- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e3K-3-100-611/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01059-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- UAB "Joniškio agrochemija"
- Atsakovas
- UAB "Elmitra"
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjo), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmitra“ dėl netesybų priteisimo, perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pašalinti rangos darbų trūkumus bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmitra“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio agrochemija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykį tais atvejais, kai ginčas kilęs iš sutarties, turinčios kelių sutarčių požymių, įrodinėjimo naštos paskirstymą statybos rangos teisiniuose santykiuose, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. liepos 31 d. atsakovės vienašališkai sudarytą darbų perdavimo–priėmimo aktą, priteisti ieškovei iš atsakovės 16 660 Eur netesybų arba 16 660 Eur netesyboms prilygstančią sumą kaip nuostolių, kilusių dėl to, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie savo negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos, atlyginimą; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo pareigos sumokėti netesybas atsiradimo, t. y. nuo 2024 m. kovo 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos (210,87 Eur), 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 15 4880 Eur pardavė ieškovei saulės elektrinės įrangą ir įsipareigojo suteikti saulės elektrinės projektavimo, statybos rangos, aptarnavimo ir priežiūros paslaugas (toliau – ir Sutartis). Sutarties 6.5 punktu atsakovė garantavo saulės elektrinės efektyvumą, t. y. kad elektrinė pagamins Sutarties Priede Nr. 1 nurodytą elektros energijos kiekį (t. y. 175 168 kWh per metus), ataskaitinio laikotarpio pradžia laikant pirmo pilno mėnesio nuo ieškovės tapimo gaminančia vartotoja pirmos dienos (t. y. 2023 m. vasario 1 d.), o sąlygos dėl efektyvumo neįvykdžiusi pardavėja (rangovė) įsipareigojo atlyginti minimalius pirkėjos nuostolius, kurie apskaičiuojami Sutartyje nurodytu būdu. Atsakovė Sutartimi taip pat įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus, išaiškėjusius ar atsiradusius pasibaigus Sutarties vykdymo laikotarpiui, bet tebegaliojant statinio garantiniam laikotarpiui (Sutartyje atsakovė suteikė statybos rangos darbams dešimties metų garantiją). 2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė informavo atsakovę apie paaiškėjusius atliktų statybos rangos darbų defektus – netinkamai atliktus panelių pritvirtinimo rangos darbus, kurie, ieškovės įsitikinimu, lėmė, kad saulės panelių pritvirtinimas neatlaikė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pūtusio vėjo ir panelės buvo atplėštos nuo tvirtinimo vietų bei apgadintos. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 852,02 Eur skolą už atliktus elektrinės remonto darbus, 12,25 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, kad saulės elektrinė atitinka projektą ir norminių teisės aktų reikalavimus, gali būti naudojama pagal paskirtį. 2023 m. balandžio 24 d. galutiniu atliktų darbų aktu atsakovė perdavė ieškovei visus Sutartyje nurodytus darbus, darbai užbaigti šimtu procentu. Ieškovė saulės elektrinės nebuvo apdraudusi ir ją be trikdžių eksploatavo iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., kai Lietuvoje kilo stipri audra. Dėl audros Joniškio rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, buvo užfiksuotas uraganinio stiprumo škvalas, stambi kruša. Atsakovės nuomone, dėl kilusios audros buvo apgadinta saulės elektrinė. Sudarytoje Sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja saugoti atliktus darbus ir reikmenis nuo sugadinimo ir vagystės, nuo meteorologinių sąlygų poveikio tik iki galutinio objekto užsakovei perdavimo dienos. Esant tokioms Sutarties sąlygoms, visa atsakomybė už elektrinės apgadinimą dėl meteorologinių reiškinių nuo 2023 m. balandžio 24 d. buvo perėjusi ieškovei. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, atliko būtinuosius pažeistos elektrinės veiklos atkūrimo darbus, kurių vertė – 2 852,02 Eur, ir 2024 m. liepos 31 d. surašė įrangos ir darbų perdavimo– priėmimo aktą. Šiuos darbus savo lėšomis turėjo atlikti ieškovė. Kadangi ieškovė minėtą aktą pasirašyti atsisakė, atsakovė, vadovaudamasi Sutartimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atliktų darbų, suteiktų paslaugų perdavimą įformino vienašališkai ir mano, jog šio akto pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, o jos patirtų išlaidų dėl elektrinės remonto atlyginimas turi būti priteistas iš ieškovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Tauragės apylinkės teismas 2025 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš ieškovės atsakovei 2 852,02 Eur skolos už atliktus elektrinės remonto darbus, 12,25 proc. dydžio procesines metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog VERT 2023 m. kovo 28 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, kad saulės elektrinė atitinka projektą bei norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį. Minėtoje pažymoje neužfiksuoti statybos rangos darbų pažeidimai, nurodyta, kad saulės elektrinė gali būti eksploatuojama. Byloje pateiktas 2023 m. balandžio 24 d. galutinis darbų aktas, kuriuo atsakovė perdavė ieškovei Sutartyje nurodytus darbus, buvo pasiektas šimto procentų baigtumas, ieškovė sumokėjo atsakovei už sumontuotą ir paleistą elektrinę. Teismo vertinimu, šie dokumentai patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei eksploatuoti saulės elektrinę be defektų.
