- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1711-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01152-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- 33-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 33–osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 33–osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 907 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas Bendrijos nariu, turėdamas nuosavybės teise Bendrijos teritorijoje stovintį laikiną metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turintis pareigą mokėti nario įmokas, naudojasi ieškovės prižiūrima teritorija, įvažiavimu, tvarkomu gerbūviu, tačiau prie tinkamų sąlygų garažui eksploatuoti sudarymo neprisideda ir nuo 2011 metų nemoka nario mokesčio.
Atsakovui patikslintas ieškinys jam įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 9,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
Nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas yra bendrijos narys, kuriam nuosavybės teise priklauso bendrijos teritorijoje stovintis laikinas metalinis garažas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turi pareigą mokėti nario įmokas, tačiau nuo 2011 metų nevykdė jam tenkančios pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl per laikotarpį nuo 2011 iki 2025 metų susidarė 907 Eur skola. Nurodė, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl jo pozicija nėra žinoma, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti pareikšto reikalavimo faktinį pagrindą, tai yra įrodyti, kad atsakovas yra bendrijos narys, kuriam priklauso ginčo garažas, o ir be to, įrodyti, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti nario mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nutartimi buvo nurodyta pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau teismas vertino, kad ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra bendrijos narys, anksčiau mokėjo mokesčius ir pan., o ieškovei neįrodžius, kad atsakovas bendrijos narys, teismas nusprendė nevertinti ieškovės pateiktų bendrijos narių visuotinių narių susirinkimų protokolų, kuriais buvo įforminti sprendimai dėl nario mokesčio dydžių nustatymo, nes šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti arba panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:
Dėl ieškovės 33–osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teisių pažeidimo nurodo, kad bendrijos, kurių narių garažai stovi savivaldybės žemėje, susiduria su sunkumais ginant savo teises teismuose. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nėra minima nė vieno įstatymo, reguliuojančio bendrijų veiklą, tad atitinkamai jais arba nesivadovauta arba nėra žinoma, kad yra galiojantys įstatymai reguliuojantys konkretų teisinį santykį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl materialinės teisės pažeidimų nurodo, kad atsakovo prievolė yra susijusi su jo naudojimosi turtu (naudojimusi keliais, teritorijos apsauga, bendro naudojimo elektra, šiukšlių vežimu, teritorijos tvarkymu ir priežiūra ir kt.). Teigia, kad bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, kuri vykdo veiklą, susijusią su teritorijos priežiūra, elektros aprūpinimu, privažiavimo prie garažų keliais, samdo sargus, ir išlaidos vykdomos tik iš nario įmokų. Kitokios veiklos, iš kurios gautų pajamas, nevykdo. Teigia, kad garažo savininko – atsakovo pareiga mokėti įmokas ir dengti įsiskolinimus nepriklauso nuo narystės bendrijoje, tačiau iki šiol visiems teismams ieškovė tapačius dokumentus dėl skolos priteisimo ir jų pakakdavo, o šiuo atveju sudaromos kliūtys prisiteisti skolą.
Dėl proceso teisės pažeidimų nurodo, kad teismo išvados, jog teismo vertinimu įrodymai turi trūkumų, nėra pagrįsta jokiais teisės aktų reikalavimais, kad būtent ant pažymos, patvirtinančios atsakovo narystę ir jo skolą, privalo būti antspaudas. Pažymi, kad ieškinyje yra pateikti duomenys už kokį laikotarpį ir kokio dydžio skola yra susidariusi, todėl teismo noras pateikti atskiras papildomas pažymas ir apkrauti teismą ir informacinę sistemą papildomais vienodą teisinę ir įrodomąją reikšmę turinčiais duomenis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje ir apskaitos pažymoje, nekeičia. Mano, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra minima nė vieno įstatymo, reguliuojančio bendrijų veiklą, teigia, kad garažo savininko – atsakovo pareiga mokėti įmokas ir dengti įsiskolinimus nepriklauso nuo narystės bendrijoje. Pažymi, kad ieškovas pateikti finansinės apskaitos duomenys yra teisingi ir tikri. Nurodo, kad bendrijos narių garažai stovi privačioje žemėje, todėl neturi būti sudaromos dirbtinos kliūtys ir nustatomi įstatymų neatitinkantys įpareigojimai ieškovui siekiant ginti savo pažeistas teises. Teigia, kad iki šiol visiems teismams teikė tapačius dokumentus dėl skolos priteisimo ir jų pakakdavo.
