Klaipėdos apygardos teismo nutartis

| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2026 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilkaviškio rajono K. B. mokyklos-daugiafunkcinio centro apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 , atstovaujamo atstovės pagal įstatymą AIE1 , ieškinį atsakovui Vilkaviškio r. K. B. mokyklai-daugiafunkciniam centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantės nuomone, nei teisės aktai, nei mokyklos vidaus tvarkos taisyklės nenustato pareigos mokytojui per kiekvieną pertrauką būti vienoje patalpoje su visais mokiniais. Pertraukų metu vaikai juda skirtingose mokyklos erdvėse, todėl reikalavimas užtikrinti nuolatinį tiesioginį kiekvieno mokinio stebėjimą būtų neproporcingas ir praktiškai neįgyvendinamas.

Teigia, kad Mokykloje buvo nustatytos ir mokiniams išaiškintos elgesio taisyklės, vykdoma prevencinė veikla, organizuojamas mokytojų budėjimas. Todėl mokykla įgyvendino reikiamą mokinių priežiūros standartą, o jos kaltės prezumpcija laikytina paneigta.

Apeliantė taip pat remiasi Mokyklos veiklos istorija, reputacija, pasiekimais, gautais įvertinimais, Mokyklos direktorės profesine patirtimi ir tuo, kad anksčiau analogiškų incidentų, dėl kurių būtų kilę teisminių ginčų, nebuvo. Jos vertinimu, tai patvirtina tinkamą ugdymo proceso organizavimą ir rūpestingą Mokyklos veiklą.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio. Nurodo, kad konfliktas tarp mokinių kilo staiga, dėl paties ieškovo elgesio, kai šis, apeliantės teigimu, tyčiojosi iš bendraklasio, o kitas mokinys įsitraukė į konfliktą. Atsakovės teigimu, būtent pačių vaikų elgesys buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o Mokykla negalėjo tokio konflikto numatyti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino mokytojos, socialinės pedagogės ir kitų liudytojų parodymų apie konflikto aplinkybes, jo spontaniškumą ir atsakovės darbuotojų veiksmus. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovui palankiomis aplinkybėmis.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos veiksmų po įvykio vertinimu. Nurodo, kad mokytoja nedelsdama reagavo, visuomenės sveikatos specialistė suteikė pirminę pagalbą, buvo informuota Mokyklos administracija, organizuotas incidento aptarimas su vaikų tėvais, sudaryta įvykio tyrimo komisija.

Apeliantės vertinimu, reikšminga ir tai, kad įvykio aplinkybes nagrinėjusioms institucijoms buvo pateikta Mokyklos atlikto tyrimo medžiaga, tačiau šios institucijos nenustatė Mokyklos veiklos pažeidimų. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Teigia, kad ieškovo sužalojimas nebuvo sunkus, gydymas nebuvo ilgalaikis, nenustatyta liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių. Jos vertinimu, ieškovo nurodomos psichologinės pasekmės ir mokyklos pakeitimas nėra tiesiogiai susiję su incidentu, o medicininiai duomenys nepatvirtina ilgalaikio sveikatos sutrikdymo.

Ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad ieškovas prašė priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas priteisė tik 600 Eur, t. y. 15 procentų reikalautos sumos. Nepaisant to, ieškovui priteista 4 523,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės vertinimu, toks išlaidų paskirstymas prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Klauz prieš Kroatiją, nes jame nagrinėtos kitokios faktinės aplinkybės. Atsakovės nuomone, neturtinės žalos atlyginimo byloje taip pat turi būti laikomasi proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Nurodo, kad yra biudžetinė ugdymo įstaiga, turinti ribotus finansinius išteklius, todėl didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimas sukelia jai neproporcingą finansinę naštą. Jos vertinimu, tinkamas išlaidų paskirstymas būtų toks, kad kiekviena šalis padengtų savo patirtas išlaidas.