Teismas pažymėjo, kad po 2023 m. rugpjūčio 7 d. praūžusios audros Joniškio rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos patvirtina, jog Joniškio rajone ugniagesiai mažiausia dvidešimt kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, buvo užfiksuotas uraganinio stiprumo škvalas, stambi kruša. Todėl teismas padarė išvadą, kad elektrinei padaryti apgadinimai yra audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti duomenys, jog 2024 m. liepos 29 d. pūtęs dvigubai stipresnis vėjas elektrinei jokių sugadinimų nepadarė ir tai patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. elektrinė buvo apgadinta dėl atsakovės atliktų nekokybiškų statybos rangos darbų, yra tik ieškovės prielaida, neparemta kitais įrodymais, prieštaraujanti VERT išduotai 2023 m. kovo 28 d. pažymai.
Teismas vertino, kad Sutarties 8.4.32 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi savo sąskaita ištaisyti statybos rangos darbus, kurie dėl tiekėjos kaltės yra netinkamai įvykdyti ar neatitinkantys pirkimo Sutarties sąlygų bei projektinės dokumentacijos. Nustatyta, kad saulės elektrinė buvo apgadinta ne dėl atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų – tai buvo audros pasekmė, atsakovės kaltės dėl apgadinimų nėra ir ji neprivalėjo savo sąskaita ištaisyti apgadinimų, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 16 660 Eur baudą dėl jos atliktų nekokybiškų statybos rangų nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad turi sudariusi su ieškove ilgalaikę saulės elektrinės aptarnavimo sutartį, suremontavo saulės elektrinę, pašalindama 2023 m. rugpjūčio 7 d. elektrinės apgadinimo padarinius, ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. surašė įrangos ir darbų perdavimo–priėmimo aktą, atliktų darbų kaina – 2 852,02 Eur. Nustatęs, kad saulės elektrinė apgadinta ne dėl atsakovės kaltės, teismas nusprendė, kad tokiu atveju už jos atliktus papildomus darbus ieškovė privalo atlyginti.
Teismas vertino, kad Sutarties 3.2 punkte buvo nustatyta, jog papildomi, Sutartyje nenustatyti darbai atliekami tik pagal raštišką susitarimą su užsakove. Akivaizdu, kad toks susitarimas šalių pasirašytas nebuvo ir atsakovė negalėjo vienašališkai priimti sprendimo dėl visiško elektrinės veiklos atkūrimo po audros sukeltų apgadinimų. Tačiau visa įvykių eiga po saulės elektrinės pažeidimų leidžia teigti, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovės sumokėti netesybas dėl neva nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų ir nesiėmė jokių priemonių elektrinei suremontuoti. Neatlikus remonto darbų, atsakovė negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl gamybos elektros, nes elektrinė negalėjo dirbti visu pajėgumu. Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms atsakovė privalėjo savo lėšomis sutaisyti pažeistus modulius ir kitą po audros 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažeistą elektrinės įrangą ir taip įgijo teisę į šių lėšų atlyginimą iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl statybos rangos darbų atlikimo ir jų kokybės, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius.
Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė perdavė ieškovei eksploatuoti saulės elektrinę be užfiksuotų defektų.
Kolegija nurodė, kad byloje pateikti kiti duomenys rodo, Joniškio rajone po 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykusios audros buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Iš byloje pateiktų hidrometeorologijos tarnybos pažymų matyti, kad Joniškio rajone buvo užfiksuotas uraganinio stiprumo škvalas bei stambi kruša. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms yra teisinga pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, jog elektrinei padaryti apgadinimai – elektrinės panelių atplėšimas nuo tvirtinimo vietų – buvo įvykusios audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų pasekmė. Kita vertus, ieškovė daugiau įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus, kad ji darbus atliko kokybiškai, nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad po įvykusios audros buvo turto apgadinimų dėl atliktų montavimo darbų ir kad ji pasitelkė kvalifikuotus specialistus tokiems faktams patvirtinti.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visus šalių pateiktus į bylą įrodymus vertino tinkamai taikęs įrodymų vertinimo taisykles, jų nepažeidė. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės kaltės dėl saulės elektrinės apgadinimo nenustatyta. Byloje nenustatyta ir atsakovės pažeidimų vykdant Sutartį dėl elektrinės įrengimo ir dėl to kylančių pasekmių. Todėl ieškovės pareikšti reikalavimai atlyginti 16 660 Eur nuostolių ir alternatyvus reikalavimas priteisti 16 660 Eur netesybų pagrįstai atmesti.
Kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, atsakovė dėl byloje susiklosčiusių nepalankių aplinkybių su ieškove savo lėšomis ir jėga sutaisė pažeistus modulius ir kitą elektrinės įrangą po 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykusios audros, todėl pagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti turėtų išlaidų atlyginimą – 2 852,02 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti arba Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismai šalis siejusį teisinį santykį kvalifikavo tik kaip statybos rangos, nors šalis siejo kelių sutarčių elementų turintys teisiniai santykiai. Šalys Sutartimi aptarė reikalavimus daiktui (Sutarties objektui) ir susitarė, kad, elektrinei tokio efektyvumo nepasiekus (t. y. daiktui neatitinkant Sutartyje sulygtų reikalavimų), atsakovė ieškovei mokės Sutarties 9.12 ir 9.13 punktuose nustatytą baudą. Bylą nagrinėję teismai, nevertinę priežasčių, dėl ko trūkstamas elektros energijos kiekis nebuvo sugeneruotas, sprendimo ir nutarties motyvuose nepaaiškinę, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodami, kad pakankamas elektros energijos kiekis nebuvo pagamintas dėl audros metu įvykusių apgadinimų, taip pat nepaaiškinę, kodėl buvo nevertinti ieškovės pateikti skaičiavimai, įrodantys, kad 8 kolektoriai nepajėgūs pagaminti tokio elektros kiekio, kokio trūko, ginčą (įskaitant ir ieškovės reikalavimą) susiejo išimtinai su statybos rangos teisiniais santykiais. Kitaip tariant, priežastinį ryšį tarp nepakankamo elektros energijos kiekio pagaminimo ir 8 kolektorių neveikimo abu teismai preziumavo, nors atsakovė to neįrodinėjo jokiomis priemonėmis, išskyrus savo teiginius, o ieškovės pateiktų skaičiavimų, kad 8 kolektorių neveikimas negalėjo lemti tokio didelio elektros energijos kiekio nepagaminimo, apskritai nevertino, apie šį įrodymą ir kuo remiantis nustatytas 8 neveikusių kolektorių bei nepakankamo energijos kiekio pagaminimo priežastinis ryšys nepasisakė. Teismai, spręsdami ginčą, kilusį iš kelių sutarčių elementų turinčios sutarties, remiantis CK 6.156 straipsnio 3 dalimi, pirmiausia turėjo nustatyti, iš kokį teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų kyla ieškinio reikalavimas. Jei mišri sutartis to nenustato, teismai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265, 185 straipsniais ir vertindami byloje esančius įrodymus, privalėjo nustatyti, kokios sutarties (ar sutarčių) normų nevykdymas (netinkamas vykdymas) lėmė ieškinio pagrindą, sudarančių aplinkybių, atsiradimą ir tik nustatę konkretų šalis siejantį teisinį santykį (sutarties rūšį), kurio netinkamas vykdymas lėmė ieškinio pagrindo atsiradimą, ginčui išspręsti turėjo taikyti tą teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Teismams tokio priežastinio ryšio netyrus, nevertinus ir nenustačius, liko neatsakytas esminis fakto klausimas, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Apeliaciniu skundu ieškovė kėlė netinkamo įrodymų vertinimo ir nepakankamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimą, taip pat apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu šalis siejusio teisinio santykio kvalifikavimu (atsakovės atsakomybė nebuvo vertinama kitų šalis siejusių teisinių santykių kontekste (pirkimo–pardavimo, projektavimo, paslaugų)), netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu, užsakovo galimybės ginčyti rangos darbų kokybę nepraradimu net ir tuo atveju, jei laikoma, kad jis nėra pareiškęs oficialios pretenzijos, sprendimo prieštaravimu logikos dėsniams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismams nevertinus ir nenustačius priežastinio ryšio tarp neveikusių 8 kolektorių ir pagaminto nepakankamo kiekio elektros, o šalis siejusius teisinius santykius kvalifikavus tik kaip statybos rangos, nepagrįstai nebuvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pirkimo–pardavimo teisinių santykių kontekste, taip pat atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, neveikimo įtaka nepagaminant pakankamo elektros kiekio, o vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimą, nepagrįstai nebuvo vertinama atsakovės, kaip projektuotojos, atliktų paslaugų kokybė bei jos įtaka vėliau kilusiems elektrinės gedimams. Taip buvo priimta neteisėta nutartis. Teismai, spręsdami iš sutarties, turinčios kelių rūšių sutarties elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), kylantį ginčą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą susieję išimtinai su vienos rūšies sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis, nustatydami sutarties, iš kurios kildinamas ieškovės reikalavimas, rūšį, šalis siejančius teisinius santykius turi vertinti atskirai ir negali automatiškai jų sieti su tais, iš kurių kildinamas priešieškinis, kad nebūtų pažeista teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius.
Teismai, nesilaikydami CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos rangovo atsakomybės prezumpcijos, galiojant rangos darbų garantijai, įrodinėjimo naštą perkėlė užsakovei (ieškovei). Kitaip tariant, nors rangovės atsakomybė buvo preziumuojama, jos išvengti ji galėjo tik įrodžiusi konkrečias jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Teismai, netaikydami CK 6.697 straipsnio 3 dalies ar ją taikydami neteisingai, laikė, kad egzistuoja atvirkštinė – rangovo kokybiškai atliktų darbų – prezumpcija, nebent ją paneigia (ir atsakovės kaltus veiksmus įrodo) užsakovė (ieškovė). Toks minėtos normos netaikymas laikomas materialiosios teisės pažeidimu, be kita ko, tai prieštarauja ir kasacinio teismo suformuotai šios normos aiškinimo praktikai, pagal kurią CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Taigi byloje nebuvus ginčo dėl to, kad elektrinė ne tik neatitiko Sutartimi nustatytų efektyvumo reikalavimų, bet ir kad jos konstrukcijos neatlaikė pūtusio stipraus vėjo, turėjo būti laikoma, kad ieškovė nurodė ir įrodė defekto buvimo faktą, o teismai turėjo vertinti konkrečias statybos rangovės ir pardavėjos atsakomybę šalinančias aplinkybes. Kadangi atsakovė ieškovės ar su ja susijusių asmenų kaltų veiksmų (atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių) nenurodė ir neįrodė, o rėmėsi tik tuo, kad dėl visko kalta audra, taip pat nustatę, kad audra negalėjo būti prilyginama force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėms, negalėjo laikyti, kad atsakovė įrodė kokias nors jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, ir ieškovės ieškinys negalėjo būti atmestas.
