Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai, dėl sprendimo panaikinimo ir (ar) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, Konkrečiame pirkime pasiūlymus galėjo pateikti visi tiekėjai, todėl, net nustačius, kad Reikalavimas neatitiko VPĮ 37 straipsnio 3 dalis (su kuo pareiškėja nesutinka), nebūtų galima konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nes faktiškai nei vienam tiekėjui nebuvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, nes, kaip ir nurodyta aukščiau, tiek nustačius, tiek nenustačius Reikalavimą, visiems į DPS priimtiems tiekėjams buvo užtikrinta teisė dalyvauti Konkrečiame pirkime ir konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo. Nepaisant to, ar būtų reikalaujama, kad garantinė priežiūra būtų atliekama Lietuvoje įsteigtame servise, bet kuriuo atveju, esant poreikiui, atlikti garantinę priežiūrą tokios paslaugos būtų suteikiamos ne bet kurioje valstybėje, o būtent Lietuvoje (ten, kur įranga yra/buvo įsigyta bei naudojama). Todėl nesvarbu, iš kokios valstybės būtų tiekėjas, siekiantis parduoti kompiuterinę įrangą ir dalyvauti Konkrečiame pirkime, esant poreikiui ją remontuoti – tai būtų atliekama Lietuvoje. Tokia praktika pagrįsta, be kita ko, tuo, kad pačiam gamintojui neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga įrangą siųsti iš vienos valstybės į kitą. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad, nustačius Reikalavimą, kaip nors ribojama Konkrečiu pirkimu suinteresuotų tiekėjų konkurencija, juolab, kad, kaip minėta aukščiau, visi į DPS priimti tiekėjai tokius centrus turėjo. Todėl ir šiuo atveju nebūtų jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ar 17 straipsnio 1 ir 3 dalies normos.

Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėja padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte. Įvertinus skundžiamą sprendimą, matyti, kad CPVA Techninėje specifikacijoje nustatytą Reikalavimą nepagrįstai kvalifikavo kaip esminį pažeidimą, ribojantį konkurenciją. Toks vertinimas neatitinka faktinės situacijos, kadangi Reikalavimas neribojo nei vieno rinkos dalyvio galimybių, nekeitė Pirkimo rezultatų ir tuo atveju jei būtų pripažinta, kad Reikalavimas pažeidžia VPĮ normas, toks pažeidimas laikytinas formalaus pobūdžio, nedarantis jokio žalos Europos Sąjungos biudžetui. Nepaisant to, atsakovė be jokios individualios analizės padarė deklaratyvią prielaidą dėl jo poveikio ir mechaniškai pritaikė finansinę korekciją, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.

Dėl finansinės korekcijos nurodo, kad už pažeidimą pritaikyta 10 proc. finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas, nes nebuvo atliktas individualus ir išsamus konkretaus pirkimo situacijos vertinimas bei netinkamai įvertintas konkurencijos (ne)buvimas konkretaus pirkimo procedūrų metu. Atsakovė nustatė ne 5 proc. (5 proc. finansinė korekcija pagal Gaires skiriama, kuomet yra užtikrinama minimali konkurencija pirkime), o 10 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri nėra pagrįsta. Nei Pirkime, nei Konkrečiame pirkime nebuvo pateikta nei pretenzijų, nei paklausimų dėl nustatyto Reikalavimo, be to, visiems prie DPS prisijungusiems ir kitus reikalavimus atitinkantiems tiekėjams buvo užtikrintos vienodos galimybės pateikti pasiūlymą, nes visi šie tiekėjai turėjo autorizuotus servisus Lietuvos Respublikoje.

Perkančioji organizacija, formuodama užsakymą iš CPO LT elektroninio katalogo, neturėjo galimybės koreguoti Techninės specifikacijos NB13.26 p. nurodytų sąlygų ir pasirinkdama reikalavimą dėl perkamų nešiojamųjų kompiuterių 36 mėnesių gamintojo garantijos, negalėjo atsisakyti dalies minėtame punkte nustatytų reikalavimų, įskaitant Reikalavimą, kad gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikoje. Nors skunde akcentuojama, kad bazinė prekių garantija buvo numatyta Techninėje specifikacijoje, o NB13.26 p. įtrauktas kaip laisvai pasirenkamas, tačiau atkreipia dėmesį, kad Konkretus pirkimas buvo vykdomas Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, todėl CPO LT, jau Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) vykdymo metu, turėjo pareigą užtikrinti, kad Pirkimo sąlygų visuma (įskaitant ir Techninės specifikacijos NB13.26 p.) atitiktų VPĮ nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu, Perkančioji organizacija, formuodama užsakymą, neturėjo nei teisės, nei pasirinkimo galimybės į užsakymą neįtraukti šio Reikalavimo (įrangos gamintojui turėtų ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje), kadangi tokios opcijos nebuvo suteikta. Be to, atsižvelgiant į Konkrečiu pirkimu įsigyjamų prekių kiekį (1364 vnt. nešiojamųjų kompiuterių) bei į tai, kad buvo įsigyjamos ilgalaikio naudojimo prekės, Perkančiosios organizacijos pasirinkimas papildomai taikyti laisvai pasirenkamą NB13.26 p. nelaikytinas neracionaliu ar nepagrįstu.