Ieškovo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog buvo užtikrinusi tinkamą pirmos klasės mokinių priežiūrą. Mokytojos budėjimas koridoriuje nereiškia, kad klasėje buvę mažamečiai mokiniai buvo tinkamai prižiūrimi, o mokyklos vidaus tvarkos taisyklių egzistavimas nepaneigia pareigos realiai užtikrinti saugią ugdymosi aplinką.

Pažymi, kad atsakovės nurodomos Mokyklos tradicijos, reputacija, pasiekimai ir direktorės profesinė patirtis neturi lemiamos reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Civilinė atsakomybė turi būti vertinama pagal konkretaus įvykio aplinkybes, o ne pagal bendrą Mokyklos veiklos vertinimą.

Nesutinka su apeliantės argumentu, kad Mokyklos pareiga apsiriboja bendro pobūdžio prevencinių priemonių numatymu. Jo teigimu, taisyklių patvirtinimas ir mokinių supažindinimas su jomis turi būti papildomi realia priežiūra, atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų gebėjimą savarankiškai kontroliuoti savo elgesį.

Nurodo, kad įvykio metu buvo prižiūrimi pirmos klasės mokiniai, kuriems dėl amžiaus būdingas mažesnis gebėjimas įvertinti savo veiksmų padarinius. Todėl atsakovei teko pareiga organizuoti jų amžių atitinkančią priežiūrą, o ne perkelti atsakomybę už saugų elgesį patiems mažamečiams.

Ieškovo vertinimu, Mokyklos po įvykio atliktos administracinės procedūros, incidento tyrimas, informacijos pateikimas institucijoms ir kiti veiksmai nepaneigia atsakovės atsakomybės už iki sužalojimo buvusį nepakankamą mokinių priežiūros organizavimą.

Pažymi, kad netinkamas reagavimas į įvykį ir jo motinos neinformavimas laiku turėjo reikšmės patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Nurodo, kad Mokykla nepagrįstai menkina sužalojimo pobūdį ir jo padarinius.

Nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškovo elgesio reikšmės. Nurodo, kad atsakovė nepagrindė, jog ieškovo elgesys pašalintų Mokyklos atsakomybę, nes įvykis kilo tuo metu, kai vaikai buvo ugdymo įstaigos prižiūrimi.

Ieškovo vertinimu, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir proporcingas patirtam sveikatos sužalojimui bei jo padariniams. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jau sumažino prašytą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą, o ieškovas šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė.

Nesutinka ir su argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad bylą iš esmės laimėjo, nes buvo pripažinta atsakovės civilinė atsakomybė ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovo vertinimu, atsakovės pasirinkta procesinė pozicija, neigiant atsakomybę už įvykį, nulėmė būtinybę kreiptis į teismą ir patirti teisinių paslaugų išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, jų dydį ir būtinumą, todėl nėra pagrindo keisti sprendimo dalies dėl šių išlaidų paskirstymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovui priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 4 523,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su jai taikyta civiline atsakomybe, nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pradėjo mokytis Vilkaviškio r. K. B. mokykloje-daugiafunkciniame centre, 2025 m. vasario 3 d. Vilkaviškio r. K. B. mokyklos-daugiafunkcinio centro klasėje pertraukos metu apie 10.55 val. sukonfliktavus pirmaklasiams ieškovui IES1 ir jo bendraklasiui Š. P., pastarasis pastūmė IES1 , šis krisdamas atsitrenkė į suolo atramą ir prasikirto galvą. Įvykio metu klasėje mokytojos ar kito mokinius prižiūrinčio asmens nebuvo, ginčo dėl to nekilo. Bylos duomenimis nustatyta, jog mokykla apie įvykį ieškovo IES1 motinos AIE1 laiku neinformavo, tai, jog sūnus patyrė galvos sužalojimą, sužinojo įprastai atvykus iš mokyklos pasiimti sūnaus.

