Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnyba „A.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „A.“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnybai „A.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.“ (toliau- ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) saugos tarnybai „A.“ (toliau – atsakovė) dėl žalos atlyginimo. Sprendimu už akių teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 805,16 Eur žalos atlyginimą, 157,70 Eur kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 962,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteisė 500,00 Eur atstovavimo išlaidas.

2026 m. balandžio 28 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas), kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2026 m. balandžio 8 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovė nurodė, kad šioje byloje egzistuoja du pagrindai sprendimo už akių panaikinimui. Pirma, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie iškeltą bylą. Atsakovė nebuvo davusi aiškaus sutikimo procesinius dokumentus gauti per EPP, o jos atžvilgiu nėra taikoma pareiga naudotis šia sistema. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė faktiškai nebuvo prisijungusi prie šios sistemos ir neatidarė jokių jai siųstų procesinių dokumentų. Teismas, taikydamas įteikimą per EPP, turėjo įvertinti, ar toks būdas realiai užtikrina dokumentų įteikimą atsakovei, o esant akivaizdiems duomenims, kad dokumentai nebuvo peržiūrėti, imtis papildomų priemonių dokumentams įteikti kitais būdais. Taip pat atsakovė nurodė, kad byloje pateiktas tarnybinis pranešimas, nors ir kilęs iš atsakovės, negali būti vertinamas kaip pakankamas ir patikimas įrodymas, kadangi jis nėra pasirašytas jį surašiusio asmens. Be to, vagystės nepastebėjimą lėmė objektyvios nuo atsakovės nepriklausančios priežastys. Įvykis vyko tamsiu paros metu, teritorijos pakraštyje, o vaizdo stebėjimo kamerų matymo lauką iš dalies užstojo teritorijoje sustatyti automobiliai. UAB „S.“, organizuodama savo turto išdėstymą saugomoje teritorijoje privalėjo užtikrinti, kad nebūtų sudaromos kliūtys vaizdo stebėjimo sistemų veikimui. Atsakovės nuomone, net jei tam tikros aplinkybės buvo fiksuotos tarnybiniame pranešime, jos nepatvirtina atsakovės kaltės, o priešingai – pagrindžia, jog įvykio nepastebėjimą lėmė objektyvūs veiksniai ir pačios UAB „S.“ veiksmai. Todėl atsakovės atsakomybė šiuo aspektu negali būti grindžiama vien minėto dokumento pagrindu. UAB „S.“ nevykdė sutarties 4.2.7 punkte nustatytų pareigų, kurios yra esminės užtikrinant tinkamą objekto saugumą ir sudarant sąlygas atsakovei kokybiškai teikti apsaugos paslaugas, įskaitant pareigą užtikrinti, kad saugomas turtas (taip pat ir automobiliai) būtų laikomas gerai apšviestoje vietoje. Automobiliai, iš kurių buvo pavogti katalizatoriai, buvo laikomi neapšviestoje teritorijos dalyje. Tokios aplinkybės tiesiogiai prieštarauja sutartinėms UAB „S.“ pareigoms ir reikšmingai apsunkino vaizdo stebėjimo bei fizinės apsaugos funkcijų vykdymą. Neužtikrinus tinkamo teritorijos apšvietimo, atsakovės galimybės vykdyti stebėjimą buvo reikšmingai apribotos, todėl tokie UAB „S.“ veiksmai (neveikimas) laikytini prisidėjusiais prie žalos atsiradimo. Atsakovė pabrėžia, kad UAB „S.“ nesilaikė tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, reglamentuojančių pretenzijų dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarką. Sutarties 4.2.5 punkte aiškiai nustatyta, kad, nustatant objekto nuostolių dydį, dėl kurių apsaugos paslaugas teikiančiai šaliai gali būti reiškiamos pretenzijos, privalo būti pakviestas dalyvauti įgaliotas atsakovės atstovas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „S.“ būtų vykdžiusi šią pareigą ir sudariusi galimybę atsakovei dalyvauti nustatant tariamos žalos mastą. Taip pat sutarties 4.2.6 punktas numato, kad pastabos, pretenzijos dėl teikiamų paslaugų kokybės bei reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti pateikiami atsakovei raštu. UAB „S.“ šios sutartinės pareigos taip pat nesilaikė – nėra pateikta įrodymų, jog pretenzijos atsakovei būtų buvusios tinkamai ir laiku pareikštos rašytine forma. Atsakovė pažymi, kad atsakovės centriniame stebėjimo pulte nebuvo gauta jokių aliarmo ar pavojaus signalų iš saugomo objekto. Kadangi jokio sistemos suveikimo atsakovei nebuvo perduota, atsakovė objektyviai neturėjo informacijos apie galimą įsibrovimą ar vykdomą vagystę ir atitinkamai negalėjo pradėti reagavimo veiksmų. Atsakovės pareiga reaguoti pagal apsaugos paslaugų pobūdį yra siejama su informacijos apie pažeidimą gavimu – aliarmo signalo, vaizdo stebėjimo metu pastebėto įvykio ar kito pranešimo gavimu. Nesant jokio aliarmo signalo perdavimo į centrinį stebėjimo pultą, atsakovė negalėjo žinoti apie įvykį realiuoju laiku. Todėl jai negali būti priskiriama atsakomybė už tai, kad reagavimo veiksmai nebuvo atlikti dėl aplinkybių, apie kurias atsakovė nebuvo ir negalėjo būti informuota. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į ieškovės pateiktų įrodymų prieštaringumą, kuris kelia pagrįstų abejonių dėl faktinių aplinkybių tikrumo ir patikimumo. Iš ieškovės į bylą pateikto draudėjo pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 5 d., tačiau apie jį pranešta tik 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus net penkioms dienoms po tariamo įvykio. Be to, draudėjo pranešime nurodoma, kad buvo apvogtas vienas kliento automobilis, tuo tarpu ieškinyje teigiama, jog katalizatoriai buvo išmontuoti nuo trijų automobilių „Renault Master“. Tokie esminiai neatitikimai tarp skirtingų ieškovės pateiktų dokumentų rodo, kad ieškovė pati nėra nuosekli ir aiški dėl tariamo įvykio masto bei aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė ieškovės pateiktam tarnybiniam pranešimui. Tarnybinio pranešimo autorius nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nebuvo suteikta galimybė patikrinti jo nurodytų faktų pagrįstumo, jų šaltinių bei surašymo aplinkybių. Esant abejonių dėl jame nurodytų aplinkybių teisingumo, jos turi būti vertinamos atsakovės naudai, ypač kai tarnybinio pranešimo duomenys nėra patvirtinti kitais objektyviais ir nepriklausomais įrodymais;

