Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1814-965/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2S-1814-965/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16948-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), R. V., K. V., E. S., Sodininkų bendrija Vairas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1814-965/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16948-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.2.5;3.3.2.6.1(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškovo IES1 dalį ieškinio reikalavimų atsakovams sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), R. V. (R. V.), K. V., E. S. atsisakyta priimti, o kitą ieškinio dalį nutarta laikyti nepaduoda ir grąžinti ją padavusiam asmeniui.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas IES1 (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) pripažinti, kad atsakovas R. V. neteisėtai vykdė santechniko funkcijas; 2) išieškoti iš jo visą neteisėtai gautą atlygį; 3) įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) pateikti visus dokumentus; 4) nustatyti, kad pirmininkas K. V. nepateikė bendruomenei esminės informacijos apie santechniko funkcijų vykdymą, išlaidas ir jų pagrindimą, dėl to bendruomenė negalėjo priimti informuoto sprendimo. Tokios aplinkybės kelia abejonių dėl tinkamo pirmininko pareigų vykdymo ir atitikties skaidrumo reikalavimams; 5) pripažinti revizorės veiksmus netinkamais; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

2026 m. liepos 17 d. gautas ieškovo faktinių aplinkybių papildymas (DOK-98902).

2026 m. liepos 18 d. gautas dar vienas ieškovo faktinių aplinkybių papildymas (DOK-98984).

2026 m. rugpjūčio 26 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl trūkumų pašalinimo (DOK-113855).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė ieškovo IES1 ieškinio pirmą, ketvirtą ir penktą reikalavimus atsisakyti priimti, o likusią ieškinio dalį laikyti nepaduota ir grąžinti ją padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo argumentai:

Nurodė, jog teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Tos pačios nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat konstatuota, jog atsisakoma priimti ieškinio pirmą, ketvirtą ir penktą reikalavimus, kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškinio reikalavimų atsisakymo priimti motyvai nurodyti nutarties 4 ir 5 punktuose. Kadangi aptariamos nutarties rezoliucine dalimi neišspręstas ieškovo ieškinio pirmo, ketvirto ir penkto reikalavimų priėmimo / nepriėmimo klausimas, todėl nusprendė nurodytą procesinę klaidą pašalinti šia nutartimi ir 2026 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytų motyvų pagrindu atsisakyti priimti ieškinio pirmą, ketvirtą ir penktą reikalavimus.

Nustatė, kad ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, nors ir suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo R. V. neteisėtai gautas išmokas už santechniko funkcijas, tačiau toks ieškinio reikalavimas nėra aiškus, kadangi ieškovas nenurodo, kokią konkrečią sumą jis prašo priteisti iš atsakovo, todėl nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už ieškovo reiškiamą reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepašalino visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, todėl nusprendė likusią ieškovo ieškinio dalį laikyti nepaduota ir grąžinti ją padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Išaiškino ieškovui teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą / advokato padėjėją, kuris jam galėtų padėti paruošti ieškinį, atitinkantį jam keliamus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį; 2) pripažinti, kad jis pašalino ieškinio trūkumus pagal objektyvias galimybes; 3) priimti ieškinį nagrinėti; 4) išreikalauti iš atsakovų dokumentus, reikalingus sumai nustatyti; 5) leisti ieškovui patikslinti priteistiną sumą po dokumentų gavimo; 6) panaikinti atsisakymą priimti 1, 4 ir 5 ieškinio reikalavimus; 7) alternatyviai – grąžinti klausimą dėl trūkumų šalinimo ir dokumentų išreikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teigia, jog jis objektyviai negali nurodyti tikslios prašomos priteisti sumos, kadangi ją pagrindžiantys dokumentai yra pas atsakovus, ir atsakovai jų nepateikė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad suma gali būti nustatyta tik išreikalavus iš atsakovų jų turimus dokumentus.

Tvirtina, kad, šalindamas ieškinio trūkumus, nurodė faktines aplinkybes, dokumentų trūkumą ir prašė juos išreikalauti teismo pagal CPK 199 straipsnį, paaiškindamas, jog suma bus nustatyta pagal gautų dokumentų turinį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir formaliai pritaikė CPK 115 straipsnį.