Vilkaviškio r. K. B. mokyklos-daugiafunkcinio centro direktoriaus 2025 m. vasario 3 d. priimtu įsakymu Nr.29V dėl 1 kl. mokiniui IES1 2025 m. vasario 3 d. įvykusio nelaimingo įvykio jam ištirti sudaryta komisija. 2025 m. vasario 3 d. surašytas nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 26, kaip nukentėjusysis nurodytas IES1 , nelaimingo atsitikimo vieta – 1 klasės kabinetas, įvykį sąlygojusios aplinkybės – tarp dviejų klasės draugų kilus konfliktui dėl lentos naudojimo, konfliktui peraugus į susistumdymą, T. atsitrenkė į suolo atramą ir prasikirto galvą. Taikytos priemonės siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų – 1 klasės vadovė su mokiniais pakartotinai aptarė saugaus elgesio taisykles, pakalbėjo apie atsargumą, atsakomybę už savo sveikatą, įvyko individualūs pokalbiai su abiem berniukais, jų tėvais apie konflikto sprendimo būdus, atsakomybę.

Iš viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. IES1 kreipėsi į gydymo įstaigą dėl 2025 m. vasario 3 d. mokykloje pertraukos metu patirto sužalojimo, atsimušus į metalinį strypą, skundėsi dėl skausmo pakaušyje, diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda, 2,0x0,3 cm nelygiais kraštais, paruošus operacinį lauką, taikius nejautrą žaizda susiūta, uždėta aseptinis tvarstis. Dėl įvykio metu IES1 patirto galvos sužalojimo jam buvo reikalinga skubi medicininė gydytojo (specialisto) pagalba, kas leidžia daryti išvadą, jog mokyklos visuomenės sveikatos specialistės I. R. suteikta medicininė pagalba nebuvo pakankama.

Byloje pateikto viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenimis, 2025 m. vasario 6 d. ieškovas dėl galvos skausmo po sumušimo konsultuotas vaikų ligų gydytojo, pasiųstas neurologo konsultacijos. Iš pateikto viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad ieškovas dėl mokykloje įvykusios traumos neurologo pasiųstas MRT tyrimo, taikytas medikamentinis gydymas ibuprofenu, 200 mg, 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. gruodžio 28 d. atlikti galvos smegenų kontroliniai MRT tyrimai Nr. 1734, 1403 esant nustatytam galvos smegenyse židininiam pakitimui.

Byloje pateikto UAB ,,InMedica“ 2025 m. gegužės 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, ieškovas dėl 2025 m. vasario 3 d. buvusios traumos kelerius metus stebimas dėl migrenos, mamos teigimu, galvos skausmas padažnėjęs, kartais prireikia vaistų, neramiai miega, pasiųstas neurologo konsultacijos.

2025 m. vasario 11 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimu, tyrimo medžiagos Nr.M-1-01-06788-25, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal AIE1 pareiškimą dėl sūnaus sužalojimo Vilkaviškio r. K. B. mokykloje-daugiafunkciniame centre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, informacija apie IES1 ir Š. P. padarytą veiką perduota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui klausimui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnamečiui spręsti.

Atsakovės Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teiktoje informacijoje nurodyta, jog IES1 mokosi labai gerai, yra dėmesingas, atidus pamokų metu, stropus, jautrus, mandagus, adaptacija vaikų kolektyve įvyko sklandžiai, pakankamai gerai sutaria su klasės draugais, pertraukų metu judrus, aktyvus, iki įvykio elgesio problemų nepastebėta, tėvai rūpinasi tinkamai. Š. P. labai gerai mokosi, stropus, atidus, ramus, labai jautrus, mėgsta ramesnę aplinką, klasėje turi daug draugų, tėvai rūpinasi tinkamai. Iki įvykio tarp vaikų konfliktinių situacijų, išskyrus pavienius nusiskundimus, būdingus tokio amžiaus vaikams, nepastebėta.