Teismams neteisingai ar nepakankamai kvalifikavus ginčo teisinį santykį, liko neįvertinta ir nepagrįstai netaikyta CK 6.333 straipsnio 3 dalis, kurioje yra įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Pagal šią taisyklę, galiojant komercinei garantijai, taip pat taikoma pardavėjo atsakomybės prezumpcija, jei jis neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Ieškovei įrodžius, kad atsakovės parduota įranga neatitiko Sutartimi įsipareigoto efektyvumo reikalavimų (nebuvo pagamintas sutartas minimalus elektros energijos kiekis), teismai turėjo laikyti, kad ieškovė įrodė įsigyto daikto trūkumą, o atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodinėti savo, kaip pardavėjos, atsakomybę šalinančias aplinkybes, nurodytas CK 6.333 straipsnio 3 dalyje. Taigi, neteisingai paskirstę šalių įrodinėjimo naštą, taip nesilaikydami ir gausios bei nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, susijusios su įrodinėjimo naštos paskirstymu tiek statybos rangos, tiek pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, kai tebegalioja statybos rangos darbų garantija ir (ar) prekės komercinė garantija, abiejų instancijų teismai padarė ne tik materialiosios teisės pažeidimus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų aiškinimo praktikos.
Teismai esminę reikšmę suteikė statybos normatyviniams dokumentams, dėl to preziumavo, kad rangos darbai atlikti tinkamai. Tokios nepagrįstos, niekur neįtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančios prezumpcijos taikymas taip pat lėmė nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismai netaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarčių vykdymo principų bei CK 1.5 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas tik pripažino atsakovės, kaip paslaugos teikėjos, teises (teisę gauti atlygį už elektrinės remontą), tačiau visiškai nevertino atsakovės, kaip paslaugos teikėjos, pareigų, kurių netinkamas vykdymas galėjo lemti nepakankamo elektros energijos kiekio pagaminimą (jei teismai būtų nustatę priežastinį ryšį tarp elektrinės dalinio neveikimo ir nepakankamo elektros energijos kiekio pagaminimo). Atsakovė ilgą laiką nevykdė savo pareigos pašalinti gedimą, klaidino ieškovę, kaip užsakovę, nuolat žadėdama trūkstamus kolektorius suremontuoti, ir tą padarė po 8 mėnesių savo lėšomis, nereikalaudama atlygio, konkliudentiniais veiksmais patvirtindama, kad prisiima atsakomybę už šio gedimo atsiradimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek šalių procesiniuose dokumentuose, tiek teismų procesiniuose sprendimuose buvo analizuojama ir vertinama Sutartis (dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo) bei iš jos kylantys ginčo šalių teisiniai santykiai. Taip pat pati ieškovė kreipėsi į teismą dėl neva susidariusių netesybų (nuostolių), kurių atsiradimą, kaip ji pati teigė, lėmė atsakovės neva nekokybiškai atlikti darbai (kylantys būtent iš rangos teisinių santykių), priteisimo, todėl yra visiškai natūralu, kad statybos rangos santykių buvimas byloje buvo aptartas plačiau nei kiti šalis sieję santykiai, kadangi ginčas kilo būtent dėl rangos teisinių santykių. Taigi, laikytina, kad teismai teisingai ir pagrįstai vertino teisinį santykį tarp šalių kaip rangos. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl to, jog Sutartis laikytina mišria, ir glaustai išdėstė motyvus, kodėl tarp šalių kilęs ginčas buvo tinkamai kvalifikuotas kaip kilęs iš rangos teisinių santykių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, iš kokį teisinį santykį reglamentuojančių normų kilo ieškinio reikalavimas, taip pat iš kokio pobūdžio sutarties sąlygų kilo ieškinio reikalavimas, ir pritaikė šiam teisiniam santykiui galiojančias teisės normas. Taip pat šis teismas tinkamai ir motyvuotai vertino Sutartį ir pasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, apimančio ieškovės argumentus, susijusius su Sutarties taikymu ir šalių santykio kvalifikavimu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų, buvo pagrįstai konstatuota, jog ginčas kilo dėl tos Sutarties dalies, kuri apima rangos teisinius santykius, todėl turi būti ir taikomos teisės normos, reguliuojančios statybos rangos teisinius santykius.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytas netinkamas Sutarties vertinimas bei nesutikimas su kitų įrodymų vertinimu (duomenų apie audrą, statybos darbų, neveikiančių saulės modulių skaičiaus, (ne)pagaminto elektros energijos kiekio ir t. t.) yra ne teisės, o įrodymų vertinimo klausimas. Ieškovė siekia, jog būtų iš naujo įvertintos Sutarties nuostatos ir iš to kylantys teisiniai santykiai, kad Sutartis būtų aptarta kaip turinti kelių sutarčių elementų, būtų iš naujo vertinamas neveikiančių modulių skaičius ir modulių galimas sugeneruoti elektros kiekis, duomenys apie audrą ir kitos bylos aplinkybės bei įrodymai, tačiau tai, atsakovės vertinimu, nėra kasacijos dalykas.