Mano, jog teismas negali reikalauti įrodymų, kurių šalys objektyviai negali pateikti, ir privalo sudaryti sąlygas šalims realizuoti teisę į teisminę gynybą, o ne ją formaliai riboti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dalį ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakyta priimti, o kitą ieškinio dalį nutarta laikyti nepaduoda ir grąžinti ją padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. spalio 2 d. gauta apelianto papildoma informacija dėl dokumentų nepateikimo (DOK-82981). Tą pačią dieną taip pat gauti papildomi dokumentai (DOK-82980).

CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Aptariama teisės norma įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; taip pat tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Pažymėtina, jog apelianto 2026 m. spalio 2 d. pateiktų papildomų įrodymų (DOK-82980) dalis – ieškovo ir SB (duomenys neskelbtini) pirmininko K. V. susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga, jau yra civilinėje byloje – ji ieškovo pateikta kartu su ieškinio priedu „gmail – Santechnikos darbai“, todėl nėra pagrindo aptariamus dokumentus priimti pakartotinai.

Nustatyta, kad bylos medžiagoje nėra šių 2026 m. spalio 2 d. pateiktų papildomų įrodymų (DOK-82980): 2026 m. liepos 17 d. ir 2026 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo atsakovei SB (duomenys neskelbtini) siųstų elektroninių laiškų, taip pat 2026 m. spalio 2 d. apelianto pateikto rašto dėl informacijos dėl dokumentų nepateikimo (DOK-82981), jame ieškovas nurodo duomenis apie 2026 m. rugpjūčio 26 d. bendrijai siųstą laišką. Sprendžiant klausimą dėl nurodytų dokumentų priėmimo, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog apie aptariamų dokumentų buvimą apeliantui neabejotinai buvo žinoma dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi jų rengėjas buvo būtent ieškovas, todėl jis turėjo objektyvią galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantas, pateikdamas papildomus dokumentus, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui ir dėl kokių priežasčių toks poreikis iškilo tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame punkte nurodyti apelianto pateikti papildomi įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir jo reikalavimus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas turi būti patikrintinas dviem aspektais: i) ar skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta priimti ieškovo ieškiniu keliamus pirmą, ketvirtą ir penktą reikalavimus, ii) ar kitą ieškinio dalį pagrįstai nutarta laikyti nepaduota, konstatavus, jog nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 ir 31 punktai).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas kėlė šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovas R. V. neteisėtai vykdė santechniko funkcijas; 2) išieškoti iš jo visą neteisėtai gautą atlygį; 3) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) pateikti visus dokumentus; 4) nustatyti, kad pirmininkas K. V. nepateikė bendruomenei esminės informacijos apie santechniko funkcijų vykdymą, išlaidas ir jų pagrindimą, dėl to bendruomenė negalėjo priimti informuoto sprendimo. Tokios aplinkybės kelia abejonių dėl tinkamo pirmininko pareigų vykdymo ir atitikties skaidrumo reikalavimams; 5) pripažinti revizorės veiksmus netinkamais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, remdamasis ankstesnės – 2026 m. liepos 30 d. nutarties (kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus) 4 ir 5 punktuose nurodytais motyvais, nusprendė ieškinio pirmą, ketvirtą ir penktą reikalavimus atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Minėtoje 2026 m. liepos 30 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio pirmu, ketvirtu ir penktu reikalavimais ieškovas iš esmės prašo konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes (tam tikrų veiksmų neteisėtumą) ir tokie prašymai / reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka kaip atskiri savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, kadangi jie savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Susipažinus su ieškinio turiniu, matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka, jog ankstesnio SB (duomenys neskelbtini) santechniko pareigas perėmė atsakovas R. V. – buvęs SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas, ir dėl to, anot apelianto, net kelis kartus išaugo santechnikos paslaugų kaina. Tvirtina, kad bendruomenė nebuvo tinkamai supažindinta su tokio sprendimo pasekmėmis (apie tikrąsias santechnikos paslaugų sąnaudas, darbų mastą ir planuojamą finansinę naštą). Teigia, jog net po to, kai SB (duomenys neskelbtini) pirmininku tapo K. V., buvęs bendrijos pirmininkas R. V. ir toliau dirbo santechniku. Taip pat išreiškia abejones dėl bendrijos revizorės atliktų veiksmų, susijusių su R. V. paskyrimu santechniku, tinkamumo. Vertinant šias ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes kartu su pirmuoju ir penktuoju ieškinio reikalavimais – pripažinti, kad R. V. neteisėtai vykdė santechniko funkcijas, pripažinti revizorės veiksmus netinkamais, pažymėtina, jog, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariami reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka kaip savarankiškas materialinis reikalavimas. Pabrėžtina, jog vien aplinkybės, jog R. V. neteisėtai vykdė santechniko funkcijas, o revizorės veiksmai yra netinkami, pripažinimas iš esmės nesukurs, nepakeis ir nepanaikins jokių apelianto subjektinių teisių ir nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių. Faktinės aplinkybės pripažinimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką yra šalies, teikiančios procesą inicijuojantį dokumentą, pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nagrinėjamu atveju apeliantas šios pareigos tinkamai neįgyvendino.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje reiškiamais reikalavimais neprašo pripažinti jokio juridinio asmens organo sprendimo (dėl R. V. paskyrimo santechniku, revizorės priimtų atitinkamų dokumentų) negaliojančiu, o prašo pripažinti, jog R. V. neteisėtai vykdė santechniko funkcijas, o revizorės veiksmai netinkami. Tokie ieškovo reikalavimai nesukuria jam teisinės prielaidos kreiptis į teismą, kadangi jie nesukelia apeliantui jokių teisinių padarinių. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pirmąjį ir penktąjį ieškinio reikalavimus. Pabrėžtina, jog apeliantas, nesutikdamas su konkrečiais bendrijos priimtais sprendimais, turi teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tik konkrečių bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimas negaliojančiais gali sukelti atitinkamas pasekmes ir būti savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu.