Dėl šio įvykio 2025 m. kovo 5 d. vyko Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu 3 klausimu svarstyta dėl priežiūros priemonių skyrimo IES1 , rekomenduota Vilkaviškio rajono savivaldybės merui atmesti prašymą dėl priežiūros priemonių skyrimo. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 7 d. priimtu potvarkiu Nr.B-MP-155 ,,Dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo prašymo atmetimo“ prašymas skirti IES1 minimalią priežiūros priemonę atmestas.

Byloje pateiktais duomenimis, ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2025 m. gegužės 13 d. pretenzija prašydamas atlyginti neturtinę žalą, vertinamą 4 000,00 Eur suma, siūlė atsakovei taikiai sumokėti 3 000,00 Eur. Atsakovės 2025 m. gegužės 20 d. pateiktu atsakymu ieškovo pretenzija laikyta nepagrįsta, todėl atmesta.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės už nepilnamečio padarytą žalą

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.275 straipsnio 2 dalį, mokymo įstaigos atsakomybę aiškino kaip absoliučią ir nepagrįstai laikė mokytojos nebuvimą klasėje pakankamu pagrindu konstatuoti Mokyklos kaltę. Apeliantės vertinimu, ji įrodė tinkamą mokinių priežiūros organizavimą, nes pertraukos metu mokytoja budėjo koridoriuje netoli klasės, o Mokykloje buvo patvirtintos mokinių elgesio taisyklės.

CK 6.275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Taigi įstatymų leidėjas nustatė specialų atsakomybės už keturiolikos metų nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą reglamentavimą. Šios atsakomybės ypatumas yra tas, kad institucijos, kurios prižiūrimas žalos padarymo metu buvo nepilnametis, kaltė preziumuojama. Atitinkamai institucija, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Todėl tokio pobūdžio ginčuose esminę reikšmę turi ne vien nukentėjusiojo pateikti duomenys apie sužalojimą, bet ir atsakovės gebėjimas paneigti įstatyme nustatytą kaltės prezumpciją.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tačiau tais atvejais, kai įstatymas įtvirtina atitinkamos aplinkybės prezumpciją, šios prezumpcijos paneigimo pareiga tenka šaliai, kurios nenaudai ji nustatyta. Įrodymai vertinami vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir jį sužalojęs bendraklasis Š. P. buvo pirmos klasės mokiniai, o incidentas įvyko atsakovės ugdymo įstaigos klasėje pertraukos tarp pamokų metu. Taigi žalos padarymo metu nepilnamečiai buvo Mokyklos prižiūrimi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 6.275 straipsnio 2 dalį ir preziumuoti atsakovės kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė jai taikytinos kaltės prezumpcijos. Nors apeliantė nurodo, kad mokytoja budėjo koridoriuje netoli klasės, o Mokykloje buvo patvirtintos mokinių elgesio taisyklės, šios aplinkybės neįrodo, jog konkretaus įvykio metu buvo užtikrinta tinkama pirmos klasės mokinių priežiūra.

Vertinant mokymo įstaigos priežiūros pareigos vykdymą, būtina atsižvelgti į prižiūrimų vaikų amžių. Pirmos klasės mokiniai dėl savo amžiaus ir brandos nėra pajėgūs visais atvejais tinkamai įvertinti savo elgesio padarinių ir savarankiškai išvengti konfliktinių situacijų. Todėl būtent mokymo įstaigai tenka pareiga organizuoti mokinių priežiūrą taip, kad būtų atsižvelgiama į mažamečių vaikų elgesio ypatumus ir užtikrinama reali jų apsauga. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja, kad mokytoja budėjo koridoriuje, buvo netoli klasės ir į kilusį konfliktą reagavo nedelsdama. Tačiau šios aplinkybės patvirtina tik mokytojos buvimo vietą ir veiksmus jau kilus incidentui. Jos neįrodo, kad atsakovė buvo užtikrinusi tokią priežiūrą, kuri atitiktų konkrečios mokinių grupės amžių ir leistų veiksmingai kontroliuoti jų elgesį pertraukos metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš mokymo įstaigos nereikalaujama nuolatinio kiekvieno mokinio individualaus stebėjimo, tačiau tai nekeičia CK 6.275 straipsnio 2 dalyje nustatyto įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Šiuo atveju atsakovė privalėjo pateikti pakankamus įrodymus, kad ieškovo sužalojimas atsirado ne dėl jos kaltės. Atsakovės argumentai apie įprastą mokytojų budėjimo organizavimą ir Mokyklos vidaus tvarkos taisykles šios aplinkybės nepatvirtina.

