinti su teismui pateiktais ar jo paties gautais įrodymais ir dėl jų pasisakyti. Ši pareiga nepriklauso nuo teismo išankstinio vertinimo, ar konkretus dokumentas bus lemiamas, tačiau nagrinėjamoje byloje ANR išrašas akivaizdžiai buvo lemiamas. Pažymi, kad ANR išrašu vadovavosi ir Institucija, nors jo nebuvo administracinio nusižengimo byloje. Taip pat teigia, jog aplinkybė, kad jo atstovas posėdyje neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, pati savaime nepašalina pažeidimo, be to, prašyti laiko susipažinimui su duomenimis galima tik tada, kai aiškiai žinoma, koks dokumentas gautas, kokia jo apimtis ir kokiais konkrečiais duomenimis ketinama remtis. Dėl to teigia, jog teismui dokumento nepaskelbus ir jo kopijos neįteikus, jis (apeliantas) negalėjo įvertinti nei dokumento reikšmės, nei jame esančių galimų netikslumų. Pažymi, kad skundžiama nutartis patvirtina, jog minėti duomenys buvo patikrinti, tačiau nutarties 10 punkte nurodytas tariamas „2026 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-l3139-2024“, kai skundžiama nutartis priimta tik 2026 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat pažymi, kad po nutarties priėmimo gautas oficialus ANR išrašas patvirtina, jog po 2026 m. kovo 4 d. jam nėra registruotas nei vienas naujas vairavimo neturint teisės vairuoti atvejis. Nurodo, kad jis pripažino savo elgesio neteisėtumą, paskirtos baudos ir teisės vairuoti atėmimo neginčija, savarankiškai rengiasi KET teorijos egzaminui ir ateityje siekia įgyti teisę vairuoti teisėtu būdu. Pažymi, jog iš ANR išrašo matyti, kad įraše ROIK 26301926510 nurodytas 2025 m. rugpjūčio 4 d. automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo reikalavimų pažeidimas nėra jo (apelianto) po 2026 m. kovo 4 d. padarytas pažeidimas, nes iš 2026 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 0239-ANR_P-55629-2026 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas ir automobilį vairavęs asmuo yra L. S., o jis (apeliantas) buvo tik transporto priemonės savininkas, kuris automobilio nevairavo. Dėl to mano, kad vien techninis šio įvykio atvaizdavimas savininko ANR išraše negali būti aiškinamas kaip naujas jo (apelianto) nusižengimas ar jo elgesio nepasikeitimo įrodymas.Teigia, kad jis nesiekia paneigti ankstesnių įsiteisėjusių nutarimų ar sumenkinti ankstesnio elgesio reikšmės, tačiau mano, jog, sprendžiant proporcingumo klausimą, būtina vertinti ne tik praeities pažeidimų skaičių, bet ir tai, ar asmuo po paskutinio įvykio realiai laikosi draudimo. Pažymi, kad penkių mėnesių laikotarpis be naujo vairavimo pažeidimo yra reikšmingas, sprendžiant, ar neatlygintinis 15 000 - 20 000 Eur vertės turto paėmimas vis dar būtinas prevenciniam tikslui pasiekti.Teigia, jog pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį transporto priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką nėra privalomas, todėl kiekvienu atveju motyvuotai turi būti nustatyta, kodėl baudos ir privalomo teisės vairuoti atėmimo nepakanka ir yra būtina dar viena, itin intensyvi nuosavybės teisę panaikinanti poveikio priemonė. Nurodo, kad ANK 32 straipsnio 2 dalis įpareigoja administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones skirti vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, o ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia neskirti administracinio poveikio priemonės, jeigu, įvertinus veikos pobūdį, kaltės formą, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, to reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 pabrėžė, jog vertintina aplinkybių visuma ir tai, ar visuomenės interesas gali būti užtikrintas netaikant sankcijoje numatytos priemonės arba ją švelninant. Teigia, kad apylinkės teismas pripažino, jog konfiskavimas yra fakultatyvus, tačiau proporcingumo testą iš esmės pakeitė vienu kriterijumi - ankstesnių pažeidimų skaičiumi, be to, teismas nutartyje neįvertino bendros jam paskirtų priemonių naštos, nes jam paskirta maksimali 1 000 Eur bauda, maksimaliam 24 mėnesių terminui skirtas teisės vairuoti atėmimas ir dar neatlygintinis 15 000 - 20 000 Eur vertės automobilio paėmimas. Teigia, kad automobilio rinkos vertė maždaug 15-20 kartų viršija paskirtą maksimalią baudą ir sudaro apie 3/4 jo turimo turto vertės. Pažymi, jog ankstesnėse bylose konfiskuotų automobilių vertės neviršijo 2 000 Eur. Dėl to mano, kad vien faktas, jog anksčiau buvo konfiskuotos trys gerokai mažesnės vertės transporto priemonės, savaime nepagrindžia išvados, kad ir šioje byloje bet kokios vertės automobilio paėmimas automatiškai yra proporcingas. Be to, nuosavybės ribojimo intensyvumas turi būti vertinamas konkrečiai, o ne tik suskaičiuojant ankstesnius konfiskavimo atvejus.Taip pat skunde nurodo, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymi, jog pažeidimas padarytas jam esant blaiviam, eismo įvykis nebuvo sukeltas, žala žmonėms ar turtui nebuvo padaryta. Mano, kad šios aplinkybės turėjo būti įvertintos sprendžiant dėl neprivalomos poveikio priemonės skyrimo. Nors teismo nutartyje šios aplinkybės paminėtos, bet neatskleista, kokią reikšmę teismas joms suteikė. Taip pat teismas nutartyje neatsakė, kokį konkretų papildomą saugumo rezultatą duoda automobilio paėmimas, kai