Be to, Pirkimo dokumentuose nėra pateikta, kas konkrečiai laikoma „lygiaverčiu garantinio aptarnavimo būdu Lietuvos Respublikoje“, todėl tiekėjai negalėjo objektyviai žinoti, ar jų siūlomas garantinio aptarnavimo modelis (pvz., per regioninį Baltijos šalių servisą ar siuntimą į gamintojo centrą) būtų laikomas lygiaverčiu. Pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, kad tiekėjai galėtų parengti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Pareiškėjai Techninės specifikacijos NB13.26 p. nustačius konkretų reikalavimą įrangos gamintojui (turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje), nenumatant jokios alternatyvos, tiekėjams nebuvo sudarytos sąlygos siūlyti kitokius (lygiaverčius) garantinio aptarnavimo būdus. Pažymi ir tai, kad Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 5.8.4 p. numatyta, kad pasiūlymas dėl Konkretaus pirkimo atmetamas, jeigu pasiūlymas neatitinka Konkretaus pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pasiūlytas ne pilnos apimties konkretaus pirkimo objektas.

Pažymi, kad pareiškėja nei pažeidimo tyrimo metu, nei su skundu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad Techninėje specifikacijoje nustatytas Reikalavimas buvo būtinas ir proporcingas Pirkimo objektui ir nenustačius šio Reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo, t. y. užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą. Nepateikta ir objektyvių įrodymų, kad įrangos gamintojui turint aptarnavimo centrą Lietuvos Respublikoje būtų ženkliai pagerinamas įrangos gedimų šalinimo efektyvumas ar, kad tai užtikrintų gamintojo garantijos veiksmingumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas tarp šalių kilo dėl CPVA sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalis, 37 straipsnio 3 dalį ir už pažeidimą taikyta 10 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendinamam projektui „Ugdymo priemonės mokykloms“ Nr. 10-063-P-0001 per VšĮ CPO LT, įvykdydama konkretų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Konkretus pirkimas arba Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo vidutinio našumo nešiojamuosius kompiuterius. Konkretus pirkimas buvo vykdomas pirkimo „Kompiuterinės įrangos užsakymai per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. (duomenys neskelbtini) metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu (toliau – Pirkimas arba Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS)).

Kvietimas tiekėjams teikti pasiūlymus Konkrečiame pirkime per CPO informacinę sistemą išsiųstas 2024 m. birželio 14 d. Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) – tarptautinis pirkimas, vykdytas riboto konkurso būdu, paskelbimo data – 2020 m. gruodžio 2 d. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) objektą sudaro 5 kategorijos, su pažeidimu susijusi 3 kategorijos / dalies „Nešiojamieji kompiuteriai“ 13 pozicija „(NB13) 15,9" - 16,9" vidutinio našumo nešiojamasis kompiuteris“ (toliau – Pirkimo Nr. 522872 (DPS) 3 kategorijos 13 pozicija).

Pasiūlymus Konkrečiam pirkimui pateikė 3 dalyviai, atmestų pasiūlymų nebuvo. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė dalyvis (duomenys neskelbtini) (toliau – Laimėtojas), su kuriuo Perkančioji organizacija 2024 m. liepos 3 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 1 039 855,06 Eur su PVM. Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 1 039 855,06 Eur su PVM.

Pirkimui Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS), atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams teikti pasiūlymus išsiuntimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos. Konkrečiam pirkimui, remiantis kvietimo tiekėjams išsiuntimo data, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d.