Apeliantės argumentai apie Mokyklos reputaciją, pasiekimus, gautus įvertinimus, direktorės profesinę patirtį ir ankstesnių analogiškų teisminių ginčų nebuvimą taip pat nepaneigia jos atsakomybės. Šios aplinkybės apibūdina bendrą Mokyklos veiklą, tačiau neturi tiesioginės reikšmės nustatant, ar konkrečiu atveju buvo tinkamai įvykdyta mažamečių mokinių priežiūros pareiga. Atsakovės civilinė atsakomybė vertinama pagal konkretaus įvykio aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.275 straipsnio 2 dalį. Atsakovė neįrodė, jog ieškovui padaryta žala atsirado ne dėl Mokyklos kaltės, todėl jai pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė už jos prižiūrėto mažamečio mokinio padarytą žalą.

Dėl priežastinio ryšio ir ieškovo elgesio reikšmės

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp Mokyklos veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Apeliantės teigimu, tiesioginė sužalojimo priežastis buvo staigus mokinių konfliktas, kilęs dėl paties ieškovo elgesio, todėl Mokykla objektyviai negalėjo jo numatyti ir užkirsti jam kelio.

CK 6.247 straipsnyje nustatytas priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, reglamentavimas. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio būtina įvertinti, ar asmens veiksmai arba neveikimas yra teisiškai reikšmingai susiję su atsiradusia žala. Taikant CK 6.275 straipsnio 2 dalį, taip pat turi būti įvertinta mokymo įstaigos pareiga prižiūrėti nepilnamečius ir įstatyme nustatyta jos kaltės prezumpcija.

Nagrinėjamu atveju apeliantė akcentuoja, kad konfliktas kilo dėl ieškovo elgesio su bendraklasiu, tačiau šie argumentai nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Mokinių tarpusavio konfliktų prevencija ir jų elgesio kontrolė yra mokymo įstaigai tenkančios priežiūros pareigos dalis. Įstatyme nustatyta atsakomybė už prižiūrimo mažamečio padarytą žalą negali būti pašalinta vien nurodžius, kad žalą tiesiogiai sukėlė kito mokinio fiziniai veiksmai, nes būtent tokio pobūdžio situacijoms taikytinas CK 6.275 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovą sužalojo kitas nepilnametis mokinys, pastūmęs jį klasėje pertraukos metu. Atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad tinkamai organizavo mokinių priežiūrą ir kad žala atsirado nepriklausomai nuo jos pareigos vykdymo. Todėl apeliantės argumentai apie staigų konflikto pobūdį nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės.

Apeliantės nurodomas ieškovo elgesys taip pat neįrodo, kad ieškovo patirta žala kilo išimtinai dėl jo paties veiksmų. Net ir vertinant apeliantės nurodytas konflikto aplinkybes, išlieka reikšminga tai, kad abu mokiniai buvo mažamečiai ir Mokyklos prižiūrimi. Atsakovė nepagrindė, kad ieškovo elgesys pašalina jos atsakomybę už kito jos prižiūrimo mokinio padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo ir ieškovo elgesio reikšmės.

