Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-2894/2026 Bylos Nr. eATIK-148/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00352-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties bei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2026 m. vasario 10 d. nutarimu M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 Eur bauda. M. Č. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 11 d. 18.21 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais, bandydamas įžeisti kitą asmenį, spjovė į jo gyvenamojo buto įėjimo duris. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundas dėl Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. Č. apeliacinis skundas netenkintas ir palikta galioti nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Č. (toliau-pareiškėjas) prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos bei žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo sudėties požymių.Pareiškėjas, kaip prašyme nurodo, kelia klausimą, ar teismas, nustatęs, kad asmuo, veikė siekdamas įžeisti ir pažeminti konkretų kaimyną, gali vien dėl veikos įžeidžiančio pobūdžio ir jos atlikimo bendrojo naudojimo vietoje, šį jo individualų tikslą sutapatinti su kitu, ANK 481 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nustatytu būtinuoju tikslu-siekiu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareiškėjo vertinimu, būtent toks dviejų skirtingų tikslų sutapatinimas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose lėmė netinkamą ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymą. ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymui, jo nuomone, nepakanka konstatuoti, kad veiksmas buvo tyčinis, įžeidžiantis, nepadorus ar socialiai nepriimtinas ir atliktas viešoje vietoje. Papildomai turi būti nustatyta, kad šiuo veiksmu asmuo siekė pažeisti būtent viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant pažeidimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias išvadą, kad jis siekė ne tik pažeminti konkretų kaimyną, bet ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tokių aplinkybių apygardos teismas nenustatė, o tikslą pažeisti viešąją tvarką teismas išvedė tiesiogiai iš nustatyto tikslo pažeminti konkretų asmenį. Materialiosios teisės taikymo klaida, pasak pareiškėjo, aiškiai matyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 9 ir 14 punktuose ir pirmosios instancijos teismo argumentacijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad jis turėjo suprasti apie savo elgesio nepriimtinumą ir galimybę tokiu elgesiu įžeisti ar pažeminti ne tik nukentėjusįjį, bet ir kitus asmenis, ir iš to darė išvadą apie siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau galėjimas suvokti, kad poelgis yra neetiškas, nepadorus ar kitų asmenų gali būti vertinamas neigiamai, o siekimas pažeisti viešąją tvarką yra skirtingos subjektyviosios pusės kategorijos. ANK 481 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „siekiama“ reikalauja kryptingos valios į konkrečią įstatymo saugomą vertybę. Teismų sprendimuose nustatyta, kad jo veiksmas buvo tyčinis ir nukreiptas į konkretaus nukentėjusiojo pažeminimą, tačiau nėra nustatyta savarankiškų aplinkybių, leidžiančių šį tikslą prilyginti tikslui pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Toks ANK 481 straipsnio 1 dalies aiškinimas nepagrįstai išplečia normos taikymo ribas, nes pagal jį iš esmės bet koks tyčinis, socialiai nepriimtinas ir konkrečiam asmeniui adresuotas veiksmas, jeigu tik jis atliktas viešoje ar bendrojo naudojimo vietoje, gali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-13-654/2024 ir kt.). Pareiškėjas paduotu prašymu kelia klausimą dėl netinkamai taikytų ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatų. Anot pareiškėjo, teismas nustatė, kad jis, spjaudamas į duris, siekė įžeisti ir pažeminti kaimyną, tačiau ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėties objektyvioji pusė reikalauja siekio pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, o tai nėra tapatu. Teigiama, kad šiuo atveju viešoji tvarka ir rimtis pažeista nebuvo ir nebuvo siekta jos pažeisti.Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, kad analogiško turinio pareiškėjo argumentai buvo pateikti jo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, argumentus, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, išnagrinėjo ir nutarties 14 punkte pateikė aiškiai argumentuotas išvadas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties buvimo jo veiksmuose. Pareiškėjas argumentais šių teismo išvadų teisės taikymo aspektu nepaneigia, taigi kartu ir nepatvirtina pagrindo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,