Kitaip nei teigia ieškovė, teismai pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp 8 kolektorių neveikimo ir nepakankamo elektros kiekio pagaminimo ir pagrįstai konstatavo, kad nepakankamo elektros kiekio pagaminimo priežastis buvo audros metu elektrinei padaryti pažeidimai ir kad juos lėmė ne netinkamai atlikti elektrinės montavimo rangos darbai, o audra. Teismas nurodė: po 2023 m. rugpjūčio 7 d. praūžusios audros Joniškio rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, byloje esančios hidrometeorologijos tarnybos pažymos patvirtina, kad Joniškio rajone ugniagesiai mažiausia dvidešimt kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, fiksuotas uraganinio stiprumo škvalas, stambi kruša. Todėl teismas padarė išvadą, kad elektrinei padaryti apgadinimai yra audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė. Sutarties 9.6 punkte įtvirtinta, kad tiekėja defektus taisyti privalėtų esant raštiškiems užsakovės reikalavimams. Taip pat teismo sprendime yra akivaizdžiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertina ir aptaria ieškovės byloje pateiktas hidrometeorologijos tarnybos pažymas. Nors apeliacinės instancijos teismas dėl tarp 8 kolektorių neveikimo ir nepakankamo elektros kiekio pagaminimo esančio priežastinio ryšio pasisako netiesiogiai, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio yra akivaizdu, kad iki audros elektrinė atitiko projektą, norminių teisės aktų reikalavimus ir tinkamai gamino elektrą, kad tai pasikeitė būtent po įvykusios audros sukeltų apgadinimų, o tokią išvadą teismas padaro iš byloje pateiktų duomenų. Esant akivaizdžioms bei teismų nustatytoms aplinkybėms, kad dalis elektrinės neveikė dėl 8 kolektorių apgadinimo audros metu, nes dėl šių apgadinimų buvo atjungtos modulių grandinės, tai tiesiogiai turėjo įtakos gaminamam elektros kiekiui, tai reiškia, jog yra akivaizdus ryšys tarp nepagaminto elektros kiekio ir audros metu padarytų apgadinimų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai (nesant atsakovės įrodinėjimo) nustatė priežastinį ryšį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis motyvuota ir pagrįsta, šis teismas atsakė į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, abi ginčo šalys aktyviai įrodinėjo savo pozicijas, teikė įrodymus, paaiškinimus, todėl teismas turėjo galimybę ir įvertino byloje esančias aplinkybes, įrodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad teismas sprendimą priėmė pagrįstai ir būdamas asmeniškai įsitikinęs dėl bylos aplinkybių, buvo pašalintos esminės abejonės dėl faktinių aplinkybių. Taigi, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nors ir glausta forma, bet išdėstė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas nutartyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir neturi pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą detaliai, todėl turi atsakyti tik į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
Vertinant Sutartį matyti, kad rangos teisiniai santykiai yra pagrindiniai, kiti teisiniai santykiai (įrangos įsigijimo, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo) yra išvestiniai, kylantys būtent iš rangos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai įvardijo, kad Sutartis apima saulės elektrinės projektavimą, įrangos įsigijimą, rangos darbus, aptarnavimą ir priežiūros paslaugų pirkimą ir kad šalių ginčas yra susijęs su statybos rangos santykiais, o ne kad ginčo šalis sieja tik rangos santykiai, kaip tai bando aiškinti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Sutartis yra mišraus pobūdžio ir kad ginčas kilo būtent dėl tos Sutarties dalies, kuri apima rangos teisinį santykį. Todėl teismas pagrįstai nagrinėdamas ginčą pritaikė statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir šalių santykius kvalifikavo kaip statybos rangos teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, jog prašo taikyti 16 660 Eur dydžio sutartines netesybas (kartu su išvestiniais reikalavimais) dėl atsakovės neva netinkamai sumontuotos elektrinės ir ieškinyje išimtinai pasisako dėl atsakovės kaip rangovės veiksmų, atliktų darbų kokybės, neva perduotos netinkamos kokybės elektrinės. Todėl akivaizdu, kad, pačiai ieškovei kildinant ieškinį ir patikslintą ieškinį būtent iš rangos santykių ir prašant būtent iš rangos santykių kylančių sutartinių netesybų, teismas tai įvertino ir pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šalių ginčas yra susijęs būtent su šalis siejančiu rangos santykiu. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovė turėjo įrodyti, kad tarp jos ir atsakovės egzistuoja kitoks (ne rangos) teisinis santykis, kurį atsakovė pažeidė ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, tačiau viso proceso metu ieškovė akcentavo, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus būtent kaip rangovė.
