Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-2859/2026 Bylos Nr. eATIK-145/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00087-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija: 21.12.6. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2026 m. sausio 7 d. nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. VIKKT-ANR N-13-2026 (ROIK: 25288565960) (toliau – ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2026 m. sausio 7 d. nutarimas) R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį skirta 1 170 Eur bauda už tai, jog jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, 2025 m. rugsėjo 23 d. 00.00 val. atsisakė pateikti informaciją, nurodytą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2025 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. S5-760 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ ir pakartotiname 2025 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. S5-789 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“, ir taip nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų bei kliudė atlikti jiems pavestas pareigas. Nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad, atlikdama galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus A. E. 2025 m. liepos 10 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. 264/2025, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, siekdama išsamiai ištirti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“ vadovą R. V. su prašymu nurodyti UAB „duomenys neskelbtini“ atsakingą asmenį, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, ir pateikti 2025 m. liepos 10 d. vykdyto užsakomojo reiso su transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių vežimo sutartį, keleivių vežimo lapą ir kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės nagrinėjant administracinę bylą. Patikrinimo aktas Nr. 264/2025 buvo surašytas 2025 m. liepos 10 d., nes transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria patikrinimo metu buvo vykdomas užsakomasis reisas, vairuotoja atsisakė pateikti kontrolieriaus prašomus vykdomo reiso dokumentus. Nustatyta, kad transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir licencijos verstis keleivių vežimu autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. LIC-003924- EBKL turėtoja yra UAB „duomenys neskelbtini“.2025 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. S5-760 buvo išsiųstas 2025 m. rugpjūčio 26 d. registruotąja pašto siunta UAB „duomenys neskelbtini“ juridinio asmens vadovui R. V. oficialiu įmonės registracijos adresu „duomenys neskelbtini“ Klaipėda. Registruoto laiško gavėjas neatsiėmė. Pakartotinis 2025 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. S5-789 buvo išsiųstas 2025 m. rugsėjo 11 d. registruotąja pašto siunta UAB „duomenys neskelbtini“ juridinio asmens vadovui R. V. oficialiu įmonės registracijos adresu „duomenys neskelbtini“ Klaipėda. Registruoto laiško gavėjas neatsiėmė. UAB „duomenys neskelbtini“ juridinio asmens vadovui R. V. 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. S5-760 ir 2025 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. S5-789 taip pat buvo išsiųsti įmonės oficialiu elektroniniu paštu „duomenys neskelbtini“, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. 2025 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. S5-789 taip pat buvo išsiųstas ir sėkmingai pristatytas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundo netenkino ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2026 m. sausio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinio skundo netenkino.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. (toliau-pareiškėjas) prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos bei žemesnės instancijos teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad byloje buvo padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai, pažeisti teisinės valstybės, teisingumo, įstatymo viršenybės principai, taip pat šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnis. Teismai objektyviai neištyrė aplinkybių, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nevertino įrodymų jų patikimumo aspektu, vadovavosi prieštaringais įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą principų. Pasak pareiškėjo, Viešosios įstaigos direktorius neturi kompetencijos reikalauti tarptautinių valstybinių leidimų verstis keleivių vežimu, sutartinių ar įmonės dokumentų iš užsakomojo reiso vairuotojo. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentus Nr. 1071/2009 ir Nr. 1370/2007 bei Lietuvos Respublikos teisę, Viešosios įstaigos direktorius G. N. negalėjo duoti jokių nurodymų asmeniui, kuris neturi civilinių santykių su savivaldybe ar su pačia Viešąja įstaiga, todėl tokie jo veiksmai yra visiškai neteisėti, viršijantys kompetenciją ir neturintys jokios teisinės galios. Šią funkciją gali vykdyti tik valstybės paskirtos kompetentingos priežiūros institucijos (LTSA ir Policija). Viešoji įstaiga nėra valdžios institucija, o jos darbuotojai nėra valstybės pareigūnai ir jie neturi imperatyvios valstybinės valdžios galių. Jie negali stabdyti transporto priemonių ar duoti privalomų nurodymų įmonėms, su kuriomis jų nejungia jokie civiliniai teisiniai santykiai. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 reglamentuoja išskirtinai tik viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir jų kompensavimą. Tarp įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės nėra sudaryta jokiu sutartiniu įsipareigojimu, todėl jokie Klaipėdos miesto savivaldybės, ar Viešosios įstaigos vidaus nuostatai ar kontrolės taisyklės UAB „duomenys neskelbtini“ atžvilgiu negali būti taikomi. Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą, teisę, surašyti administracinio nusižengimo protokolus savivaldybės vardu, turi tik savivaldybių administracijų pareigūnai. Viešosios įstaigos darbuotoja A. B., priėmusi jo atžvilgiu nutarimą, oficialiai pripažino, kad Viešosios įstaigos darbuotojai nėra pareigūnai, taigi dėl to ir negali būti jam taikomas ANK 505 straipsnis. Teismas, nagrinėjęs bylą, nesilaikė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuri aiškina, jog savivaldybės, vykdydamos ūkinę-komercinę veiką per savo įsteigtas viešąsias įstaigas, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai, vadinasi VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas" veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Teismas nepagrįstai suteikė Viešajai įstaigai Institucijos (tarnybos) statusą, taip pat neįvertino aplinkybių, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Tarybos sprendimo T2-120 2.4 papunkčiu neteisėtai įsikišo į Susiekimo ministerijos kompetenciją. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo Nr. T2-120 2.4 papunkčiu viešajai įstaigai buvo pavesta vykdyti ne tik vietinio, bet ir tolimojo susisiekimo viešojo transporto maršrutų kontrolę ir kuris prievarta buvo pritaikytas UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės direktoriui (įmonė neteikia viešųjų paslaugų). Šis pavedimas šiukščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnį. Tiek Viešoji įstaiga, tiek Teismai taip pat ignoravo prašymus pateikti valstybės tarnautojų pažymėjimus, valstybės tarnautojų pareigybės aprašymus, atmetė nuolatinius prašymus kreiptis į Valstybės tarnybos registro prižiūrėtoją dėl informacijos patvirtinimo ar paneigimo, ar registruoti Viešosios įstaigos darbuotojai registre kaip įstatymų įgalioti pareigūnai. Teismas neįžvelgė nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo, ignoravo prašymus kreiptis į prokuratūrą dėl atsakovo piktnaudžiavimo. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, kad Teismai rėmėsi VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus G. N. neteisėtai išduotu įgaliojimu įgaliojančiu kolektyviai VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojus pradėti administracinių nusižengimų teisena. Teismas neįžvelgė imperatyvių įstatymo normos pažeidimo, jog VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius G. N. neturi Klaipėdos miesto savivaldybės mero įgaliojimų įgalioti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojus ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažeidė nešališkumo principą, nes nuo 2023 metų Teismas sistemingai ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymus kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl konkrečių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų G. N., A. B., J. C., A. E., E. T. įgaliojimų nebuvimą ir įrodytų, kad jie niekada nebuvo ir nėra asmenys ANK 615 straipsnio prasme (savivaldybės tarnybos pareigūnai). Dėl to teismo argumentai, kad jis nepateikė jokių duomenų, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Klaipėdos apylinkės teismas visus jo prašymus ir kitus įrodymus, reikšmingus bylai teisingai išspręsti, atmetė, nors jie iš esmės būtų pakeitę bylos eigą. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimtiPagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021, 10 punktas; 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024, 6 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, netikrina jų patikimumo ir pakankamumo, nenurodo, kuriais įrodymais privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su Institucijos ir teismų sprendimais, kuriais R. V. nubaustas už administracinio nusižengimo, įtvirtinto 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir tai motyvuojama galimai padarytais esminiais materialinės bei proceso teisės pažeidimais vertinant įrodymus, visapusiškai neištiriant faktinių bylos aplinkybių, ignoruojant BK 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikant KTK 14 straipsnio 4 dalį punkto reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ valstybinę kelių priežiūrą vykdo neteisėtai, todėl šios įstaigos nurodymai jam nėra privalomi ir jis nepagrįstai buvo nubaustas A. B., kuri nėra pareigūnė ir neturi jai suteiktų įgaliojimų, nutarimu. Pareiškėjo nuomone, nepriklausomų vežėjų kontrolę gali vykdyti tik valstybės priskirtos kompetentingos priežiūros institucijos kaip LTSA ir policija. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėjas nors ir nurodo, kad kelia teisės taikymo klausimą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad, savaip interpretuodamas galiojantį teisinį reguliavimą, išimtinai ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pateikia sau palankų jų vertinimą. Tokie pareiškėjo argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą ir jos nagrinėjimą dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimo, nes yra susiję su bylos duomenų vertinimu, kuris iš esmės baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Analogiško turinio faktinius argumentus apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą, išnagrinėjo ir pateikė aiškiai motyvuotas išvadas, patvirtinančias pareiškėjo padaryto pažeidimo įrodytumą. Teisinių argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas ir patvirtintų netinkamą ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymą ir/ar esminius proceso teisės pažeidimus, prašyme nepateikiama. Nesant teisinių argumentų, paneigiančių Institucijos bei žemesnės instancijos teismų išvadas ir pavirtinančių esminius proceso ir/ar materialiosios teisės pažeidimus, pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,