Pasisakant dėl ieškovo ieškiniu keliamo ketvirtojo reikalavimo – nustatyti, kad pirmininkas K. V. nepateikė bendruomenei esminės informacijos apie santechniko funkcijų vykdymą, išlaidas ir jų pagrindimą, dėl to bendruomenė negalėjo priimti informuoto sprendimo, pažymėtina, jog jis taip pat nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu, galinčiu sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamas ketvirtas ieškinio reikalavimas yra susijęs su trečiuoju, t. y. nustačius, kad bendrijos pirmininkas nepagrįstai nepateikė informacijos, ieškovas prašo įpareigoti SB (duomenys neskelbtini) pateikti visus dokumentus. Vadinasi, net ir nesant pareikšto reikalavimo nustatyti, jog bendrijos pirmininkas nepateikė atitinkamos informacijos, ieškovui išlieka teisė prašyti įpareigoti SB (duomenys neskelbtini) pateikti atitinkamus dokumentus, o sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo (priėmus ieškinį ir nagrinėjant civilinę bylą iš esmės), be kita ko, turėtų būti nustatoma, ar ieškovas turi teisę gauti prašomus duomenis, jei tokią teisę turi, ar tokia teise pasinaudojo, t. y. ar kreipėsi į bendriją dėl duomenų pateikimo, jei kreipėsi, ar bendrija atsisakė pateikti prašomą informaciją ir pan. – šių ir kitų aplinkybių nustatymas sudarytų bylos įrodinėjimo dalyką. Tuo tarpu faktinės aplinkybės, kad bendrijos pirmininkas nepateikė informacijos, nustatymas kaip savarankiškas materialinis reikalavimas, negali būti reiškiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi likusią ieškovo ieškinio dalį, t. y. dėl ieškovo ieškinio antrojo reikalavimo išieškoti iš atsakovo R. V. visą neteisėtą atlygį ir trečiojo reikalavimo įpareigoti SB (duomenys neskelbtini) pateikti visus dokumentus, nutarė laikyti nepaduota ir grąžinti ją padavusiam asmeniui. Nustatė, kad ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, nors ir suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo R. V. neteisėtai gautas išmokas už santechniko funkcijas, tačiau toks ieškinio reikalavimas nėra aiškus, kadangi ieškovas nenurodė, kokią konkrečią sumą jis prašo priteisti iš atsakovo, todėl nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už ieškovo reiškiamą reikalavimą.

