Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2837Civilinė byla Nr. eCIK-923/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01291-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 12 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos už elektros energijos persiuntimo paslaugas ir suteiktą leistinąją naudoti galią priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino kasatorę elektros energijos persiuntimo paslaugų skolininke, nenustatę būtinųjų teisinių sąlygų tokiam teisiniam santykiui tarp ieškovės ir kasatorės atsirasti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 ir 6.391 straipsnius, nes neatskleidė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės atsirado energijos tiekimo, persiuntimo teisiniai santykiai. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad kasatorė buvo ginčo objekto teisėta naudotoja, remdamiesi ne konkrečiu teisiniu pagrindu, o prielaida; taip pat teisiškai neįvertino aplinkybės, kad pats teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu objekto savininkas buvo AB SEB bankas. Kasatorė pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę nepasirašytam 2020 m. balandžio 22 d. trišaliam susitarimui. Galiausiai, nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 ir 270 straipsnių reikalavimus, nes išvadą dėl kasatorės pareigos sumokėti elektros skirstymo operatoriui padarė ne iš konkrečiai nustatytų ir teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, o iš prielaidų ir aplinkybių, kurios savaime nepatvirtina prievolės atsiradimo.Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kasacinį skundą pasirašė ir pateikė teismui atsakovės UAB „Doledus“ vadovas R. M., šio kasacinio skundo nesurašė ir nepasirašė advokatas. Kartu su kasaciniu skundu nepateikta įrodymų apie atsakovės vadovo R. M. įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atrankos kolegija pažymi, kad įstatymo nuostata dėl advokato reikalingumo surašyti kasacinį skundą, jame suformuluojant teisės klausimus ir teisinius argumentus yra be išlygų, įstatymas nenumato jokių išimčių. Advokato nesurašytas kasacinis skundas vertinamas kaip neatitinkantis CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas nagrinėti kasacine tvarka (CPK 347 straipsnio 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Tai konstatavusi, atrankos kolegija nesprendžia dėl kasacijos byloje galimumo CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.