- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1650-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15053-2024-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- ASP1, JAP2
- Suinteresuotas asmuo
- DGP3
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų ASP1 ir JAP2 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų JAP2 ir ASP1 pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo DGP3, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos JAP2 ir ASP1 Kauno apygardos teismui padavė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti suinteresuotam asmeniui DGP3 (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama pakeisti iki šiol susiklosčiusią faktinę ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas), kiemo statinių išdėstymo plane pažymėto 9I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi padėtį, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalauti perduoti statinio raktus, perimti statinio faktinį valdymą, patekti į statinį be pareiškėjų sutikimo, išnešti, perkelti ar kitaip disponuoti statinyje esančiais daiktais – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjų prašymo nepatenkino.
Įvertinęs tai, kad byloje, padavus apeliacinį skundą, galimos suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į ūkinį pastatą dar nėra paneigtos, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti ir tai, kad jis, teikdamas reikalavimus pareiškėjoms, elgiasi nesąžiningai, todėl priešingos šalies nesąžiningumą patvirtinantys duomenys sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šiuo atveju nenustatyti. Teismas nepatenkino pareiškėjų prašymo taikyti nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nenustatė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – aplinkybės, kad pagal turimus duomenis nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos JAP2 ir ASP1 (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės 2026 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Teigia, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui – išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą iki galutinio ginčo išsprendimo ir užkirsti kelią vienašališkam iki bylos išnagrinėjimo susiklosčiusios faktinės padėties pakeitimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo suinteresuotam asmeniui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama pakeisti iki šiol susiklosčiusią faktinę ūkinio pastato, kiemo statinių išdėstymo plane pažymėto 9I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi padėtį, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalauti perduoti statinio raktus, perimti statinio faktinį valdymą, patekti į statinį be pareiškėjų sutikimo, išnešti, perkelti ar kitaip disponuoti statinyje esančiais daiktais – taikymo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2026 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjų apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjos suformulavo prašymą pritaikyti pirmiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepatenkino, todėl apeliantės šią teismo nutartį apskundė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2026 m. lapkričio 10 d. nutartimi apeliančių apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. sprendimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebeliko apeliacijos objekto ir šiuo metu prarado aktualumą bei teisiškai nereikšmingas tapo pareiškėjų atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties nagrinėjimas, nes Vilniaus apygardos teismui 2026 m. lapkričio 10 d nutartimi palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. sprendimą klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nebeaktualus. Tokia faktinė situacija paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinį procesą nutraukus, grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Iš 2026 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymo už atskirąjį skundą matyti, kad žyminį mokestį sumokėjo pareiškėjų atstovė advokatė FVG4, pradine mokėtoja nurodoma pareiškėja JAP2 – darytina išvada, kad žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties sumokėjo pareiškėja JAP2. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas nusprendžia 2026 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą grąžinti pareiškėjai JAP2.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų ASP1 ir JAP2 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų JAP2 ir ASP1 pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo DGP3, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai JAP2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2026 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29 sumokėtą 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.