Apelianto teigimu, aptariama pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negali nurodyti tikslios prašomos priteisti sumos, nes tai pagrindžiantys dokumentai yra pas atsakovus, ir atsakovai jų nepateikė, todėl prašė juos išreikalauti teismo pagal CPK 199 straipsnį, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi, nustatydamas ieškinio trūkumus, be kita ko, nurodė, kad nors ieškovas ieškiniu prašo iš R. V. priteisti neteisėtai gautą atlygį, tačiau nenurodo konkrečios sumos ir kokio asmens naudai ši suma turėtų būti priteista. Pabrėžė, kad nuo konkrečios reikalaujamos sumos priklauso, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už tokį reikalavimą. Taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti SB (duomenys neskelbtini) pateikti visus dokumentus nėra konkretus, todėl ieškovas turėtų aiškiai nurodyti, kokius konkrečius dokumentus jis prašo įpareigoti atsakovę pateikti; nurodyti, ar toks reikalavimas reiškiamas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, ar kaip procesinis prašymas rinkti įrodymus.

Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio – ieškinio priėmimo metu patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat specialiuosius, įtvirtintus šio straipsnio 1–7 punktuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą, t. y., nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, 2026 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, jame nurodydamas, jog pateikia tokį aiškiai suformuluotą ieškinio dalyką: 1) priteisti iš R. V. neteisėtai gautas išmokas už santechniko funkcijas, 2) įpareigoti SB (duomenys neskelbtini) pateikti konkrečius dokumentus, būtent: i) santechniko darbų aktus; ii) santechniko darbų sąmatas; iii) sutartis su darbų vykdytojais; iv) mokėjimo dokumentus R. V.; v) mokėjimus už suvirinimo darbus; vi) 2020–2026 m. finansines ataskaitas; vii) balsavimo dėl santechniko funkcijų protokolus, 3) įvertinti pirmininko ir valdybos veiksmus pagal SBĮ 21 ir 22 straipsnius ir CK 2.87 straipsnį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Kaip matyti iš ieškovo pateikto pareiškimo dėl trūkumų šalinimo, IES1 patikslino pradinio ieškinio trečiąjį reikalavimą ir nurodė, kokius konkrečius dokumentus prašo išreikalauti iš SB (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir pradiniame ieškinyje, aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nesuformulavo pirmojo ieškinio reikalavimo ir nenurodė, kokią konkrečią sumą prašo priteisti iš atsakovo R. V., taip pat neaišku, kam ši suma turėtų būti priteista (ieškovui, bendrijai ar kitam subjektui). Pažymėtina, kad nors pareiškime ieškovas nurodė, kad konkrečios prašomos priteisti sumos nurodyti negali, kadangi valdyba nepateikia dokumentų, todėl prašo teismo pagal CPK 199 straipsnį išreikalauti dokumentus ir apskaičiuoti žalą bendruomenei, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos stadiją (ieškinio priėmimo) ir įvertinus prašomų išreikalauti dokumentų pobūdį ir tikslą, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturėjo procesinės pareigos išreikalauti iš SB (duomenys neskelbtini) dokumentus, reikalingus tam, jog ieškovas / teismas galėtų apskaičiuoti ir nustatyti tikslią sumą (suformuluoti aiškų ieškinio reikalavimą), prašomą priteisti iš atsakovo R. V.

Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

Pagal CPK 199 straipsnį, asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

Minėto CPK 199 straipsnio pagrindu bylos šalis turi teisę reikšti prašymą teismui išreikalauti atitinkamus dokumentus, tačiau ši teisė nėra siejama su tuo, jog prašomi išreikalauti duomenys padėtų šaliai ar teismui suformuluoti aiškų materialinį reikalavimą. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta šioje nutartyje, būtent šalies, inicijuojančios procesą, pareiga yra suformuluoti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir ieškinio dalyką, ši pareiga negali būti perkeliama teismui. Dar daugiau, CPK 199 straipsnio institutas gali padėti gauti šaliai konkrečius trūkstamus dokumentus, tačiau jis nėra skirtas tam, jog esant inicijuotai bylai, tačiau dar nesant išspręstam ieškinio priėmimo klausimui, tik gavęs teismo išreikalautus dokumentus, ieškovas galėtų patikslinti / suformuluoti aiškų ieškinio dalyką. Ieškovas pradinėje civilinės bylos iškėlimo stadijoje neabejotinai turi teisę reikšti prašymą dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo, tačiau esminiai ieškinio elementai jau tada turi būti aiškiai suformuluoti, šios pareigos neperkeliant teismui.

Pažymėtina, jog ieškovas pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodo, jog yra SB (duomenys neskelbtini) narys, tačiau valdyba savavališkai pakeitė narystę be sprendimo ir be protokolo. Kitų duomenų apie ieškovo buvimą bendrijos nariu byloje nėra. Viename iš ieškovo ieškinio priedų „gmail – santechnikos darbai“ matyti, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas K. V., atsakydamas į ieškovo elektroninį laišką, 2026 m. birželio 18 d., be kita ko, nurodė, jog neprivalo ieškovui nieko pateikti, nes jis nėra bendrijos narys. Esant situacijai, jog ieškovas iš tiesų yra SB (duomenys neskelbtini) narys, jis, remiantis tiek Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 29 straipsniu, tiek bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, raštu turi kreiptis į bendrijos valdymo organą dėl ginčytinų klausimų išsprendimo. Tuo atveju, jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme. Vadinasi, ieškovas, būdamas bendrijos narys (jeigu toks yra), turi teisę prašyti bendrijos pateikti konkrečius dokumentus, reikalingus tam, kad ieškovas galėtų tiksliai apskaičiuoti, kokią pinigų sumą jis prašo priteisti iš atsakovo R. V. Tuo atveju, jei bendrija tokio prašymo netenkintų, ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl konkrečių dokumentų išreikalavimo iš bendrijos. Jei toks ieškovo ieškinys būtų patenkintas, tada ieškovas pagal gautus dokumentus turėtų galimybę suformuluoti aiškų ieškinio reikalavimą ir nurodyti, kokią konkrečią sumą jis prašo priteisti iš atsakovo R. V.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šios nutarties 25–34 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas laikyti ieškinio dalį nepaduota, formaliai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas, tokiu būdu apribodamas jo teisę į teisminę gynybą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog nei ši nutartis, nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta ieškovui kelio kreiptis į teismą su ieškiniu pakartotinai, t. y. pateikus procesinį dokumentą, atitinkantį bendruosius ir specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus (tinkamai suformulavus materialųjį reikalavimą, nurodžius jo faktinį ir teisinį pagrindą, pateikus nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir kt. (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat pateikia procesinius prašymus: išreikalauti iš atsakovų dokumentus, reikalingus sumai nustatyti; leisti ieškovui patikslinti priteistiną sumą po dokumentų gavimo. Visų pirma pažymėtina, jog dėl tokio pobūdžio ieškovo prašymų jau pasisakyta anksčiau šioje nutartyje, todėl tie patys argumentai nebekartotini, tačiau papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, iš esmės nesprendžia procesinių klausimų dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl nurodytų apelianto prašymų nepasisako.

Apeliantui išaiškintina jo teisė kreiptis į advokatą, advokato padėjėją, siekiant pateikti teismui CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taip pat išaiškintina, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tokia pagalba yra teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nustatytais atvejais ir tvarka, ir ieškovas dėl tokios pagalbos teikimo galimybės gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 99 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ieškinio trūkumų šalinimą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas dalį ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų atsisakyti priimti, o kitą ieškinio dalį laikyti nepaduota ir grąžinti ieškovui, kadangi ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Tamošaitienė