Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1410-524/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04314-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.6.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 13 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saisei LT“ dėl darbo ginčo, Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei visą jai nesumokėtą jos atleidimo iš darbo dieną priskaičiuotinos darbo užmokesčio sumos dalį (29 991,66 Eur), netesybas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį (30 000 Eur) darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už šešis uždelstus atsiskaitymo mėnesius, dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, vilkinant bylos nagrinėjimą atsakovei skirti 2 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės pirminį ieškinį, kuriuo su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovei turėjo būti priskaičiuota 1 264,22 Eur už nepanaudotas atostogas. Priešingai nei buvo priskaičiuota - 11 209,20 Eur. Ieškovei neišmokėta suma sudaro 16 565,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kitoje civilinėje byloje atsakovė ieškovei turi priešpriešinį piniginį reikalavimą, kurį, šalių susitarimu būtų galima įskaityti ir užbaigti abi bylas taikiai. Nurodo, kad iš ieškovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų ribose.Atsakovė 2026 m. birželio 8 d. pateikė prašymą teismui, kuriuo prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK miesto 3 PK 2-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės ir atsakovės darbo sutarties sudarymo aplinkybių. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas tuo pačiu klausimu, kaip ir nagrinėjamoje byloje, todėl remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu prašo sustabdyti civilinę bylą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino, sustabdė civilinę bylą Nr. e2-549-1099/2026 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04314-2025-0) iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje, jei tokia būtų iškelta baigus ikiteisminį tyrimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas turi/turės tiesioginės įtakos šios bylos išnagrinėjimui, nes neįsitikinus ginčo darbo sutarties (ir jos pakeitimo) teisėtumu (dėl kurios, kaip patvirtino abi šalys, be kita ko, ir vyksta nurodytas ikiteisminis tyrimas), negalima spręsti apie ieškovės ieškinio reikalavimo teisėtumą (ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindžia minėtos darbo sutarties pakeitimu, kuriuo jai buvo reikšmingai padidintas darbo užmokestis (atitinkamai jos atlikti skaičiavimai būtent pagal darbo sutarties pakeitimu padidintą darbo užmokestį), o atsakovė laikosi pozicijos, kad nurodytas darbo sutarties pakeitimas atliktas neteisėtai, galimai suklastojus akcininko parašą, dėl ko ieškovei darbo užmokestis net buvo permokėtas). Be to, abi šalys patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime ieškovei pareikšti įtarimai dėl, be kita ko, darbo sutarties suklastojimo. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime nustatytinos aplinkybės gali turėti tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų išnagrinėjimui. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-140-1059/2026, panaikino pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl šios bylos ankstesnio sustabdymo, iš esmės motyvuodamas tuo, jog tuo metu nebuvo duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (tuo metu buvo tik pateiktas atsakovės pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Kaip minėta, šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau yra pradėtas ir ieškovei pareikšti įtarimai, tai yra ikiteisminio tyrimo įstaigai pakako preliminarių duomenų apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką. Vertino, kad šios nutarties priėmimo dienai faktinės aplinkybės, vertinant bylos sustabdymo pagrindą, pasikeitė, būtų netikslinga/neekonomiška vykdyti du procesus (tiek ikiteisminį tyrimą, tiek šios bylos nagrinėjimą) dėl, be kita ko, ginčo darbo sutarties ir jos pakeitimo galimo neteisėtumo/suklastojimo.III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą netinkamai taikė proceso teisės normas. Teigia, kad bylą pradėjus nagrinėti iš esmės 2026 m. birželio 8 d., posėdis buvo perkeltas 2026 m. birželio 16 d. 13.00 val., tačiau tą pačią dieną buvo priimtas su šalimis nesuderintas sprendimas ir remiantis tik atsakovės atstovo prašymu dėl bylos sustabdymo. Mano, kad dėl to pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė proceso teisės normas, tačiau taip pat piktnaudžiavo ir proceso teisės institutu, siekiant atidėti, prailginti ir sustabdyti ginčo nagrinėjimą.Nurodo, kad atsakovės atstovas sistemiškai nesąžiningai piktnaudžiavimas teise - savo neleistinu elgesiu kaip dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai nuolatos (jau 2,5 metų) reiškia nepagrįstus prašymus sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo procesą, dėl ko mano, kad atsakovės atstovas tyčia pateikia ir kitokius abejones dėl jų tikrumo ir teisėtumo keliančius procesinius dokumentus ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Mano, kad atsakovės atstovas stengiasi vilkinti teismo procesą, pažymi, kad ieškovės vertinimu atsakovės ir jo atstovo atstovavimo sutartis yra netinkamai pasirašyta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik informacinio pobūdžio laiškas apie pradėta ikiteisminį tyrimą. Ieškovės manymu tyrimas pradėtas neturint ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialaus pagrindo, mano, kad baudžiamasis procesas nebuvo ir yra negalimas. Mano, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius pradėjo