Dėl atsakovės darbuotojų veiksmų po įvykio ir įrodymų vertinimo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tinkamus Mokyklos darbuotojų veiksmus po incidento. Nurodo, kad mokytoja nedelsdama atėjo į klasę, buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, informuota administracija, organizuotas įvykio tyrimas ir apie jį pranešta kompetentingoms institucijoms.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje esančių aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo pareiga įvertinti įrodymus nereiškia, kad visiems byloje pateiktiems duomenims turi būti suteikiama vienoda įrodomoji reikšmė. Sprendžiant konkrečius ginčo klausimus turi būti nustatyta, kurie įrodymai patvirtina arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės darbuotojų atlikti veiksmai po incidento nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 2 dalį. Mokytojos reagavimas į jau kilusį konfliktą, pirminės pagalbos suteikimas, administracijos informavimas ir įvykio tyrimas yra reikšmingi vertinant atsakovės veiksmus po sužalojimo, tačiau neįrodo, kad žala atsirado ne dėl Mokyklos kaltės.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas tyrė incidento aplinkybes, vertino mokinių priežiūros organizavimą, darbuotojų veiksmus ir ieškovo patirto sužalojimo padarinius. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktiems įrodymams nesuteikė jos pageidaujamos reikšmės, nereiškia CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Apeliantės argumentai apie po įvykio atliktą tyrimą ir informaciją, pateiktą kitoms institucijoms, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Šioje byloje sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 2 dalį klausimas, o jos atsakomybės sąlygos nustatomos remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantės nurodomi kitų institucijų veiksmai ir jų pateikti vertinimai nepakeičia teismui tenkančios pareigos savarankiškai išspręsti civilinės atsakomybės klausimą. Taigi atsakovės argumentai dėl tinkamų veiksmų po incidento ir tariamai netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 600 Eur neturtinės žalos atlyginimu. Nurodo, kad ieškovo sveikatos sužalojimas nebuvo sunkus, gydymas nebuvo ilgalaikis, nenustatyta reikšmingų liekamųjų padarinių, o ieškovo nurodomos psichologinės pasekmės nėra pakankamai pagrįstos objektyviais įrodymais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Sveikatos sužalojimo atveju reikšmingas ne tik gydymo laikotarpis ar ilgalaikių padarinių buvimas, bet ir paties sužalojimo pobūdis, patirtas fizinis skausmas, reikalingas gydymas, nukentėjusiojo amžius bei su įvykiu susiję neigiami išgyvenimai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patyrė galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kuriai sutvarkyti buvo reikalinga medicininė pagalba ir siūlės. Po įvykio ieškovas pakartotinai kreipėsi į gydymo įstaigą dėl galvos skausmo ir pykinimo. Šios aplinkybės patvirtina realų sveikatos sužalojimą ir dėl jo patirtus neigiamus padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinis skausmas, patirtas sužalojimo metu ir gydant žaizdą, taip pat su tokiu įvykiu susijęs išgąstis bei nepatogumai yra reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, sužalojimo pobūdį ir gydymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tiek formuojamą teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-953-856/2016).

