Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2119Bylos Nr. CIK-603/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12637-2025-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 5 d. paduotu pareiškėjo PRS1 kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartį, kuria skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų netenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad atlygis pagal savo teisinę prigimtį yra siejamas su realiu rezultatu (realiai išieškota suma), o ne su nominaliu reikalavimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 24 punkte teismas konstatavo, kad atlygis apskaičiuotas „atsižvelgiant į realiai išieškotą skolos sumą“ (137 040,09 Eur), nuo kurios 4 proc. yra 5 481,60 Eur (būtent ši suma faktiškai paskirstyta paskirstymo patvarkymo 2.3 punkte), tačiau kartu paliko galioti apskaičiavimą, kuriame atlygis nurodytas 10 567,58 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnis. Byloje taip ir liko neatsakyta, kuris atlygio dydis – 5 481,60 Eur ar 10 567,58 Eur – pripažintas teisėtu ir kokiu teisiniu pagrindu; toks dviprasmiškumas pats savaime reiškia, kad skundžiamų aktų teisėtumas tinkamai neištirtas. Pažymima, kad klausimas, ar atlygio antstoliui apskaičiavimo bazė yra faktiškai išieškota suma, ar deklaruota išieškotina suma, turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui visose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomose bylose – tai paliečia visus atvejus, kai realiai išieškoma suma yra mažesnė už vykdomajame dokumente nurodytą reikalavimą.2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 610, 633, 642, 664, 665 ir 753 straipsniais, įkaito davėjo atsakomybę už vykdymo išlaidas prilygino pagrindinio skolininko atsakomybei. Tačiau šios proceso teisės normos negali pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.195 straipsnyje įtvirtintų materialiosios atsakomybės ribų.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl prejudicinių faktų. Ankstesnės nutartys buvo priimtos dėl iš esmės skirtingo dalyko – notaro vykdomojo įrašo (jo turinio, panaikinimo galimybės) ir įkeisto turto įkainojimo, o ne dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir vykdymo išlaidų teisėtumo, kuris yra šios bylos įrodinėjimo dalykas. 222 000 Eur dydžio hipoteka užtikrintos prievolės suma ankstesnėse bylose nebuvo savarankiškas įrodinėjimo dalykas – ji buvo paminėta tik kaip teisės normų ir hipotekos sutarties sąlygų aiškinimo prielaida.4. Skundžiamame lėšų paskirstymo patvarkyme nedetalizuota, kaip apskaičiuoti 111 000 Eur delspinigiai (kokia bazinė suma, koks delspinigių tarifas, už kokį laikotarpį), kaip ir už kokį laikotarpį apskaičiuotos 42 354,97 Eur palūkanos, kaip šios sumos dera su maksimaliąja hipoteka užtikrinta 111 000 Eur riba ir pagal kokį konkretų eiliškumą jos paskirstytos bei kodėl pagrindinė skola nedengta net iš dalies. Nesant šių detalių, kasatorius netenka galimybės efektyviai ginčyti paskirstymo, o teismas – jo kontroliuoti.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).