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės preziumavo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių teisingumą, nors byloje nebuvo pateikta tiesioginių, objektyvių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad apsaugos darbuotojas realiai galėjo pastebėti teritorijoje vykdomą nusikalstamą veiką ir laiku imtis veiksmų jai užkirsti. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad UAB „S.” pati tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų pareigų, kurios buvo reikšmingos turto apsaugai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui bei jos mastui. Be to, teismas neįvertino fakto, kad įvykio metu nesuveikė apsaugos sistema, nors būtent jos veikimas buvo viena iš pagrindinių priemonių, skirtų laiku nustatyti ir užkardyti neteisėtus veiksmus. Nesuveikusi apsaugos sistema reikšmingai sumažino galimybes operatyviai reaguoti į pažeidimą, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama sprendžiant dėl atsakomybės apimties ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos;

Ieškovė atkreipia dėmesį, kad apeliantės ginčijamas tarnybinis pranešimas (1 t. 14 b. l.) yra surašytas pačios apeliantės (jos darbuotojo), jame yra nurodytas jį surašiusio asmens vardas ir pavardė bei jo pareigos. Šį dokumentą ieškovės draudėjui atsiuntė pats E. J. (t. y. apeliantės darbuotojas), šių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad “buvo atlikta vaizdo stebėjimų kamerų įrašų analizė ir nustatyta, kad 2024-12-04 dieną „S.“ esančia (duomenys neskelbtini) apie 22:40 val. nenustatytas asmuo kuris pateko į aptvertą teritoriją išardęs segmentinės tvoros dalį”. Tuo tarpu, apeliantė atskirojo skundo 15 punkte, visiškai deklaratyviai teigia, jog neaišku ar dokumente nurodyti duomenys yra teisingi ir pakankami. Tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti, todėl turėtų būti atmestini;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atsakovės atskirojo skundo.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad atsakovė rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nepateikė, sprendė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes ir nepakankamai įvertino atsakovės teisės į teisminę gynybą bei teisingą procesą užtikrinimo aspektus, todėl sprendimo už akių priėmimo sąlygos nebuvo visapusiškai ir tinkamai ištirtos.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas).

Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.).

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš šių sąlygų.

Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių

Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „L.“ 2026 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB saugos tarnyba „A.“ 2 805,16 Eur sumą, 157,70 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Patikrinus bylos proceso duomenis informacinėje sistemoje LITEKO II nustatyta, kad ieškinys ir teismo 2026 m. kovo 16 d. pranešimas apie nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovei UAB saugos tarnyba „A.“ išsiųstas per LITEKO VEP posistemį, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2026 m. kovo 17 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2026 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovė, teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad nors apeliantė yra EPP sistemos vartotoja, vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad ji faktiškai susipažino su jai siųstais procesiniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar konkrečiu atveju buvo objektyvios aplinkybės, dėl kurių apeliantė negalėjo laiku susipažinti su EPP sistemoje pateiktais dokumentais, taip pat nevertino, ar sprendimo už akių priėmimas nepažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Vien formalus dokumentų patalpinimas EPP sistemoje negali būti laikomas absoliučiu pagrindu konstatuoti, kad atsakovė turėjo realią galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir ginti savo teises.

Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį teismas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis įteikia subjektams, kuriems tokia pareiga nustatyta įstatymuose arba sutartyje su teismų informacinės sistemos valdytoju, o kitiems asmenims procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis įteikiami tik tuo atveju, jei jie įstatymo nustatyta tvarka yra išreiškę valią juos gauti elektroniniu būdu ir pateikę aktualius kontaktinius duomenis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 21 punkte nustatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi <...> adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, <...>, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Taisyklių 9.1, 9.4 punktuose nustatyta, kad paslaugų vartotojai privalo susipažinti su šiomis taisyklėmis ir jų laikytis; į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie yra reikalingi paslaugų teikimo tikslais ir kuriuos paslaugų vartotojas gali redaguoti. Pasikeitus šiems duomenims, paslaugų vartotojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos atnaujinti paskyroje.

Taigi, atsakovė pirmą kartą aktyvavusi savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, išreiškė sutikimą iš teismo gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, todėl pirmosios instancijos teismas, siųsdamas atsakovei teismo procesinius dokumentus per atsakovės aktyvią EPP sistemą, jokių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2026 m. balandžio 1 d. įskaitytinai, atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo pagrindą šioje byloje priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris laikomas profesionaliu rinkos dalyviu, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai (standartai) nei eiliniam fiziniam asmeniui, todėl aktyvavus savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, ir žinodama apie ginčą dėl vagystės, turėjo atsižvelgti į savo pareigą tikrinti jai siunčiamus dokumentus. Todėl apeliantės argumentai, kad vien aktyvuotos EPP paskyros faktas savaime nepatvirtina tinkamą procesinių dokumentų įteikimą ir realų atsakovės informavimą apie bylą yra nepagrįsti, ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad teismui procesinius dokumentus siunčiant per EPP sistemą, įstatymas neįpareigoja teismo procesinius dokumentus papildomai įteikinėti registruota pašto siunta.

Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, nurodyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ši aplinkybė yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; kt.).

Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė ieškovės pateiktam tarnybiniam pranešimui. Tarnybinio pranešimo autorius nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nebuvo suteikta galimybė patikrinti jo nurodytų faktų pagrįstumo, jų šaltinių bei surašymo aplinkybių. Esant abejonių dėl jame nurodytų aplinkybių teisingumo, jos turi būti vertinamos atsakovės naudai, ypač kai tarnybinio pranešimo duomenys nėra patvirtinti kitais objektyviais ir nepriklausomais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė įvykiu, kad laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 4 d. 22.30 val. iki 2024 m. gruodžio 5 d. 00.0 val. patekus į UAB „S.“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), nuo trijų automobilių „Renault master“, iš kurių tik vienas su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilių kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo išmontuoti katalizatoriai (Priedas Nr. 2). Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo draudėjo pranešimu (Priedas Nr. 3), tarnybiniu pranešimu (Priedas Nr. 4) ir nuotraukomis (Priedas Nr. 5).