Apeliantės argumentai dėl neįrodytų ilgalaikių psichologinių padarinių nepaneigia ieškovo teisės į nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš prašytų 4 000 Eur priteisė tik 600 Eur, todėl nustatytas atlyginimas atspindi teismo atliktą individualų sužalojimo ir jo padarinių įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, įvertino ieškovo patirto sužalojimo pobūdį, jo padarinius ir nustatė teisingą bei proporcingą neturtinės žalos atlyginimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista 4 523,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas tik 15 procentų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apeliantės vertinimu, priteistos išlaidos yra neproporcingos ir sudaro nepagrįstai didelę finansinę naštą atsakovei.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė tais atvejais, kai ieškinys patenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 98 straipsnį išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginamos atsižvelgiant į jų pagrįstumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį ir kitus reikšmingus kriterijus. Priteisiamos išlaidos neturi viršyti teisės aktuose nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, nagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir asmens teisės į teisminę gynybą santykį. Šiame sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra sudėtingas, o griežtas išlaidų paskirstymas pagal patenkinto piniginio reikalavimo proporciją tam tikromis aplinkybėmis gali neproporcingai apriboti nukentėjusio asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1722-601/2016 buvo vertinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ginče dėl nepilnamečio sveikatos sužalojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo proporcingumo taisyklės, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos, ir šalių procesinį elgesį. Šioje byloje reikšminga buvo laikoma aplinkybė, kad ginčas kilo dėl nepilnamečio sveikatos sužalojimo ir atsakovai neigė savo atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti nustatytas vien matematiškai apskaičiavus patenkinto piniginio reikalavimo dalį. Ginčas kilo dėl mažamečio vaiko sveikatos sužalojimo, o atsakovė nepripažino savo civilinės atsakomybės ir reikalavo ieškinį atmesti visa apimtimi. Todėl ieškovui teko kreiptis į teismą, įrodinėti atsakovės atsakomybės pagrindą, sveikatos sužalojimo aplinkybes ir patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės civilinę atsakomybę ir priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ieškovo reikalavimas dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažintas pagrįstu. Teismo nustatytas mažesnis neturtinės žalos dydis reiškia individualų prašomos kompensacijos įvertinimą, o ne tai, kad ieškovas neįrodė paties teisės į žalos atlyginimą pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamo ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Ieškovo patirtos išlaidos buvo susijusios su būtinybe teismine tvarka ginti pažeistą teisę ir įrodyti atsakovės civilinę atsakomybę. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad ieškovas laikytinas pralaimėjusiu didžiąją ginčo dalį vien dėl to, kad teismas nustatė mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, negu buvo prašoma ieškinyje.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė visų ieškovo prašytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas buvo pateikęs prašymą priteisti 5 836,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas, išsamiai įvertinęs atskiras išlaidų kategorijas, 1 313,06 Eur išlaidų pripažino perteklinėmis ir nepagrįstomis. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino konkrečių teisinių paslaugų pobūdį ir būtinumą, jų ryšį su bylos nagrinėjimu, taip pat išlaidas, susijusias su teisminės mediacijos procesu. Teismas dalį išlaidų už įvairių situacijų vertinimą ir aptarimą, procesinių dokumentų peržiūrą bei kitas paslaugas pripažino nepagrįstomis, todėl jų atlyginimo iš atsakovės nepriteisė.

Likusią 4 523,37 Eur sumą pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta, atsižvelgęs į bylos pobūdį, suteiktų teisinių paslaugų visumą ir teisės aktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius atlygio už advokato pagalbą dydžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teismo atliktas vertinimas patvirtina, jog prašytos priteisti išlaidos buvo patikrintos, o ne priteistos visa apimtimi be individualaus jų pagrįstumo įvertinimo.

Apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo priteistų teisinių paslaugų kategorijų, kurios būtų nepagrįstos, nesusijusios su bylos nagrinėjimu ar viršytų nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi bendra priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų dydžių disproporcija. Tačiau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo atliktą išlaidų pagrįstumo patikrą ir ginčo pobūdį, tokie argumentai nesudaro pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės nurodoma ribota Mokyklos finansinė padėtis taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad atsakovė yra viešąsias švietimo paslaugas teikianti įstaiga, nesuteikia pagrindo neatlyginti kitai šaliai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginant pažeistą teisę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo pobūdį, šalių procesines pozicijas, išlaidų atsiradimo priežastis ir prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti išlaidų sumą, pašalindamas perteklines bei nepagrįstas išlaidas, todėl nustatyta 4 523,37 Eur atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokymo įstaigos civilinę atsakomybę už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Sprendžiant dėl šių išlaidų dydžio, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, taip pat į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 392,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis jų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, bylos pobūdį, apeliacinio skundo apimtį, jame keliamų faktinių ir teisinių klausimų pobūdį bei būtinybę parengti motyvuotą atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, kad ieškovo patirtos 2 392,98 Eur išlaidos yra pagrįstos ir būtinos jo procesinėms teisėms ginti. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 392,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio r. K. B. mokyklos-daugiafunkcinio centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovui IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atstovaujamam atstovės pagal įstatymą AIE1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2 392,98 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.