Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą BUAB „Kevija“ bankroto byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų UAB „Vilmarlita“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi UAB „Kevija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas administravimo išlaidų riziką prisiėmęs NEM1, nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 24 d., terminas kreditiniams reikalavimas pateikti suėjo 2025 m. lapkričio 24 d. 2026 m. balandžio 8 d. nutarta atstatydinti NEM1 ir BUAB „Kevija“ nemokumo administratore skirti administravimo išlaidų riziką prisiėmusią UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

2025 m. gruodžio 29 d., 2026 m. balandžio 24 d., 2026 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas.

2026 m. birželio 11 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Kevija“ dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2026 m. birželio 20 d.

2026 m. sausio 15 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti 37 797,30 Eur kreditinį reikalavimą, jis 2026 m. balandžio 23 d. buvo pateiktas teismui su administratorės prieštaravimais dėl praleisto termino ir reikalavimo nepagrįstumo.

2026 m. gegužės 18 d. nutartimi teismas nutarė praleisto termino neatnaujinti ir pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 37 797,30 Eur kreditinio reikalavimo UAB „Kevija“ bankroto byloje netvirtinti. 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ terminą finansiniam reikalavimui uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ bankroto byloje pareikšti, klausimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti jos 37 797,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tuo tarpu tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 vyksta ginčas dėl 24 668,60 Eur žalos atlyginimo. Tam, kad būtų įrodyta žala, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo ir jo finansinio reikalavimo dydžio nustatymo klausimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties.

2026 m. rugpjūčio 14 d. teismas šalims nustatė terminą iki 2026-08-24 įskaitytinai pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, jeigu tokių turi.

2026 m. rugpjūčio 24 d. gautas BUAB „Kevija“ prašymas išreikalauti papildomus įrodymus ir papildomi paaiškinimai. Administratorės nuomone, kreditinis reikalavimas neįrodytas – nepateiktas draudimo liudijimo priedas, patvirtinantis, jog AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė UAB „LTG Link“ geležinkelio riedmenis. UAB „Kevija“ paslaugos buvo teikiamos LTG grupės bendrovės vykdomo projekto naudai, todėl taikytinas subrogacijos ribojimas, nes UAB „Kevija“ darbus atliko per rangovą su draudėju susijusios LTG grupės bendrovės naudai. Policijos patikrinimas baigtas nenustačius teisės pažeidimo požymių, incidento tyrimo dokumentuose nurodomas netinkamas darbų organizavimas, ekskavatoriaus valdymas ir galimas techninis gedimas, tyčinio žalos padarymo nenustatyta.

Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad subrogacija galima, perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl AB „Lietuvos draudimas“ galėtų turėti ne didesnės apimties reikalavimo teisę, kokią UAB „LTG Link“ būtų turėjusi UAB „Kevija“ atžvilgiu. Pateikta 37 797,30 Eur sąmata neleidžia patikrinti, kaip apskaičiuota didžioji reikalaujamos sumos dalis, o padaryti traukinio apgadinimai nežymūs ir neturėjo įtakos traukinio valdymui; traukinys po įvykio tęsė kelionę. Be to, draudimo sutarties sąlygų 3 punkte kiekvienam draudžiamajam įvykiui nustatyta 5 000 Eur besąlyginė išskaita, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Pareiškėja dėl to paties įvykio civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, reikalavo priteisti 24 551,56 Eur nuostolių atlyginimą iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Byloje pareiškėja nurodė, kad nuo 36 793,72 Eur medžiagų vertės turi būti atimtas 13 245,74 Eur nusidėvėjimas, o tvirtinant kreditinį reikalavimą prašo neatėmus detalių nusidėvėjimo. Nurodo, kad UAB „Kevija“ civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 nedalyvauja, todėl prieš sprendžiant finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą turi būti nustatyta, ar ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nėra atlyginusi visos arba dalies reikalaujamos žalos, kokia bylos baigtis. Nemokumo administratorė mano, kad, nepateikus pakankamų jos finansinio reikalavimo pagrindą ir dydį patvirtinančių įrodymų, 37 797,30 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti ir priteisti LUAB „Kevija“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2026 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ pateikė papildomus įrodymus ir nurodė, kad dalis žalos bylos Nr. 4583280 dokumentų pateikti byloje, remontą ir faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 išaiškinta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ar ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Pažymi, jog aplinkybė, kad nėra duomenų, jog draudimo išmokos suma buvo faktiškai panaudota sugadinto turto remontui, neužkerta kelio draudimo išmokos išmokėjimui ir tinkamam žalos atlyginimui.

