Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-854-632/2016 pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovams J. M., A. M., Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinei mokyklai, trečiajam asmeniui R. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos, J. M. ir A. M. priteisti 1500 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (2–3, 25–27 b. l.).

2. Ieškovė nurodė, kad 2015-11-30, apie 8 val., Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos klasėje, per pertrauką, ieškovės mažametis sūnus V. Č. kartu su kitais draugais žaisdamas gaudynių, bėgo, o atsakovų mažametė dukra K. M. iškišo koją, už kurios užkliuvęs V. Č. griuvo ir susižeidė smakrą, dėl ko medikai 1,5 cm x 0,4 cm siūle, dviem sluoksniais susiuvo žaizdą. Įvykis buvo tiriamas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK, tyrimo metu nustatyta, kad K. M. savo veiksmais sukėlė V. Č. fizinį skausmą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes K. M. neturėjo tokio amžiaus, kuriam suėjus pagal įstatymą galima baudžiamoji atsakomybė. Už K. M., nesulaukusios 14 metų, padarytą žalą atsako tėvai, o jei vaikas tuo metu yra mokykloje – mokymo įstaiga, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Sužalojimą patvirtina medicininiai dokumentai. Mokymosi įstaiga nesugebėjo užtikrinti saugios aplinkos, V. Č. patyrė neigiamus išgyvenimus, netgi pakeitė mokymosi įstaigą, todėl turėjo adaptuotis naujoje aplinkoje.

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai J. M. ir A. M. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes už nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą mokymo įstaigoje atsako ši institucija. Be to, byloje nėra pagrindo CK 6.250 str. numatytai neturtinei žalai priteisti (56 b. l.).

4. Atsakovė Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno neginčijamo įrodymo, patvirtinančio atsakovės vadovybės bei mokytojų neteisėtus veiksmus ir kaltę, nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė. Byloje nėra duomenų, kad mokytoja R. V., įvykio dieną budėjusi mokyklos trečiame aukšte, būtų pažeidusi vidaus tvarkos taisykles. Vidaus tvarkos taisyklių nepaisė pats nukentėjusysis V. Č., mokinio taisyklių nepaisymas sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovė mokymo sutartyje su mokykla įsipareigojo užtikrinti, kad mokinys laikytųsi mokyklos nuostatų, mokinio elgesio taisyklių, asmens higienos reikalavimų. Mokykla ėmėsi priemonių, kad ieškovės mažametis sūnus laikytųsi vaiko priėmimo į mokyklą sutarties, mokinių teisių ir pareigų, saugaus elgesio instruktažo reikalavimų. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti neteisėtą mokymo įstaigos neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir kilusios žalos. Ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (58–66 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos priteisė 600 Eur neturtinę žalą V. Č. (mažamečio atstovė pagal įstatymą I. Č.), likusioje dalyje ieškinį atmetė (141– 144 b. l.).

6. Teismas nurodė, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Šalių pripažinimu ir bylos medžiaga įrodyta, kad įvykio metu K. M. buvo mokymo įstaigoje – Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinėje mokykloje, todėl atsakomybė už jos padarytą žalą gali kilti tik šiam atsakovui, ieškovės nurodymas dėl solidariosios atsakomybės J. M. bei A. M. yra nepagrįstas.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis V. Č. patyrė išgąstį ir skausmą, po to patyrė skausmą dėl to, kad žaizda buvo siuvama, jam teko lankytis gydymo įstaigoje, vykti į kitą miestą, gaišti laiką, dėl to jis dvi dienas praleido pamokas, o vėliau – dvi savaites negalėjo aktyviai judėti, dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, o dar vėliau – pakeitė mokymo įstaigą. Sugijus žaizdai jis patyrė skausmą ištraukiant siūlus, sutvarstymo, gydymo metu pakito jo išvaizda.

8. Teismo teigimu, nukentėjusiajam nereikėjo atlikti sudėtingų operacijų, jo gydymas nebuvo ilgas ar specifinis, jis negulėjo gydymo įstaigoje, nevartojo medikamentų, jam nebuvo reikalinga speciali priežiūra ir maitinimas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo panašiose bylose, sumažino reikalaujamos žalos dydį iki 600 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės I. Č. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (148–157 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė paviršutiniškai vertindamas byloje surinktus įrodymus. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, nenustatęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių dėl mokymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų viseto. Proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip nulėmę netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį, materialinės teisės normų taikymą.

9.2. Ieškovė I. Č., siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodinėjo, o teismas šios būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nenustatė.