jis jau dvejiems metams netenka teisės vairuoti, jog nuo 2026 m. kovo 4 d. nevairuoja, o pats automobilis nuo įvykio yra policijos žinioje. Pažymi, kad nutarties argumentas, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo veiksmingos, paaiškina, kodėl galėjo būti svarstomas griežtesnės poveikio priemonės skyrimas, tačiau savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti konkrečios konfiskuojamos transporto priemonės vertę, bendrą paskirtų priemonių kumuliacinį poveikį, lengvinančias aplinkybes ir po pažeidimo pasikeitusį elgesį, nes, priešingu atveju, fakultatyvus konfiskavimas sistemingo pažeidėjo atžvilgiu praktiškai taptų automatinis, nors įstatymų leidėjas jo tokiu nepadarė.Mano, kad prevencinį tikslą galima pasiekti mažiau nuosavybės teisę ribojančiomis priemonėmis. Nurodo, jog prevencinis konfiskavimo tikslas nagrinėjamoje situacijoje yra užkirsti kelią vėl panaudoti automobilį vairavimui, kol jis (apeliantas) neturi tokios teisės, tačiau šiam tikslui pasiekti nebūtina visam laikui ir neatlygintinai paimti automobilį valstybės nuosavybėn. Sutinka, kad iki teisės vairuoti teisėto susigrąžinimo automobilis būtų perduotas saugoti jo nurodytam, teisę vairuoti turinčiam asmeniui, kartu perduodant raktus ir transporto priemonės dokumentus bei įsipareigojant neleisti jam (apeliantui) automobilio eksploatuoti viešajame eisme, supranta, jog toks saugojimo modelis ANK nėra savarankiška administracinio poveikio priemonė, ir teismas jos neprivalo nustatyti rezoliucinėje dalyje, tačiau mano, kad jo besąlyginis sutikimas apriboti faktinį automobilio prieinamumą yra reikšminga individualaus proporcingumo vertinimo aplinkybė, nes ji rodo, jog tas pats prevencinis rezultatas gali būti pasiektas nepanaikinant nuosavybės teisės. Pažymi, kad šiuo metu automobilis yra policijos žinioje, todėl jo grąžinimas gali būti organizuotas ne tiesiogiai jam, o jo nurodytam, teisę vairuoti turinčiam saugotojui. Mano, jog maksimalaus dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui sudaro pakankamą priemonių visumą ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.Taip pat nurodo, kad automobilis „Dodge Challenger“ yra artimo asmens dovana jam, todėl turi ne tik rinkos, bet ir asmeninę emocinę vertę, dovanotojas yra gyvas, tačiau jis (apeliantas) dėl privataus santykio jautrumo viešame procesiniame dokumente nenori atskleisti daugiau duomenų bei pažymi, jog šia aplinkybe nesiekia sukurti teisinės išimties iš atsakomybės ir jos nelaiko pagrindiniu skundo argumentu. Teigia, kad teismas jo atsisakymą detalizuoti šią aplinkybę nepagrįstai vertino jo nenaudai. Mano, jog automobilio emocinė vertė turėjo būti vertinama kartu su kitomis objektyviomis aplinkybėmis.Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad jo ankstesnė administracinių nusižengimų istorija yra reikšminga, o nagrinėjamas nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog fakultatyvus konfiskavimas gali būti taikomas automatiškai, neatskleidus esminio įrodymo gynybai ir neatlikus konkretaus visos sankcijų naštos proporcingumo testo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reikšmingų aplinkybių visuma: jis kaltę pripažino ir gailisi, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, pažeidimas padarytas esant blaiviam, nesukėlus eismo įvykio ar žalos, be to, po 2026 m. kovo 4 d. jis nevairavo, naujas oficialus ANR išrašas nepatvirtina jokio vėlesnio jo vairavimo pažeidimo, jis rengiasi teisėtam teisės vairuoti įgijimui, jam jau paskirta maksimalaus dydžio bauda ir nustatytas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas, konfiskuojamas turtas yra 15 000 - 20 000 Eur vertės bei sudaro didžiąją dalį jo turto. Jis sutinka, kad automobilis, iki jis susigrąžins teisę vairuoti, būtų perduotas kitam, teisę vairuoti turinčiam saugotojui. Teigia, jog ši jo nurodytų aplinkybių visuma leidžia išlaikyti visuomenės saugumo ir jo (apelianto) nuosavybės apsaugos pusiausvyrą, netaikant automobilio konfiskavimo, nes tokiu sprendimu pareiškėjas nebūtų atleidžiamas nuo atsakomybės: jam liktų maksimali 1 000 Eur bauda ir maksimalus, t. y. 24 mėnesių, teisės vairuoti atėmimo terminas, būtų atsisakyta tik neprivalomos priemonės, kurios būtinybė šios bylos individualiomis aplinkybėmis nebuvo įrodyta.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracine tvarka nubausto M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai pakeisti teismo nutartį yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas apelianto nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundo, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nurodo, jog M. S. ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat už transporto priemonių vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, todėl šios aplinkybės rodo ne pavienį ar atsitiktinį pažeidimą, bet sistemingą draudimo vairuoti nepaisymą, kad taikytos baudos, specialiosios teisės atėmimas bei trijų automobilių konfiskavimas nesukėlė pakankamo prevencinio poveikio, nes apeliantas ir toliau darė analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus. Dėl to mano, jog esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).Apeliacinis skundas netenkintinas.