Nurodo, kad nusidėvėjimas šiuo atveju yra 13 245,74 Eur, t. y. medžiagos sąmatoje sudaro 36793,72 Eur, taikoma 4 % metinė norma, įvykis 2025 m., nusidėvėjimas nuo 2016 metų lygus 36793,72 Eur x 36 % = 13 245,74 Eur. Taigi, žalos dydis atskaičius nusidėvėjimą yra 24 551,56 Eur (36 793,72 - 13 245,74 = 24 551,56). Pažymi, kad BUAB „Kevija“ dalyvauja civilinės bylos Nr. e2-7433-1169/2026 nagrinėjime ir jai žinoma bylos eiga ir baigtis.

2026 m. rugsėjo 3 d. nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ paaiškino, kad BUAB „Kevija“ neginčija savo atsakomybės už 2025 m. birželio 19 d. įvykį vykdant kasimo darbus. Tačiau šioje byloje sprendžiamas ne pats atsakomybės už įvykį klausimas, o AB „Lietuvos draudimas“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrindas ir dydis, įskaitant subrogacijos teisės apimtį, draudimo sutartyje nustatytus jos ribojimus, žalos dydį, 5 000 Eur išskaitos taikymą ir galimą visos arba dalies žalos atlyginimą kitu pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 pareikštas 24 551,56 Eur reikalavimas apskaičiuotas iš 36 793,72 Eur atsarginių dalių vertės atskaičius 13 245,74 Eur nusidėvėjimą ir šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant AB „Lietuvos draudimas“ 37 797,30 Eur finansinio reikalavimo dydį.

2026 m. spalio 12 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą iš BUAB „Kevija“ priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą šioje byloje.

Teismo posėdyje ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas AIE1 , tinkamai įspėtas apie procesines pasekmes, atsisakė nuo 13 245,74 Eur dalies reikalavimo tvirtinimo ir prašė patvirtinti 24 551,56 Eur kreditinį reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas paaiškinęs, kad nusidėvėjimo suma nebuvo išskaičiuota dėl neaiškios bylos baigties.

Bylos dalis dėl 13 245,74 Eur kreditinio reikalavimo tvirtinimo nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Prašymas dėl 24 551,56 Eur kreditinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2025 m. vasario 18 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Kevija“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 230 0020882, buvo apdrausta UAB „Kevija“ kaip nekilnojamojo turto valdytojo civilinė atsakomybė, veiklos civilinė atsakomybė ir produkto civilinė atsakomybė, draudimo suma vienam įvykiui – 500 000 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2026 m. vasario 24 d.

2025m. balandžio 28 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priminė UAB „Kevija“ apie 1 125,41 Eur skolą pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.

