Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1835-513/2026 Teisminio proceso Nr. 2-6-3-18057-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sindeta“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme).Teismasn u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeškovas IES1 ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2026 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. DGKS-5789, išspręsti ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovės neišmokėtus dienpinigius (iš viso 39 488 Eur atskaičius mokesčius), „neišmokėtą atlyginimą už 32 darbo valandas 2026 m. birželio 1–3 d. bei privalomą kasmetinį atostogų užmokestį ir sukauptą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, apskaičiuojamus Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka bei įtraukiant papildomą 8 proc. kasmetinių atostoginių priedą, atėmus iš bendro galutinio reikalavimo atsakovo faktiškai į „Revolut“ pervestą 66 256,72 Eur sumą“, delspinigius, pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnį neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnį (dėl darbdavio kaltės) ir priteisti iš atsakovės užmokestį už priverstinės prastovos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ieškinyje (prašyme) privalo būti pareiškiamas aiškus ir konkretus reikalavimas, kurio pagrindu teismas turėtų galimybę priimti aiškų ir konkretų sprendimą, tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, pridėta pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, tuo tarpu, ieškovas nepateikė duomenų bei įrodymų apie jo priėmimą į darbą pas atsakovą nurodytoms pareigoms bei apie nustatytas / sutartas jo darbo sąlygas – įsakymo apie priėmimą į darbą, darbo sutarties, pareiginių nuostatų, įsakymų dėl ieškovo komandiruočių bei jų sąlygų, ieškovo darbo laiko apskaitos dokumentų, duomenų apie ieškovui išmokėtas su darbo santykiais susijusias visas sumas, galutinį atsiskaitymą ieškovo atleidimo iš darbo momentu, kitų su ginčo dalyku susijusių dokumentų. Visi teismui teikiami procesiniai dokumentai ir jų priedai privalo būti pateikti valstybine kalba, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovas pateikė dalį dokumentų ne valstybine kalba. Ieškovas nenurodė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo, jei teismui nepavyktų įteikti procesinių dokumentų ieškovės nurodytu adresu, nenurodė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl bylos vedimo per advokatą bei advokato duomenų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), dėl taikaus susitarimo galimybių (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, ieškovas procesinius dokumentus pateikė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau teismui dokumentus tokiu būdu pateikęs ieškovas negali būti identifikuojamas, nes asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.Ieškovas, vykdydamas teismo nutartį, 2026 m. rugsėjo 1 d. pareiškė patikslintą ieškinį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo IES1 ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, patikslintą ieškinį pareiškė elektroniniu paštu, t. y. tuo pačiu būdu, kaip ir pradinį ieškinį, nors toks pateikimo būdas buvo nurodytas teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje kaip ieškinio trūkumas, trukdantis spręsti dėl ieškinio priėmimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punkte nurodyta, kad asmuo procesinius dokumentus teismui gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis.Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3-5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo išaiškintina, jog jam nustatytu terminu pašalinus nurodytus ieškinio trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu ieškovas IES1 (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, kad pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį asmens tapatybės patvirtinimas elektroninėje erdvėje yra susietas su vietinėmis bankininkystės arba Elektroninių valdžios vartų sistemomis. Kadangi ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, nuolat gyvenantis ne Europos Sąjungos teritorijoje ir neturi galiojančio Lietuvos Respublikos išduoto asmens tapatybės dokumento ar banko sąskaitos, jis objektyviai neturi galimybės atlikti tokią autentifikaciją.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Aprašo 5 punktas numato išimtį, kad užsienio šalių piliečiai gali patvirtinti tapatybę naudodamiesi teismo specialiai suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Pažymi, kad 2026 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į teismo administraciją prašydamas suteikti šiuos prisijungimo būdus, tačiau jokio atsakymo iš teismo negavo. Pažymi ir tai, kad pagal oficialiame teismo automatiniame pranešime buvo aiškiai nurodyta, jog dėl LITEKOII ir EPP portalų modernizavimo bei masinių techninių sutrikimų dokumentų registravimas sistemoje yra apribotas, todėl asmenims sudaryta galimybė dokumentus teikti teismui elektroniniu paštu. Teismo raštinė tokiu būtu pateiktą pradinį ieškinį priėmė ir suteikė jam galiojantį bylos numerį, taigi, turėjo pagrindą tikėti valstybės institucijos nurodyta informacija. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis negali būti identifikuotas. Nurodo, kad patikslintą ieškinį pasirašė saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu per tarptautinę SIGNIUS sistemą, kuri visiškai atitinka ES Reglamentą Nr. 910/2014 (eIDAS reglamentas). Pagal CPK1751 straipsnio 3 dalį kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas duomenų turinys turi tokią pačią teisinę galią kaip ir ranka pasirašytas parašas. Be to, kartu pateikta paso kopija leido teismui identifikuoti ieškovo tapatybę ir pašalinti bet kokias abejones. Teismo atsisakymas priimti ieškinį vien dėl to, kad užsienio pilietis fiziškai negali prisijungti prie vietinio portalo dėl pačios valstybės techninių sistemų ribotumo, vertintinas kaip absoliutus teisminio teisingumo paneigimas. Teismask o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu jam nustatytu terminu neištaisius visų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir jam grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad patikslintą ieškinį ieškovas pareiškė elektroniniu paštu, t. y. tuo pačiu būdu, kaip ir pradinį ieškinį, nors toks ieškinio pareiškimo būdas teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje buvo nurodytas kaip ieškinio trūkumas, dėl kurio ieškinys negali būti priimtas. Teismas nurodė, kad nėra galimybės identifikuoti elektroniniu paštu ieškinį pareiškusio fizinio asmens. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo priimti jo elektroniniu paštu pareikštą ieškinį, kadangi jis yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl galima identifikuoti jį pateikusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.CPK nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai turi atitikti šio kodekso 111–114 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 1751 straipsnio 2 dalyje, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta. Tačiau remiantis Teisėjų Tarybos 2026 m. rugpjūčio 1 d. rekomendacijomis, atsižvelgiant į LITEKO II ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimus, numatyta galimybė teismui siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį Nr. eCIK-1026/2026, 2026 m. spalio 7 d. nutartį Nr. eCIK-1030/2026).Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė 2026 m. rugpjūčio 26 d., o patikslintą ieškinį 2026 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu tiek LITEKO II, tiek Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimai dar nebuvo pašalinti. Taigi, egzistavo galimybė pateikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, tačiau, kaip minėta, jie turėjo būti tinkamai pasirašyti. Apeliantas nurodo, kad procesinius dokumentus pasirašė saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu per tarptautinę SIGNIUS sistemą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši sistema atitinka ES Reglamentą Nr. 910/2014 (eIDAS reglamentas) (https://digital-finance-platform.ec.europa.eu/observatory/eu-fintech-map/signius-sa), o patikrinus ieškovo parašo galiojimą nustatyta, kad jis yra galiojantis, nurodyta pasirašiusio asmens pavardė, vardas, pasirašymo data ir laikas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės identifikuoti procesinius dokumentus pateikusį asmenį, kadangi ieškinys yra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju vertintinos aplinkybės, jog tuo pačiu elektroniniu paštu ieškovas, kaip darbuotojas, bendravo su darbdaviu bei įvairiomis valstybės institucijomis, be to, iš to paties elektroninio pašto adreso siuntė skundą Darbo ginčų komisijai, kurios sprendime nurodyta, jog posėdyje nagrinėjant darbo ginčą pats ieškovas dalyvavo. Tas pats elektroninio pašto adresas visuose jo teiktuose dokumentuose nurodytas kaip ieškovo kontaktinis adresas. Taigi, šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, kad galbūt ne pats ieškovas iš tiesų siekia inicijuoti darbo ginčą, juo labiau, kad prie patikslinto ieškinio pridėta ieškovo paso nuotrauka. Visų šių nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju visos teismo abejonės dėl ieškovo tapatybės gali būti pašalintos ir vėlesnėse proceso stadijose, pavyzdžiui, parengiamajame teismo posėdyje ar pan., ypač įvertinus faktą, kad ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, neturintis banko sąskaitos ar tapatybės dokumentų, išduotų Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindu galėtų atlikti savo identifikavimą EPP sistemoje. Be to, pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir ieškovo teiginių, kad 2026 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu jis kreipėsi į teismo administraciją prašydamas suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Aprašo 5.2 punkte nurodytus asmenį identifikuojančius prisijungimo duomenis, kuriais naudodamasis galėtų patvirtinti savo tapatybę jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, tačiau atsakymo iš teismo į šį prašymą negavo, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl procesinių dokumentų pateikimo būdo ir tinkamumo nagrinėjamu atveju nebuvo nuosekli, nes pirmosios instancijos teismas, nelaikęs ieškovo ieškinio pateikto ir pasirašyto tinkamai, lygiai tokiu pačiu būdu pateiktą ir pasirašytą ieškovo atskirąjį skundą priėmė, jokių atskirojo skundo trūkumų nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismo pozicija yra dviprasmiška ir tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog visos abejonės dėl ieškovo tapatybės ir valios inicijuoti šį darbo ginčą teisme, gali būti patikrintos vėlesnėse proceso stadijose, o šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tokie ieškinio pateikimo būdo ir pasirašymo trūkumai, kurie užkirstų kelią proceso eigai.Kaip minėta, 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje buvo nurodyta visa eilė kitų ieškinio trūkumų, tačiau ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, ar jie ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Taigi, ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, bet neanalizuoja jų turinio ir jų nevertina.Tuo tarpu, CPK 115 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad dalyvaujančio byloje asmens nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas nepareiškimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo ar mediacijos proceso galimybių nepareiškimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai), nesudaro esminių kliūčių proceso eigai ar ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui ir nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5,7 straipsniai).Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, jas taikė pernelyg formaliai ir kartu netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu nepašalinus jo trūkumų naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo ar įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškovo ieškinį, netikrina, ar ieškinys atitinka kitus CPK nustatytus reikalavimus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismasn u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo IES1 ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėja Irma Čuchraj