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė, 33–osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini), esančių garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir disponavimu. Byloje pateiktų ieškovės 2006 m. birželio 6 d. įstatų 2 punkte nurodyta, kad savo veikloje bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrijos įstatais. Įstatų 6.4 punkte nurodyta, kad bendrija turi teisę kaupti lėšas garažų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis. Įstatų 32 punkte nurodyta, kad garažų savininkai (bendraturčiai) tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalines nuosavybes teises įgyvendinti (apmokėti išlaidas, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų patalpų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka.
Bendrijos įstatų 30.5 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario įmokas. Remiantis 2016 m. kovo 6 d. ieškovės visuotinio narių susirinkimo metu buvo padidintas bendrijos nario mokestis 2016 metams iki 50 Eurų; 2021 m. lapkričio 14 d. susirinkimo metu mokestis padidintas iki 65 Eurų; 2023 m. gegužės 7 d. susirinkimo metu mokestis padidintas iki 90 eurų, nariams – žemės sklypo dalies savininkams – 60 eurų, papildomai nustatant 15 Eur taršos mokestį; 2025 m. gegužės 18 d. susirinkimo metu mokestis padidintas papildomai penkiais eurais. Remiantis ieškovės pateikta narių (garažų savininkų) registracijos žurnalu nustatyta, kad ginčo garažo savininkas buvo P. I., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir ranka padarytas įrašas, jog ginčo garažo savininkas yra atsakovas - ATS1 .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 417- 684/2017).
Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus nustatyta, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų spręsti, jog atsakovas yra ginčo garažo savininkas. Kaip minėta nutarties 11 punkte, ieškovės narių (garažų savininkų) registracijos žurnale nurodyta, kad ginčo garažo savininkas buvo P.I., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir ranka padarytas įrašas, jog ginčo garažo savininkas yra atsakovas - ATS1 . Remiantis byloje esančiais 2026 m. vasario 6 d. išrašais nustatyta, jog P. I. turi sūnų ATS1 , tačiau byloje nėra jokių duomenų apie aplinkybę, jog sūnus ATS1 iš tiesų priėmė palikėjo palikimą, likusį po jo mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantis ATS1 2011 m. rugsėjo 24 d. prašymas ieškovei perrašyti garažą atsakovo vardu ir bendrijos 2026 m. sausio 30 d. pažyma nepatvirtina fakto, jog atsakovas iš tiesų palikimo pagrindu įgijo teisę į ginčo garažą ir su jo išlaikymu bei priežiūra susijusias prievoles, pažymint, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, dėl ko šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pašalintos visos abejonės ar ieškovė pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui.
Pažymėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo fikcija (kai dokumentai laikomi įteiktais, nors asmuo jų galimai ir negauna asmeniškai) yra skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir neleisti piktnaudžiauti procesu vengiant priimti dokumentus. Tačiau ši teisinė fikcija negali pažeisti universalių teisės principų, įskaitant sąžiningo proceso principą ir teisės į tinkamą procesą. Tai reiškia, kad nors formaliai procesiniai dokumentai ir buvo įteikti, teismas turi įvertinti, ar asmuo turėjo realią galimybę sužinoti apie jam paskirtus įpareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi būti atidus ir išnaudoti jam prieinamas protingas priemones realiai informuoti asmenį apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Pirmosios instancijos teismas atsakovui įteiktinus procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo darbovietei ((duomenys neskelbtini)), tačiau siųsti dokumentai grąžinti teismui. Remiantis 2026 m. kovo 23 d. išrašu apie asmens (atsakovo) darbovietę, gautu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad atsakovas dirba nuo 2025 m. lapkričio 22 d. ir duomenų apie tai, jog jo darbo santykiai yra nutrūkę, byloje nėra, taip pat bylos duomenimis, procesinius dokumentus siųstus atsakovo darbovietei 2026 m. kovo 4 d. priėmė A. G. ir juos gražino teismui 2026 m. kovo 19 d.. Pakartotinai išsiųstų dokumentų atsakovo darbovietė nebeatsiėmė.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra žinoma atsakovo darbovietė, teismas nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu, kad būtų įvykdyti privalomi procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai, tai yra, nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta, daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos priemonės informuoti atsakovą apie civilinę bylą, pažymint ir tai, jog teismas remiantis CPK 126 straipsniu turi teisę skirti baudą iki trijų šimtų eurų asmenims, kurie be svarbių priežasčių atsisako priimti įteikiamus procesinius dokumentus arba priėmę procesinius dokumentus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog atsakovas iš tiesų yra ginčo garažo savininkas, daro išvadą, jog bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jei pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui šiuo pagrindu spręstina atsižvelgiant į du kriterijus: 1) neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, bei 2) procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti atsakovą apie civilinę bylą, taip pat neištyrė ir nenustatė ar atsakovas yra ginčo garažo savininkas. Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 9-16 punktai), ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.