Taip pat byloje nustatyta, kad draudėja UAB „S.“ ir atsakovė UAB Saugos tarnyba „A.“ sudarė 2014 m. gegužės 1 d. Apsaugos sutartį Nr. F-AOB-0218 (toliau ir – Sutartis), bei 2022 m. balandžio 15 d. priedą Nr. OBJ005571 prie Sutarties (Priedas Nr. 9), pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti Objekto (adresu: (duomenys neskelbtini)) apsaugą, stebėjimo ir reagavimo, vaizdo stebėjimo paslaugas (Sutarties 3.1 p.).

Sutarties 3.2.3 p. atsakovė įsipareigojo vykdyti vaizdo stebėjimą Objekte esančių sumontuotų vaizdo stebėjimo sistemų pagalba, stebėti monitoriuje rodomus Vaizdo stebėjimo sistemos vaizdus, pastebėjus įtartinus asmenis ir/ar transporto priemones, daromą (ar ketinamą padaryti) administracinį teises pažeidimą ar nusikalstamą veiką, Vaizdo stebėjimo sistemos pagalba ar fiziškai nustačius Turto trūkumą (dingimą) iš Objekto, nusiųsti apsaugos patrulį ir imtis visų kitų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimui ar nusikalstamai veikai, kuriais keliama ar gali kilti žala Objektui.

Apeliantė remdamasi minėta sutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „S.” pati tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų pareigų, kurios buvo reikšmingos turto apsaugai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui bei jos mastui. Be to, teismas neįvertino fakto, kad įvykio metu nesuveikė apsaugos sistema (Sutarties 3.2.4 p.), nors būtent jos veikimas buvo viena iš pagrindinių priemonių, skirtų laiku nustatyti ir užkardyti neteisėtus veiksmus. Nesuveikusi apsaugos sistema reikšmingai sumažino galimybes operatyviai reaguoti į pažeidimą, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama sprendžiant dėl atsakomybės apimties ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos.

Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuosekliai teigė ir įrodinėjo ne tik netinkamą informavimą apie prasidėjusį procesą, bet ir tai, jog ieškinys nėra pagrįstas. Savo argumentams pagrįsti apeliantė teikė paaiškinimus, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pačios UAB „S.” veiksmų reikšmės žalos atsiradimui. Apeliantė įrodinėjo, kad objekto savininkas pagal sutartį buvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamą teritorijos apšvietimą ir kitas saugumo priemones. Šių sutartinių pareigų vykdymo aplinkybės nebuvo ištirtos, nors jos gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl apeliantės atsakomybės apimties ar net pačios atsakomybės egzistavimo. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad byloje liko neišspręstas klausimas dėl aliarmo signalo perdavimo. Apeliantė nuosekliai kėlė klausimą, ar apsaugos sistemos veikė tinkamai ir dėl kokių priežasčių aliarmo signalas nebuvo perduotas. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę vertinant tiek apeliantės kaltę, tiek priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau teismas jų išsamiai netyrė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 33–34 punktus).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs visapusiško įrodymų tyrimo (nevertino sutarties nuostatų, pažeidimų, atsakomybės, tarnybinio pranešimo pagrįstumo), nagrinėjamu atveju konstatavo, kad sprendimas už akių nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik panaikinus sprendimą už akių, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir visiems proceso dalyviams turint teisę teikti įrodymus bei paaiškinimus dėl bylos esmės, o ne atliekant formalų įrodymų tyrimą.

Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktus, kuriuose nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą bei įtraukti į bylą UAB „S.“, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių panaikinimą, o šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis bei teismo sprendimas už akių naikintini ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka bei spręstina dėl UAB „S.“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą, vertinant ir jos atsakomybę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,

n u t a r i a: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartį. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.