- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eCIK-1028/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01933-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- UAB ILTE
- Trečiasis asmuo
- UAB „Civinity namai Kaunas“
Nr. DOK-3095 Nr. eCIK-1028/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01933-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 4 d. paduotu atsakovo E. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ILTE ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Civinity Kaunas. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas, tik patikslinęs teismo sprendimo rezoliucinę dalį, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1399,84 Eur skolą, 548,19 Eur paskolos (pelno) palūkanas, 239,20 Eur atidėtų pelo palūkanų, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos (2187,24 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83, 4.85, 6.870, 6.872 ir 6.873 straipsnius bei specialųjį renovacijos reguliavimą. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad išvestiniai skaičiavimai pripažinti pakankamais nepatikrinus jų pradinių duomenų, individualaus paskirstymo ir valstybės paramos įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos 52 680 Eur ir 31 608 Eur valstybės paramos sumos patvirtina tik bendrą 84 288 Eur paramą, bet ne jos individualų įskaitymą atsakovo butui. Ieškovė turėjo įrodyti paramos teisinį pagrindą, gavimo ir įskaitymo datas, bendrųjų ir individualiųjų investicijų rėmimo skirtumus bei individualų kredito ir palūkanų perskaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliacinės instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas 239,20 Eur atidėtų paskolos palūkanų nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu 30 mėnesių maksimali riba buvo laikyta pakeista arba netaikytina, neišaiškintas paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 papunkčio ir pakeitimo Nr. 3 santykis. Bendrųjų sąlygų 1.15 papunktis nustatė ne ilgesnį kaip 30 mėnesių mokėjimų atidėjimą nuo pirmosios paskolos dalies išmokėjimo 2015 m. sausio 19 d., todėl ši maksimali riba baigėsi 2017 m. liepos 19 d. pakeitimas Nr. 3 atidėjimo pabaigą susiejo su papildomos valstybės paramos gavimu, tačiau kartu nustatė, kad kitos paskolos sutarties sąlygos lieka nepakeistos.
3. Teismai turėjo nustatyti administratoriui suteiktų įgaliojimų apimtį ir atsakyti, ar jis galėjo be naujo savininkų sprendimo paskolos sutarties pakeitimais didinti savininkų finansinę naštą bei susieti ją su jo paties kontroliuojama valstybės paramos gavimo procedūra. Taip pat turėjo būti teisiškai įvertinta, kam tenka nepagrįsto delsimo pasekmės, kai projekto užbaigimą ir galutinius mokėjimus patvirtinantys veiksmai atlikti 2016 m., o prašymai papildomai valstybės paramai pateikti tik 2018 m. liepos 26 d.
4. Teismai savo iniciatyva neįvertino paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 papunkčio ir pakeitimo Nr. 3 skaidrumo bei sąžiningumo pagal CK 6.228⁴ straipsnį ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva 93/13/EEB). Tokia kontrolė buvo būtina, jeigu standartinės sąlygos leido profesionaliems subjektams vartotojo mokėtinų palūkanų dydį susieti su jų pačių kontroliuojamo ir iš anksto aiškiai neapriboto įvykio data, vartotojui nesuteikiant galimybės iš anksto numatyti galutinės finansinės naštos.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo pateikta tinkama informacija, buvo siunčiamos skirtingos ir klaidingos sąskaitos, todėl prievolės vykdymo sustabdymą pripažino pagrįstu. Tačiau 5 procentų procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteistos nuo bylos iškėlimo 2024 m. vasario 15 d., nenustačius, kada ir kokiais veiksmais buvo pašalintas kreditoriaus pažeidimas. Taip liko neišspręstas CK 6.46 ir 6.64 straipsnių santykio su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi klausimas.
6. Teismai turėjo palyginti ieškovės reikalavimą su administratoriaus tuo pačiu metu atsakovui teiktomis sąskaitomis pagal konkrečius laikotarpius ir įmokų sudedamąsias dalis. Atsakovo vertinimu, nustatyti neatitikimai, įskaitant administratoriaus sąskaitoje nurodytą 4,90 Eur atidėtų palūkanų įmoką, kai mokėjimų grafike buvo nustatyta 4,60 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 57 punkte padarydamas išvadą, kam turi būti sumokėta priteista suma, neatsakė į klausimą, ar ieškovė buvo įgijusi teisę išieškoti visas konkrečias įmokas ir ar mokėjimas ieškovei pagal CK 6.38, 6.44 ir 6.123 straipsnius vienareikšmiškai panaikina tą pačią administratoriaus apskaitomą prievolę.
7. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius argumentus dėl 30 mėnesių maksimalios atidėjimo ribos, prieštaringų pradinių skaičiavimo duomenų, specialiojo renovacijos reguliavimo, paskolos sutarties 9.1.17 papunkčio ir neišspręstų procesinių prašymų. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo įrodymų išreikalavimo prašymo, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino.
8. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024; 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024 ir kt.) nes ieškovės proceso metu parengtas lenteles teismai pripažino pakankamu individualios kredito dalies pagrindu, nenustačius, kad jose taikytas paskirstymas atkartoja 2013 m. spalio 3 d. savininkų sprendimą, investicijų planą, administratoriaus pirminę apskaitą ir kiekvieno mokėjimo prašymo duomenis. Teismai taip pat nepatikrino visiems daugiabučio 24 butams priskirtų sumų kontrolinės visumos ir jos atitikties faktiškai panaudotam kreditui bei gautai valstybės paramai. Taip finansuotojo vėliau sudarytas išvestinis skaičiavimas faktiškai pakeitė savininkų sprendimu ir administratoriaus apskaita turėjusią būti pagrįstą individualizavimo grandinę.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 56,06 (penkiasdešimt šešis) Eur 6 ct žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 3 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas MU-67-816-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.