Ieškovė viso proceso metu kėlė naujus klausimus, samprotavimus, kurių įrodymais nepagrindė, todėl akivaizdu, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo jai suteikta teise bei pareiga įrodyti su jos reikalavimu susijusias aplinkybes. Teismai tinkamai pritaikė įrodinėjimo naštos taisyklę ir atskleidė bylos esmę. Ieškovės teiginiai dėl elektrinės apgadinimo ir kad tai atsakovės atsakomybė, kad būtent atsakovė kaip rangovė privalo įrodyti, jog defektai atsirado ne dėl jos kaltės, yra nelogiški, kadangi žala elektrinei buvo padaryta dėl audros, todėl garantija tokiu atveju pagal Sutartį nėra taikoma Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad audra būtent Joniškyje buvo itin stipri, todėl ir buvo apgadinti saulės moduliai. Atsakovės įsitikinimu, šios aplinkybės visuotinai suprantamos (t. y. neįrodinėtinos; CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismai pagrįstai preziumavo, kad elektrinės montavimo rangos darbai buvo atlikti be defektų, kadangi byloje yra pateiktas 2023 m. balandžio 24 d. galutinis darbų aktas ir VERT 2023 m. kovo 28 d. įrenginių techninės būklės pažyma, o minėtoje pažymoje neužfiksuoti jokie statybos rangos darbų pažeidimai ir konstatuota, kad saulės elektrinė gali būti eksploatuojama. Teismai, pagrįstai taikydami šią prezumpciją ir remdamiesi tuo, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. praūžė stiprus vėjas (audra), konstatavo, kad elektrinei padaryti apgadinimai yra būtent audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė.
Byloje buvo užtikrintas šalių lygiateisiškumas, todėl įrodinėjimo našta teko abiem šalims (kadangi atsakovė byloje reiškė priešieškinį, teikė atsiliepimus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir t. t.). Klaidingos ieškovės interpretacijos, kad įrodinėjimo pareiga teko išimtinai tik ieškovei, kadangi atsakovė savo įrodinėjimo pareigą vykdė itin aktyviai: kaip rangovė įrodinėjo savo atliktų rangos darbų kokybę (teikė teismams duomenis apie rangos darbų pabaigą, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, įrodinėjo, kad atlikti rangos darbai buvo atlikti tinkamai (100 proc. baigtumas), perduoti ieškovei ir šios priimti, nenustatyta trūkumų; teikė turimus tai pagrindžiančius įrodymus, atsiliepimą į apeliacinį skundą). Ieškovė neįrodė, kad atsakovės darbai neatitinka Sutarties ar normatyvų (t. y. paties defektų fakto), todėl atsakovei iš esmės netgi nekilo pareiga įrodinėti atsakomybę šalinančias aplinkybes (nors atsakovė savo ruožtu tai aktyviai darė, pateikė duomenis apie audrą, apgadinusią saulės modulius, įrodinėjo darbų kokybę ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino teismo, nagrinėjusio bylą, galutinę išvadą, kad atsakovės kaltės dėl saulės elektrinės apgadinimo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nėra.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nevykdė savo pareigų kaip elektrinės priežiūros paslaugų teikėja (nevykdė apžiūros ir aptarnavimo paslaugų), o teismai to nevertino, yra nepagrįsti, kadangi 2024 m. balandžio 19 d. – 2024 m. balandžio 22 d. atsakovė atliko kasmetę reguliarią saulės elektrinės apžiūrą. Atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad, vykdant kasmetę įrengtos elektrinės apžiūrą, nustatyta, jog saulės elektrinės pažeidimai, įvykę po 2023 m. rugpjūčio 7 d. audros, iki šiol nėra pašalinti, tai neigiamai veikia atsakovės pagal Sutartį prisiimtus gamybos įsipareigojimus. Ieškovė buvo informuota, kad audros nulemti (išimtinai užsakovės atsakomybei priklausantys) elektrinės mechaniniai pažeidimai pačios ieškovės nebuvo pašalinti, todėl atsakovė, siekdama bendradarbiauti ir geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, taip pat atsižvelgdama į prisiimtus elektrinės priežiūros ir aptarnavimo bei gamybos (minimalaus elektros kiekio generavimo) įsipareigojimus, atliko minimalius pažeistos (ir ilgą laiką pačios ieškovės neremontuotos) elektrinės (medžiagų, pažeistų montavimo konstrukcijų pakeitimo naujomis) taisymo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykį tais atvejais, kai ginčas kilęs iš sutarties, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų, įrodinėjimo naštos paskirstymo statybos rangos teisiniuose santykiuose
Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje prašė taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovei Sutartyje sulygtas netesybas.
Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo sutartines prievoles privalo vykdyti tinkamai ir laiku. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius tiek įstatymuose, tiek ir sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 71 punktas).
Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi sprendžiant klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo svarbu kiekvienu atveju tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tam, kad būtų galima įvertinti, kokie konkretūs sutartimi prisiimti įsipareigojimai pažeisti ir kokios šalinančios asmens kaltę aplinkybės gali būti nustatytos.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuria sulygo dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti ieškovei 184 kW galios saulės elektrinę. Apeliacinės instancijos teismas šią šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo kaip mišrią.
CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.
Nurodyta teisės norma įtvirtina mišrių sutarčių kvalifikavimo taisyklę, kurios esmė yra ta, kad atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje. Tam, kad sutartis būtų kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turi būti nustatyti bent kelių (mažiausiai dviejų) rūšių sutarčių elementai. Sutarties turinys ir tai, kaip šalys įgyvendina sutartį, lemia sutarties kvalifikavimą, t y. nustatymą, ar sutartis atitinka atitinkamai sutarties rūšiai įstatymo suteiktus požymius. Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023, 23 punktas). Pagal šioje teisės normoje nustatytą teisinį reguliavimą, mišrios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį, mišriai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 25 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką ir pritardama kasacinio skundo argumentams, nurodo, kad teismai, spręsdami dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, esant sudarytai mišriai sutarčiai, turi nustatyti, iš kurių teisinių santykių sutartimi prisiimtas įsipareigojimas netinkamai įvykdytas, ir atitinkamai taikyti tą teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas.
Ieškovė reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš atsakovės argumentavo tuo, kad saulės elektrinė ataskaitiniu laikotarpiu nepagamino Sutartyje sulygto elektros energijos kiekio.
Taigi, visų pirma, bylą nagrinėję teismai turėjo kvalifikuoti, iš kokių konkrečių atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo kildinama atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė ir, jeigu Sutartyje nėra įtvirtinta kaltės išlyga, atsakovės civilinės atsakomybės klausimą spręsti pagal teisinį santykį, iš kurio pažeistas sutartinis įsipareigojimas, reglamentuojančias teisės normas.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl statybos rangos darbų atlikimo ir jų kokybės, todėl taikytinos teisės normos, reglamentuojančios statybos rangos teisinius santykius. Ieškovė, nesutikdama su šia išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad jos reikalavimas dėl netesybų nepagrįstai buvo vertintas tik statybos rangos teisinių santykių kontekste. Teismai nepagrįstai nevertino ieškovės reikalavimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių kontekste, taip pat atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, neveikimo įtakos nepagaminant pakankamo elektros kiekio, o vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimą, nepagrįstai buvo nevertinta atsakovės, kaip projektuotojos, atliktų paslaugų kokybė bei jos įtaka vėliau kilusiems elektrinės gedimams.
Nagrinėjamu atveju byloje atsakovė nuo sutartinės civilinės atsakomybės gynėsi įrodinėdama, kad nėra jos kaltės. Kaltės nebuvimą atsakovė iš esmės įrodinėjo tuo, kad Sutartimi sulygtas elektros energijos kiekis nebuvo pasiektas dėl to, kad audra apgadino saulės kolektorius ir ieškovė delsė juos pataisyti. Ieškovė teigė, kad audra apgadino saulės elektrinę, nes atsakovė netinkamai atliko saulės elektrinės montavimo darbus, delsė šalinti atsiradusius trūkumus. Be to, saulės kolektorių apgadinimas neturėjo lemiamos reikšmės pagamintam elektros energijos kiekiui, nes įrengta saulės elektrinė apskritai nepajėgi pagaminti įsipareigoto elektros energijos kiekio.
Taigi, tarp šalių byloje, atvirkščiai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, kilo ginčas ne tik dėl statybos rangos darbų atlikimo ir jų kokybės, bet ir dėl to, ar saulės elektrinė apskritai buvo pajėgi pagaminti Sutartyje sulygtą elektros energijos kiekį, taip pat dėl to, kuri šalis turėjo pareigą šalinti po audros atsiradusius saulės elektrinės trūkumus tam, kad būtų atkurtas jos veikimas. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos mišrią Sutartį, sulygo dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo. Taigi kiekvienu nurodytu atveju atsakovė prisiėmė skirtingus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei įrodinėjant, kad Sutartyje sulygtas elektros energijos kiekis nepasiektas, nepriklausomai nuo to, kad saulės elektrinė buvo apgadinta, byloje, visų pirma, turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar saulės elektrinė apskritai buvo pajėgi pagaminti Sutartyje sulygtą elektros energijos kiekį. Atitinkamai, jeigu byloje būtų nustatyta, kad saulės elektrinė, nepriklausomai nuo apgadinimų, nebuvo pajėgi pagaminti Sutartimi sulygto elektros energijos kiekio, teismas turėtų spręsti dėl atsakovės atsakomybės pagal Sutarties ir teisės normų nuostatas, įtvirtinančias tokio įsipareigojimo neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) pasekmes. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad saulės elektrinė nepagamino Sutartyje sulygto elektros energijos kiekio dėl to, kad saulės kolektoriai buvo apgadinti audros metu, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovė tinkamai atliko saulės elektrinės projektavimo ir (ar) montavimo darbus. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad projektavimo ir (ar) montavimo darbai atlikti netinkamai, turėtų būti sprendžiama dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir priešieškinyje reiškiamo reikalavimo pagrįstumo pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad montavimo darbai atlikti tinkamai, teismas turėtų spręsti, ar atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi po avarijos visiškai atkurti saulės elektrinės veikimą. Atitinkamai, jei atsakovė Sutartimi įsipareigojo po avarijos visiškai atkurti saulės elektrinės veikimą, tačiau būtų nustatyta, kad to nepagrįstai neatliko, teismas turėtų spręsti dėl atsakovės atsakomybės pagal Sutarties nuostatas dėl nepasiekto elektros energijos kiekio. Taigi, teismai turėjo kvalifikuoti konkrečius teisinius santykius, iš kurių reiškiamas reikalavimas dėl atsakomybės taikymo, ir pagal tai atitinkamai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti atsakovei atsakomybę.