2025 m. liepos 21 d. buvo gautas pranešimas apie 2025 m. birželio 19 d. įvykusį susidūrimą su stovinčia kelininkų mašina – sudaužytas dešinės pusės žibinto stiklas, iškritęs žibinto „lęšis“, pažeista viršutinė bamperio dalis, vidinis metalinis rėmas, šoninė kėbulo dalis, sudaužytas dešinės pusės langas, pažeistas kėbulas, apgadintas riedmuo. Šie defektai nustatyti 2025 m. birželio 19 d. UAB „LTG link“ traukinių techninės priežiūros aktu ir užfiksuoti nuotraukose. UAB „LTG link“ traukinių techninės priežiūros draudiminių įvykių administravimo akto įvykio žalos sąmatoje nurodyta, kad atsarginių dalių vertė yra 36 793,72 Eur, darbų vertė 1 003,60 Eur, įvykio metu pažeistų ir sunaudotų dalių sąraše nurodyta, kad visos pažeistos detalės buvo neremontuotinos, keistinos, leista jas laikinai eksploatuoti. Geležinkelių transporto incidento tyrimo akte nurodyta, kad kasimo darbai buvo atliekami neregistruotu mini ekskavatoriumi, darbuotojas valdyti šią transporto priemonę pažymėjimo neturėjo, atstumas nuo bėgių buvo apie 3 m., darbų vadovas davė leidimą pervaryti mini ekskavatorių į kitą tilto pusę, ekskavatorių stumiant atbulomis aukštyn ekskavatorininkas neįvertino važiavimo sąlygų, ekskavatorius nuriedėjo žemyn link geležinkelio kelio ir užgeso, jo užvesti nepavyko. Traukinį pastebėjęs vairuotojas spėjo pasišalinti iš kabinos ir įvyko susidūrimas su traukiniu. Komisija nustatė eilę darbų vykdymo tvarkos pažeidimų.

Apgadinti geležinkelio riedmenys, priklausantys UAB „LTG link“, draustos AB „Lietuvos draudimas“ Geležinkelio riedmenų, mobiliųjų mašinų ir įrenginių bei specialios paskirties transporto priemonių draudimu, pirktu pagal tiekėjos AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymą.

2025 m. spalio 1 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešė UAB „LTG LINK“ , kad išmokės 37 797,30 Eur draudimo išmoką už 2025 m. birželio 19 d. atsitikusį įvykį Telšių rajone, kurio metu nukentėjo geležinkelio riedmenys, ši suma buvo pervesta 2025 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu.

2025 m. lapkričio 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 12 val. 35 min., registruotas pranešimas, kur nurodyta, kad 11 val. 34 min., traukinys važiuojantis maršrutu Vilnius – Telšiai, ties 278 km. susidūrė su krautuvu. Įvykio vietoje aptiktas ,,JCB 803 Plus“ ekskavatorius, iš kurio buvo išbėgę tepalai. Nustatyta, kad ekskavatorių vairavo UAB „Kevija“ darbuotojas DARB1, jis nurodė, kad dirbant įvyko mechaninis gedimas – trūko žarna ir ekskavatorius užgeso. Pamatęs atvažiuojantį traukinį bandė užkurti ekskavatorių ir patraukti strėlę, nukreiptą į geležinkelio bėgius, tačiau jis neužsikūrė ir traukinys kliudė ekskavatoriaus strėlę. UAB „Kevija“ vadovas telefonu paaiškino, kad UAB „Kevija“ turi visus leidimus atlikinėti kasinėjimo darbus, sudarė sutartį su UAB ,,Eleknor Lietuva“, kuri bendradarbiauja su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

2025 m. lapkričio 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į buvusį BUAB „Kevija“ nemokumo administratorių prašydama informuoti ar 2025 m. birželio 19 d. Telšių įvykio dieną, kai traukinys kliudė šalia bėgių stovintį ekskavatorių, BUAB „Kevija“ turėjo verslo draudimo ar bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir kas yra draudikas, susirašinėjimas truko iki 2026 m. sausio 15 d., nustatyta, kad draudiku buvo „Compensa“.