veikti, kaip piktnaudžiaujanti civilinėmis ir civilinio proceso teisėmis institucija. Nurodo, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato bylos sustabdymo pagrindą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, tačiau šiuo atveju nėra nagrinėjama jokia civilinė, baudžiamoji ar administracine tvarka byla, o faktiškai fiktyviai yra suteikta tik apgaulinga informacija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir neobjektyvi, buvo neįvertintos visos esminės bylos aplinkybės. Teismask o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosDėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.Dėl atskirojo skundo argumentų Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė proceso teisės normas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik atsakovės atstovo prašymu, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir neobjektyvi, buvo neįvertintos visos esminės bylos aplinkybės. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas, dėl kurio buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas yra pradėtas nepagrįstai, taip pat mano, kad atsakovės ir jos atstovo sudaryta atstovavimo sutartis yra abejotina, kadangi atsakovės vienintelis akcininkas pasirašo japonų kalbos ženklais.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą ieškovės atleidimo iš darbo dieną priskaičiuotinos darbo užmokesčio sumos dalį (29 991,66 Eur), netesybas pagal 147 straipsnio 2 dalį (30 000 Eur). Ieškovė nurodo, kad nutraukus jos ir atsakovės darbo sutartį atsakovė su ieškove neatsiskaitė, be to, ieškovei tapo žinoma, jog atsakovė yra likviduojama. Teigia, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ji atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, kadangi ieškovė praleido DK 220 straipsnyje nustatytą terminą ir Darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Atsakovė su pateiktu atsiliepimu į pirminį ieškinį, su atsakovės reikalavimais sutiko iš dalies.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2026 m. birželio 8 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjami tie patys klausimai kaip ir šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abi šalys nurodė, jog ikiteisminiame tyrime ieškovei pareikšti įtarimai dėl, be kita ko, darbo sutarties suklastojimo, todėl sprendė, kad ikiteisminis tyrimas turės tiesioginės įtakos šios bylos išnagrinėjimui, nes neįsitikinus ginčo darbo sutarties (ir jos pakeitimo) teisėtumu (dėl kurios, kaip patvirtino abi šalys, be kita ko, ir vyksta nurodytas ikiteisminis tyrimas), negalima spręsti apie ieškovės ieškinio reikalavimo teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktą patvirtina kartu su atsakovės prašymu pateikta Vilniaus miesto VPK Vilniaus miesto trečiojo PK 2026 m. sausio 9 d. pažyma. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą nutarė bylos nagrinėjimą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodytu fakultatyviuoju pagrindu, tai yra, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019), tačiau teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina. Pirmiausia, teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiais įrodymais, šiuo metu nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo baigtį, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko II duomenimis, baudžiamoji byla taip pat nėra perduota į teismą. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, tačiau turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas turės įtakos šios bylos išnagrinėjimui, nes neįsitikinus ginčo darbo sutarties (jos pakeitimo) teisėtumu, negalima spręsti apie ieškovės ieškinio reikalavimo teisėtumą, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios negalėtų būti nustatomos civilinio proceso tvarka, tai yra galbūt kilus abejonėms dėl šalių darbo sutarties teisėtumo šalims sudarant galimybę atlikti rašysenos ekspertizę dėl darbo sutarties pakeitimo, pateikti papildomus įrodymus ir ar pan. Šiuo apsektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).Antra, remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktą patvirtina kartu su atsakovės prašymu pateikta Vilniaus miesto VPK Vilniaus miesto trečiojo PK pažyma, tačiau pažymoje nėra nurodyta kokios tikslios aplinkybės yra tiriamos, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepareikalavęs duomenų iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų dėl ikiteisminio tyrimo metu nagrinėtinų aplinkybių, be kita ko pažymint, jog ieškovei taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą/nuomonę į atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovė su pateiktu prašymu nenurodė, o ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios negalėtų būti nustatomos civilinio proceso tvarka kilus abejonėms dėl galimo ginčo darbo sutarties (jos pakeitimo) teisėtumo, nenustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės ikiteisminiame tyrime, kurios bus reikšmingos civilinei bylai.Pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo išsamius motyvus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, galbūt ikiteisminio tyrimo metu netinkamai atliktų procesinių ikiteisminio veiksmų, atsakovės ir jos atstovo sudarytos atstovavimo sutarties teisėtumo, tačiau šios aplinkybės nėra ginčo nagrinėjimo dalykas (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dėl ko minėti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, ko nutariama ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, tai yra pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismasn u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisei LT“ prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.Teisėja Erika Misiūnienė