Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (S. G.) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2026 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2026 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) S. G. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, už tai jam, paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis, VDI 2026 m. kovo 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, direktoriui S. G. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) nuostatas, o būtent, nesudarius darbo sutarties 2026 m. sausio 20 d. apie 10.10 val., pardavėjos pareigose leido dirbti N. V. (N. V.), gim. (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) pilietė), įmonės naudai, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie jos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu S. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį 2026 m. gegužės 27 d. 13.30 val. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Į teismo posėdį numatytu laiku taip pat neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G., jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nusprendė teismui pateiktą skundą nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. G. ir institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams už nelegalų darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-16-489/2023, 2AT-33-976/2024).

Nagrinėjamu atveju S. G. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius/atsakingas asmuo nesudaręs rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritorinei įstaigai apie asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, o būtent: nuo 2026 m. sausio 20 d. N. V. leido realiai dirbti ir vykdyti pardavėjos padėjėjos funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios įmonės naudai. Tokiu būdu S. G. neužtikrino ir nekontroliavo, kad N. V. būtų leista dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį ir pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jų įdarbinimą. Teismo vertinimu, realus N. V. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, t. y. pačių N. V. ir administracinėn traukiamo asmens S. G. rašytiniais paaiškinimais. N. V. paaiškinime nurodyta, jog ji, radusi skelbimą, jog ieškoma pardavėja padėjėja. 2026 m. sausio 17 d. atėjusi pas būsimą darbdavį darbo pokalbiui sulaukė pritarimo dėl stažuotės. 2026 m. sausio 20 d. atėjo pirmą dieną stažuotei. Į darbą N. V. atėjo apie 9.30 val. Jai parodė kaip fasuoti džiovintus vaisius ir šį darbą dirbo. Darbo sutarties neturi, instruktuota darbo vietoje nebuvo (b. l. 29-30). S. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad N. V. pradėjo dirbti 2026 m. sausio 20 d., kad buvo susitaręs su buhaltere, jog ji sutvarkys visus reikiamus dokumentus, ir kad jis nežinojo, jog reikia VSDFV pranešti 1 dieną prieš N. V. pradedant dirbti, dėl padaryto pažeidimo gailisi dirbo (b. l. 23-24), bei 2026 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku, siųstu institucijos atstovui, pateikė papildomus paaiškinimus, jog ėmėsi visų būtinų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad ateityje laikysis visų teisės normų (b. l. 25-28). Taigi, buvo nustatyti visi įstatyme numatyti būtini darbo sutarties požymiai: egzistavo susitarimas dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (pardavėja-padėjėja), veikė paklūstant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su N. V. nebuvus sudarytai rašytinei darbo sutarčiai ir numatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie N. V. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną, dėl ko N. V. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laiku laikytinas nelegaliu.

Kaip matyti iš pateikto skundo turinio pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 6 dalies reikalavimais, neskirti administracinės nuobaudos arba ją sumažinti žemiau sankcijoje numatytos minimalios ribos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės. Atsakant į šį pareiškėjo skundo argumentą teismas pažymi, jog N. V. įmonėje buvo įdarbinta tik po atlikto patikrinimo. Iš į bylą pateikto VSDFV 2026 m. vasario 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie N. V. įdarbinimą pateiktas 2026 m. sausio 20 d. 18.46 val., kuris buvo atmestas (nepriimtas). 