Nors bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo klausimo, ar saulės elektrinė apskritai buvo pajėgi pagaminti Sutartyje sulygtą elektros energijos kiekį, tačiau išsprendė klausimą dėl statybos rangos darbų kokybės, nurodydami, kad elektrinei padaryti apgadinimai – elektrinės panelių atplėšimas nuo tvirtinimo vietų – buvo įvykusios audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų pasekmė. Tokią poziciją teismai iš esmės argumentavo tuo, kad byloje esantys įrodymai – VERT 2023 m. kovo 28 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma ir 2023 m. balandžio 24 d. galutinis darbų atlikimo perdavimo–priėmimo aktas – patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei eksploatuoti saulės elektrinę be užfiksuotų defektų, o hidrometeorologijos tarnybos pažymos patvirtina, kad Joniškio rajone buvo užfiksuotas uraganinio stiprumo škvalas bei stambi kruša. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės montavimo darbai atlikti nekokybiškai.
Ieškovė, nesutikdama su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada, kasaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą statybos rangos teisiniuose santykiuose. Teismai, nesilaikydami CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos rangovo atsakomybės prezumpcijos, tebegaliojant rangos darbų garantijai, įrodinėjimo naštą perkėlė užsakovui (ieškovei).
Kaip minėta, šalys Sutartimi, be kita ko, sulygo dėl saulės elektrinės montavimo darbų, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad ginčas dėl montavimo darbų (ne)tinkamo įvykdymo, be kita ko, spręstinas pagal statybos rangą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.681–6.699 straipsniai). Tačiau tokiu atveju labai svarbus ir įrodinėjimo naštos tarp šalių tinkamas paskirstymas.
CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. galutiniu darbų atlikimo perdavimo–priėmimo aktu atsakovė ieškovei perdavė Sutartyje nurodytus darbus, pasiekus šimto procentų darbų atlikimo baigtumą. Byloje nustatyta ir tai, kad, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo tada, kai ieškovė pradėjo eksploatuoti saulės elektrinę, galiojant statybos rangos darbų garantijai, 2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos dalyje, kurioje pastatyta ieškovei priklausanti saulės elektrinė, siautė stiprus vėjas. Po praūžusio stipraus vėjo buvo apgadinta saulės elektrinė.
CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši materialiosios teisės norma reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą, teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad po 2023 m. rugpjūčio 7 d. praūžusio stipraus vėjo buvo apgadinta ieškovei priklausanti saulės elektrinė. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad apgadinimus lėmė atsakovės atliktų statybos rangos darbų defektai, t. y. netinkamai atlikti saulės panelių pritvirtinimo rangos darbai, dėl to saulės panelių pritvirtinimas neatlaikė pūtusio vėjo ir aštuonios panelės buvo atplėštos nuo tvirtinimo vietų bei apgadintos.
Byloje nustatyta ir tai, kad elektrinės panelės buvo atplėštos nuo tvirtinimo vietų (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 32 punktą). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad ši aplinkybė pagrindžia, jog ieškovė įrodė montavimo darbų defektų faktą, todėl atsakovė turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atitinkamai bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsiradę defektai yra audros padarinys, nepanaikina atsakovės atsakomybės, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama, audra nėra laikytina nenugalima jėga.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai paskirstyta tarp šalių įrodinėjimo našta ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovei, įrodžiusiai montavimo darbų defekto faktą, perkėlė pareigą paneigti, kad atsakovė darbus atliko kokybiškai, ir netyrė, ar egzistuoja CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti rangovo atsakomybę šalinantys pagrindai.
Šioje byloje padarytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pažeidimų pašalinimas reikalauja iš naujo nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, turinčias reikšmės atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės (ne)taikymui t. y. ištirti ir nustatyti šios nutarties 35 punkte nurodytas aplinkybes, kas yra fakto klausimai. Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, nustatytus CPK 360 straipsnyje. Pagal CPK 360 straipsnį, kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse; byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-378/2021, 18 punktas). Be to, taip užtikrinama šalių teisė į teisingą teismą, nes, grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ribotos kasacijos modelį, būtų susiaurinta šalių galimybė ginčyti kuriai nors jų nepalankų teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 45 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bylos esmė nebuvo atskleista, skundžiami apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, įvertinęs Sutarties nuostatas ir nustatęs Sutartimi prisiimtas šalių teises ir pareigas, kvalifikavęs teisinį santykį, iš kurio Sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti (netinkamai įvykdyti), turi ištirti ir nustatyti šios nutarties 35 punkte nurodytas aplinkybes.
Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Tauragės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.