- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-199-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15053-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- S. P., J. A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P. ir J. A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-30348-584/2024 pagal pareiškėjų S. P. ir J. A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti faktą, kad įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
3. Iš pareiškimo turinio teismas nustatė, kad pagalbinis ūkio pastatas (ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra kilęs iš pavėsinės ((duomenys neskelbtini)), registruotos kartu su kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios yra pareikštas atskiras reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-2528-1158/2024 dėl pripažinimo asmenine nuosavybe. Kita vertus, tai yra naujas statinys, kilęs iš pavėsinės, bet rekonstrukcijos būdu suformuotas kaip naujas statinys, turintis atskirą unikalų numerį, ilgus metus sąžiningai valdomas ir naudojamas pareiškėjų, t. y. pagal naujai parengtas kadastrines bylas, pavėsinė ((duomenys neskelbtini), kaip vienas iš kiemo statinių išregistruojama ir vietoj jos naujai įregistruojamas ūkinis pastatas). Ūkinio pastato įregistravimui valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre reikalingi dokumentai, patvirtinantys ūkinio pastato savininkų nuosavybės teises į jį. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad pavėsinė ((duomenys neskelbtini)), kaip pirminis statinys (kurio duomenys nurodyti VĮ Registrų centre), nėra išlikęs ir toliau turi būti sprendžiamas būtent ūkinio pastato, o ne pavėsinės (5J1m) nuosavybės klausimas.
Šalies argumentai
4. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris įgytas statybos būdu. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kad statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinio pastato suformavimas iš pastogės yra įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas gali tapti privačios nuosavybės teisės objektu tik teisės aktų nustatyta tvarka jį įregistravus nekilnojamojo turto registre.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos nurodė, kad pastato negali teisiškai įregistruoti viešajame registre savo vardu, nes nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimą, tačiau nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus bei statinių įregistravimo nekilnojamojo turto registre turi būti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką, o ne taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias teisės normas.
8. Teismas, nustatęs paminėtas aplinkybes, pareiškimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
9.1. Teismas pareiškimo priėmimo metu nepagrįstai sprendė ne pareiškimo priėmimo klausimą, o atlikdamas kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų vertinimą, išnagrinėjo pareiškimą iš esmės. Apeliančių vertinimu, statinių teisėtumo ir kitų įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygos neturi būti vertinamos ir sprendžiamos pareiškimo priėmimo metu. Statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumas yra įrodinėjimo dalykas ir teismui nustačius, kad su pareiškimu tokie duomenys nepateikti ar nenurodytos papildomos aplinkybės – turėjo būti priimtas sprendimas ne atsisakyti priimti pareiškimą, o keliamas pareiškimo trūkumų šalinimo klausimas. Priėmimo metu turėtų būti tik vertinama ar pareiškimas atitinka formaliems procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams ir (ar) pats reikalavimas suformuluotas teisingai.
9.2. Nors teismas nurodė, kad nekilnojamas daiktas, į kurį siekiama nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, turi būti teisiškai suformuotas, be to, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą. Teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga.
9.3. Teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje įvertino ir nusprendė, kad pareiškėjų nurodytas statinys negali būti privačios nuosavybės objektais bei, kad pareiškėjos gali juos įteisinti kitokia, ne teismo, tvarka. Tokią išvadą teismas darė nepagrįstai remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, atliktais jau išnagrinėjus bylą iš esmės, kurie šiuo atveju negali būti vertinami kaip precedentai šios konkrečios bylos atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareikšimą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti faktą, kad įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, konstatavęs, kad: nėra duomenų apie ginčo statinio statybos teisėtumą; statinys nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre (nėra užbaigtas suformuoti); pareiškėjos gali apginti savo teises, įregistravę nuosavybės teises į statinį Statybos įstatyme nustatyta tvarka.
14. Pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad pareiškimą atsisakyta priimti ne pareiškimo neatitikimo įstatymų keliamiems reikalavimams pagrindu, o įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje išnagrinėjo pareiškimą iš esmės bei ištyrė (iš dalies ištyrė) kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus.
15. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
16. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).
17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).
18. Kaip minėta ankščiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimu prašo pripažinti, kad jos yra įgiję nuosavybės teises į ūkinį pastatą įgyjamosios senaties būdu.
19. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Teismui konstatavus nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.58-4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-514/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Tai reiškia, jog CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, ir šios aplinkybės nėra nustatomos ieškinio priėmimo stadijoje. Tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą. Kitaip tariant, tik išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėjos yra įgijusios nuosavybės teisę į nurodomą pastatą įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjų nurodomas pastatas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
20. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamos pagal CPK 530–533 straipsniuose nustatytą tvarką. Pagal CPK 531 straipsnį, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti: 1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 2) nurodytas daikto valdymo terminas; 3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; 4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) nurodyta, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų pareiškimą, turėjo šioje pradinėje civilinio proceso stadijoje tik nustatyti, ar pareiškėjų pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530–531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pridėtus įrodymus iš esmės bei konstatuoti pareiškimo pagrįstumą ar nepagrįstumą materialiąja teisine prasme. Tokiu atveju, jeigu pareiškime tam tikros aplinkybės būtų neaiškios arba neatskleistos, trūktų jas patvirtinančių duomenų, teismas galėtų naudotis pareiškimo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, įpareigodamas šalis pateikti tam tikrų aplinkybių paaiškinimus arba papildomus duomenis.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje pagal pareiškėjų pateiktus duomenis iš karto, remdamasis kasacinio teismo praktika, kurioje teisės normų išaiškinimai pateikti bylose, išnagrinėtose iš esmės, atliko vertinimą, ar pareiškėjų nurodytas statinys (ūkinis pastatas) atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. ar statinys gali būti privačios nuosavybės objektais, ar jis yra pastatytas savavališkai, ar pareiškėjos gali juos įteisinti kitokia, ne teismo, tvarka. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje (bylos neišnagrinėjus iš esmės) nepagrįstai vertino pareiškėjų materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą ir rėmėsi kasacinio teismo praktika. Tuo tarpu teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, kuri negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Kaip jau minėta, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne procesinei teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.
Dėl bylos baigties
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.