2026 m. sausio 21 d. 13.18 val. teiktas antras pranešimas, kuris buvo priimtas (b. l. 32-33). Kaip matyti, abu pranešimai teikti po atlikto patikrinimo. Pažymėtina, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. sausio 20 d. su N. V. buvo sudaryta savanoriškos praktikos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nors patikrinimo metu ši sutartis nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie praktikos atlikimą, kaip minėta, teiktas tik 2026 m. sausio 20 d. vakare 18.46 val., t. y. jau po atlikto patikrinimo, be to, teikdama pirminius paaiškinimus pažeidimo užfiksavimo dieną po atlikto patikrinimo N. V. nenurodė, kad su ja yra sudaryta rašytinė savanoriška praktikos sutartis, anaiptol nurodė, kad į darbą atėjo 2026 m. sausio 20 d. apie 9.30 val., kad jai parodė kaip fasuoti džiovintus vaisius, ir ji šį darbą dirbo. Darbo sutarties neturi ir jos ji nepasirašė. Instruktuota darbo vietoje nebuvo. Dėl pateiktos savanoriškos praktikos sutarties teismas sutinka su institucijos pozicija, t. y. kaip pareiškėjo mėginimą išvengti kilusių pasekmių, kadangi informacija apie praktikos atlikimo pradžią VSDVF nebuvo teikiama kaip yra numatyta UĮ 10 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad: „Įmonė, likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki numatytos asmens savanoriškos praktikos atlikimo pradžios ir per 3 darbo dienas po savanoriškos praktikos atlikimo pabaigos, informuoja VSDFV teritorinį skyrių, vykdantį šiame straipsnyje nustatytų savanoriškos praktikos sutartims keliamų reikalavimų laikymosi kontrolę, apie asmens savanoriškos praktikos pradžią ir pabaigą“. Be to, kaip matyti, minėtoje sutartyje praktikos terminas nurodytas nuo 2026 m. sausio 20 d. iki 2026 m. kovo 7 d., kai tuo tarpu tyrimo metu darbdavys pateikė duomenis, kad su N. V. 2026 m. sausio 26 d. sudaryta darbo sutartis. Iš savanoriškos praktikos sutarties 1.2. punkto matyti, kad praktikos pobūdis: pažintinė, pardavėjo padėjėjo veiklos stebėjimo praktika, be darbo funkcijų atlikimo, tačiau patikrinimo metu N. V. rasta atliekanti darbo funkcijas. Pažymėtina, kad darbo santykių teisėtumas vertinamas ne pagal formaliai sudarytas sutartis, o pagal faktinį santykių turinį. Jeigu darbuotojas vykdo darbus pagal darbdavio nurodymus, dirba konkrečiu darbo laiku ir vietoje, gauna reguliarias pajamas, turi darbo vietą ir priemones – tai yra darbo santykiai, nepriklausomai nuo to, kokia sutartis sudaryta. Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, jog darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Kaip minėta, tai, kad N. V. atliko tiesiogines pardavėjos-padėjėjos funkcijas patvirtino ir pati N. V., tiek šias aplinkybes pripažino ir pats S. G., pateikęs rašytinį paaiškinimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sutinka su institucijos nuomone, jog pateikta savanoriškos praktikos sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris bandant nuslėpti darbo santykius.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog nebuvo pakankamai ištirta, ar nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo techninių kliūčių VSDFV sistemoje, dėl kurių galėjo būti pavėluotai pateikti duomenys apie darbuotojo priėmimą. Kaip jau buvo minėta nutarties 14 punkte, jog iš VSDFV 2026 m. vasario 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie N. V. įdarbinimą pateiktas 2026 m. sausio 20 d. 18.46 val., kuris buvo atmestas (nepriimtas). 2026 m. sausio 21 d. 13.18 val. teiktas antras pranešimas, kuris buvo priimtas (b. l. 32-33). VSDFV rašte nėra jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius bylai aktualiu laiku dėl VSDFC sistemoje techninių sutrikimų. Priešingai, VSDFV rašte nurodyta, jog 2026 m. sausio 20 d. 18.46 val. pranešimas apie įdarbinimą atmestas dėl neteisingai nurodyto asmens kodo. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad dėl darbuotojo buvo kreiptasi į Sodrą tik po darbo inspekcijos patikrinimo. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Skunde nurodoma, jog pažeidimas buvo padarytas ne dėl S. G. kaltės. Net ir atsižvelgiant į tai, kad visus susijusius dokumentus teikia buhalterinė įmonė, su kuria sudaryta sutartis, pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį nusižengimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta, kad nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju, kadangi būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G. nerūpestingumo buvo padarytas pažeidimas, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Teismo vertinimu, S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti darbo sutartis, tačiau ir kontroliuoti, kaip šios pareigos yra laikomasi. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos nei kaip pateikiamos darbo sutartys, nei kaip informuojama apie tai, kad įvykdytas darbuotojo įforminimas, atitinkantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, atitinkamai nėra ir nustatytos tvarkos kaip darbuotojai yra informuojami apie teisėto darbo pradžią, kas leidžia daryti išvadą, kad administracinė atsakomybė už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 500 Eur bauda, t. y. straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumui.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucija, nagrinėdama S. G. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai S. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – sankcijos minimumą atitinkančią baudą, todėl panaikinti Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog S. G. institucijos paskirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2026 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (S. G.) skundo netenkinti. Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.