2026 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Kevija“, įsiteisėjusiu 2026 m. spalio 16 d., nustatyta ir įrodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“, atlyginusi padarytą žalą UAB „LTG Link“, neturi reikalavimo teisės į BUAB „Kevija“ draudiką ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuris buvo apdraudęs BUAB „Kevija“ civilinę atsakomybę, įskaitant civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sutartinių darbų ar paslaugų vykdymo metu statybos, žemės ūkio mašinomis, savaeigėmis transporto priemonėmis, nes įvykis pagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju dėl to, kad BUAB „Kevija“ darbuotojas, valdęs ekskavatorių, neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka privalomo traktorininko pažymėjimo ir dėl kitų pažeidimų vykdant darbus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, taigi, jai perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos teise nukreipti savo reikalavimą į BUAB „Kevija“ civilinės atsakomybės draudiką negali, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir draudikui nekilo pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo (t. y. draudikas) privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali, be kita ko, pasireikšti ir turto sunaikinimu ar sugadinimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, yra nurodęs, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Pareiškėja, išmokėjusi draudėjai 37 797,30 Eur draudimo išmoką, atsakingos už padarytą žalą atsakovės BUAB „Kevija“ bankroto byloje prašo patvirtinti 24 551,56 Eur kreditinį reikalavimą. Teismo vertinimu, žalos dydis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie keistinas detales ir nurodytą detalių vertę, paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimo koeficientą. Nusidėvėjimo koeficientas padeda užtikrinti nukentėjusio asmens grąžinimą į padėtį iki pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti ar išmokant išmoką buvo ar nebuvo taikyta 5 000 Eur besąlyginė išskaita.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Traukinys buvo apgadintas BUAB „Kevija“ darbuotojo, kuris darbų atlikimo metu valdė ekskavatorių ,,JCB 803 Plus“ neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka privalomo traktorininko pažymėjimo (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Ekskavatorius laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl UAB „Kevija“, kaip jo valdytojai, kyla griežtoji civilinė atsakomybė, be to, ji atsakinga už darbuotojo padarytą žalą (6.264 straipsnis). Atsakovė neužtikrino tinkamo darbų atlikimo ir kontrolės, transporto priemonė buvo valdoma asmens, neturinčio visų teisės aktuose nurodytų dokumentų ekskavatoriui valdyti ir juo dirbti, dėl šių neteisėtų veiksmų įvyko įvykio metu buvo apgadintas traukinys.

Dėl padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys – byloje įrodyta, kad traukiniui kliudžius šalia geležinkelio bėgių su užgesusiu variklių paliktą ekskavatorių, traukinio detalės smūgio vietoje buvo apgadintos – sudaužytas dešinės pusės žibinto stiklas, iškritęs žibinto „lęšis“, pažeista viršutinė bamperio dalis, vidinis metalinis rėmas, šoninė kėbulo dalis, sudaužytas dešinės pusės langas, pažeistas kėbulas, apgadintas riedmuo. Įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, nepateikta.

Atsakovės argumentai apie subrogacijos ribojimą atmestini, nes draudimo sutartyje buvo nustatyta atsisakyti subrogacijos į su atskiru draudėju tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius asmenis, jų darbuotojus, kurie pagal paslaugų tiekimo, autorinę arba kitokio pobūdžio sutartį atliko darbus draudėjo arba su juo susijusių asmenų naudai (Techninės specifikacijos 3.9.14 punktas, analogiškai subrogacijos ribojimą reguliuoja Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 13.1 punktas). Nagrinėjamu atveju nurodytos subrogacijos išimties nenustatyta, atsakovė nėra tiesiogiai ar netiesiogiai su draudėju susijęs asmuo. Faktas, kad BUAB „Kevija“ darbus atlikti samdė rangovas, kuris darbus atliko LTG grupės bendrovės naudai, yra nepakankamas susieti asmenis taip, kad būtų galima konstatuoti tiesioginį arba netiesioginį ryšį ir veiklą draudėjos naudai (CPK 185 straipsnis).

Remiantis nurodytais argumentais tvirtintinas ieškovės antros eilės pirmo etapo 24 551,56 Eur kreditinis reikalavimas (JANĮ 42 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, iš jų ir išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą pateikta 2026 m. spalio 9 d. sąskaita 500 Eur sumai, įvertinus faktą, kad ieškovė teismo posėdyje sumažino reikalavimus nuo 37 797,30 Eur iki 24 551,56 Eur (t. y. 35 proc.) dėl nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių priežasčių, iš BUAB „Kevija“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina 35 proc., t. y. iki 325 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

patvirtinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ antros eilės pirmo etapo 24 551,56 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro penkiasdešimt šešių centų) kreditinį reikalavimą atsakovės BUAB „Kevija“ bankroto byloje,

priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės BUAB „Kevija“ bankroto administravimui skirtų lėšų 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.