9.3. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo mokytoja R. V., įvykio dieną (2015-11-30) budėjusi mokyklos trečiajame aukšte, būtų pažeidusi Vidaus darbo tvarkos taisykles ar savo, kaip budinčios mokytojos, pareigas atlikusi netinkamai. Nukentėjęs V. Č. nepaisė mokinio taisyklių, elgėsi neatsargiai ir būtent jo neatsargumas sąlygojo žalos atsiradimą. Taigi, teismas objektyviai nevertino rašytinio įrodymo - Vidaus darbo tvarkos taisyklių, nevertino trečiojo asmens R. V. veiksmų teisėtumo.

9.4. Teismas netyrė rašytinio įrodymo - Nelaimingo atsitikimo akto Nr. 9, netyrė ir nevertino trečiojo asmens mokytojos R. V. pasiaiškinimo, adresuoto įstaigos vadovui. Teismas netyrė 2006 m. spalio 5 d. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Pradinių klasių mokytojo pareiginės instrukcijos ir nesprendė, ar mokytoja R. V. tinkamai vykdė savo pareigas. Minėtos pareiginės instrukcijos mokytoja R. V. nepažeidė.

9.5. Teismas visiškai nepaisė rašytinio įrodymo - 2015 m. rugpjūčio 31 d. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos sudarytos su ieškove Ieva Č. M. sutarties Nr. 35. Būtent šios sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad mokinys laikytųsi mokyklos nuostatų, mokinio elgesio taisyklių, asmens higienos reikalavimų. Byloje neginčijamai nustačius, kad nukentėjęs mažametis V. Č. pažeidė mokinio elgesio taisykles, teismas turėjo vertinti ieškovės galimai netinkamą elgesį, neatidumą, nepakankamą rūpestingumą auklėjant mažametį sūnų.

9.6. Teismas nevertino liudytojų L. S. ir B. J. parodymų ir jais nesirėmė.

9.7. Teismas turėjo neapsiriboti žalos fakto konstatavimu, o atidžiai tirti, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė V. Č. žalą, nustatyti žalos dydį, tirti ir vertinti, kokią įtaką žalos kilimui ir dydžiui turėjo paties V. Č. neatsargūs veiksmai, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.

9.8. Teismas privalėjo nustatyti neturtinės žalos dydį, o nustatydamas, turėjo remtis įstatymo nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindamas teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

9.9. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė I. Č. pateikė ieškinį savo, o ne mažamečio V. Č. vardu, kaip jo įstatyminė atstovė, tačiau teismas neturtinę žalą priteisė nepilnamečiui V. Č., kuris šioje byloje nebuvo ieškovas.

10. Prisidėjimu prie apeliacinio skundo R. V. prašo patenkinti apeliacinį skundą – panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų pažeidimo (173–174 b. l.).

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Č. prašo palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 sprendimą (176–178 b. l.).

12. Atsiliepime nurodė, kad žala, t. y. kūno sužalojimas - kirstinė žaizda mažamečiui vaikui, padarytas mokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikas patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, estetinius išvaizdos pakitimus. Skausmo buvimą liudija V. Č. medicininių dokumentų išrašai. Vaikas įvykio metu patyrė didelį išgąstį dėl sužalojimo, kentė skausmą kai buvo siuvama žaizda ir kai buvo traukiami siūlai iš sugijusios žaizdos. Gijimo metu vaikas patyrė nepatogumus, nes buvo sužalota veido sritis, jis visą laiką turėjo vaikščioti su siūlėmis, jautė diskomfortą. Mokymosi įstaiga nesugebėjo užtikrinti vaikui saugios aplinkos, todėl vaikui teko keisti mokymosi įstaigą, dėl to vaikas patyrė ne tik stresą, bet neigiamus išgyvenimus, nes turėjo iš naujo adaptuotis naujoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Tai yra bendrosios žalos atlyginimo nuostatos. CK 6.275 straipsnio 1 dalis numato tėvų ir globėjų pareigą atlyginti už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tuo pačiu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

14. Atsakovė Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinęs bylos duomenis, nenustatęs mokymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui sąlygų viseto, priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, jog teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

15. Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.275 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtintų „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ IV skyrius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis. Minėtų teisės aktų nuostatos numato, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, pedagogai privalo laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, įpareigoja sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos vidaus tvarkos taisyklės ir nuostatai numatė mokyklos pareigą užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto apraiškoms aplinką, atvirą vietos bendruomenei (28.2 p)., numatė, kad budintys mokytojai užtikrina tvarką, kultūringą ir saugų mokinių elgesį savo budėjimo poste (ar teritorijoje) (Taisyklių VII. 2.2 p). Pradinių klasių mokytojo pareiginės instrukcijos 2.7. punktas numato, kad mokytojas privalo palaikyti drausmę pamokų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu, saugoti moksleivių sveikatą ir gyvybę (82 b. l.). Teismas vertino, kad apeliantas, būdamas profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo visiškai užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą mažamečių vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią. Teismas nurodė, kad pagrindinis atsakovo tikslas yra realiai užtikrinti jam perduotų vaikų saugumą bei rūpintis, kad dėl jų veiksmų nekils pavojus kitų vaikų saugumui ir sveikatai. Šio delikto prasme atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė neužtikrino saugaus mokinių elgesio pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą, nes budinčiai mokytojai nebūnant klasėje, mokiniai bėgiojo tarp suolų, o V. Č. užkliuvo už suole sėdinčios K. M. kojos, griuvo, trenkėsi į grindis ir susižeidė (prasikirto smakrą), budinti mokytoja nestebėjo bei nekontroliavo vaikų elgesio tuo metu, kai nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos neteisėtas neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia žala, yra įrodytas. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje pertraukos metu, taigi, apylinkės teismas pagrįstai taikė atsakomybę mokyklai, turėjusiai užtikrinti tinkamą mokinių priežiūrą.

16. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurių 5 dalyje reglamentuotos mokinių pareigos, o būtent, kad nukentėjusysis V. Č. nepaisė šių Vidaus darbo tvarkos taisyklių, pertraukos metu bėgiojo po klasę, nors tai draudžia mokinio taisyklės. Nors apeliantė nurodė, kad viena iš mokinio taisyklių yra pertraukų metu klausyti budinčio mokytojo ir mokinių, o nukentėjusysis V. Č. nesilaikė mokinio taisyklių – pertraukų metu bėgiojo po klasę, tačiau teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog V. Č. buvo įspėtas budinčios mokytojos ir šių įspėjimų jis neklausė, tokių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vaikui būnant atsakovės žinioje, mokinio taisyklių laikymąsi turėjo užtikrinti ne kas kitas, o pati atsakovė. Byloje pakankama duomenų išvadai, kad būtent K. M. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su žala, kurią patyrė V. Č., o pareigą užtikrinti abiejų mokinių priežiūrą jų ugdymo mokymo įstaigoje metu privalėjo būtent apeliantė.

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė rašytinių įrodymų: Nelaimingo atsitikimo akto Nr. 9, trečiojo asmens mokytojos R. V. pasiaiškinimo, pradinių klasių mokytojo pareiginės instrukcijos, 2015-08-31 Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos su ieškove I. Č. sudarytos mokymo sutarties Nr. 35.

18. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų atsakovo Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Vien aplinkybė, kad teismas atskirai neišvardino ir nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo reikšmės sprendžiamam klausimui, nesudaro pagrindo išvadai, kad, esą, teismas jų netyrė ir nevertino, todėl nebuvo nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad apelianto įrodymus teismas įvertino visų įrodymų kontekste pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau atskirai jų neįvardijo ir dėl kiekvieno atskirai nepasisakė.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas 600 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vadovautis teismų praktika ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.

20. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės skundo argumentą, kuriame teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką, priteisdamas akivaizdžiai per didelę 600 Eur neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių reikalavimų, priteisdamas ieškovei 600 Eur neturtinę žalą. Tokios kompensacijos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra adekvatus ir ne per didelis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per didelę neturtinę žalą, tačiau nenurodo jokios teisminės praktikos, kuriai prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas žalos dydis.

21. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė nepilnamečiui V. Č., kuris šioje byloje nebuvo ieškovu. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas neturtinę žalą iš atsakovo Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos priteisė V. Č., nurodydamas, kad mažamečio įstatyminė atstovė yra I. Č.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu, tačiau vadovaujasi CPK 328 bei 329 straipsnių normomis, numatančiomis, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas, todėl jo naikinti dėl aukščiau nurodyto formalaus pažeidimo, nėra pagrindo.

23. Atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinus juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo neteisėtą atsakovės neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir V. Č. padarytos neturtinės žalos, todėl ieškinio reikalavimus tenkino (CPK 177, 183, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatęs visas reikšmingas aplinkybes dėl mokymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų viseto, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo iš ieškovės I. Č. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.