CPVA 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimu informavo Projekto vykdytoją ir pareiškėją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie pradėtus pažeidimų tyrimus projekte „Ugdymo priemonės mokykloms”, projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimo formoje Nr. F-PZV-PV-01(ES(2021-2027)/1 nurodyta, kad, įvertinus Perkančiosios organizacijos ir pareiškėjos paaiškinimą, informuoja, kad CPVA registruoja įtarimą apie pažeidimą tolimesniam galimo pažeidimo tyrimui. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad įrangos gamintojui turint ne mažiau kaip vieną aptarnavimo centrą Lietuvos Respublikoje būtų ženkliai pagerinamas įrangos gedimų šalinimo efektyvumas ar kad tai užtikrintų gamintojo garantijos veiksmingumą. Taip pat nurodė, kad Projekto vykdytojo teiktas argumentas dėl „NŠA vykdydama (duomenys neskelbtini) pirkimus siekė užtikrinti garantinį remontą ir priežiūrą įsigyjamai įrangai, todėl pasirinko techninės specifikacijos 13.26 papunktyje keliamus reikalavimus atitinkančią opciją“ yra tik praplečiantis bazinę garantiją, kuri Techninėje specifikacijoje buvo nustatyta kaip privaloma siekiamoms įsigyti prekėms, todėl Projekto vykdytojas teikdamas užsakymą dėl 13 pozicijos „(NB13) 15,9“ - 16,9“ vidutinio našumo nešiojamasis kompiuteris“ papildomai savo nuožiūra prašė taikyti galimai diskriminacinį ir konkurenciją ribojantį reikalavimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įtariama, kad Techninės specifikacijos 3 kategorijos „Nešiojamieji kompiuteriai“ 13 pozicijoje „(NB13) 15,9" - 16,9" vidutinio našumo nešiojamasis kompiuteris“ nurodytas reikalavimas įrangos gamintojui turėti ne mažiau kaip vieną autorizuotą servisą Lietuvos Respublikoje galimai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatas.

CPVA ginčijamu 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, pareiškėjos ir Projekto vykdytojos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėja, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose nustatydama Reikalavimą (Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje), Pirkimo sąlygose iš esmės nustatė tiekėjų konkurenciją teritoriniu atžvilgiu ribojantį Techninės specifikacijos Reikalavimą, taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, draudžiantį dirbtinai mažinti konkurenciją, ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose apibrėžta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. CPVA, įvertinusi tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 10 punktu, kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai. Taip būtų, pvz., reikalaujant, kad pasiūlymo pateikimo metu reikia būti įsisteigusiam arba turėti atstovybę šalyje arba regione“, taikoma 25 proc. finansinė korekcija, tačiau atvejais, ,,kai vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“, taikoma 10 proc. finansinė korekcija, papildomai įvertinus tai, kad: - buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas riboto konkurso būdu, kuris kėlė tarptautinį suinteresuotumą ir buvo aktualus ES vidaus rinkai; - pažeidimas tęstinis, nes vykdant konkrečius pirkimus remtasi DPS; -Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas nacionaliniais pagrindais diskriminuojantis, neproporcingas Pirkimo objektui bei dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojantis Reikalavimas, -pasiūlymus Konkrečiame pirkime pateikė 3 dalyviai, todėl minimali konkurencija buvo užtikrinta, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 039 855,06 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 103 985,51 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos – 7 278,98 Eur.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, iš esmės teigdama, kad Reikalavimas neribojo konkurencijos visiems tiekėjams prisijungti prie DPS, kad Sprendime neįvertinta Pastaba, kuri leido tiekėjams siūlyti lygiaverčius garantinio aptarnavimo būdus, kad nenustatytas pažeidimo finansinis poveikis ES biudžetui, kad finansinė korekcija pritaikyta mechaniškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pareiškėjos nuomone, tiek nustačius Reikalavimą, tiek jo nenustačius, tiekėjų ratas niekaip nepasikeistų, Reikalavimas atitinka rinkoje susiklosčiusią situaciją, nes paprastai tiekėjų (gamintojų) kompiuterinės technikos garantinis aptarnavimas atliekamas Lietuvoje.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 21 d.), kurio 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Pažymėtina, kad venas iš reikšmingų prekių ar paslaugų viešojo pirkimo dokumentų yra Techninė specifikacija, kuri turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis). Techninėje specifikacijoje (perkant prekes ar paslaugas) nustatomi produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: kokybės lygis, poveikio aplinkai ir klimatui rodikliai, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimai (taip pat galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės ypatybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produkto reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai bet kuriuo prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapu, taip pat atitikties įvertinimo tvarka (VPĮ 2 straipsnio 34 dalies, 2 punktas).

Pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Įvertinęs VPĮ 37 straipsnio 4 dalies ir Techninėje specifikacijoje nurodytos Pastabos turinį („Jei iš šiose techninėse specifikacijose pateiktų duomenų būtų galima daryti prielaidą apie konkrečius pirkimo objekto modelius ar šaltinius, konkrečius technologinius procesus ar prekių ženklus, patentus, tipus, konkrečią kilmę ar gamybą, laikoma, kad jie yra tik orientaciniai ir tiekėjai gali siūlyti lygiaverčius“), teismas laiko nepagrįsta pareiškėjo išvadą, kad, esant Pastabai, tiekėjams, neturintiems autorizuoto garantinio centro Lietuvoje, buvo sudarytos galimybės siūlyti lygiaverčius garantinio aptarnavimo būdus. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektą (kompiuterius) galima pakankamai aiškiai, tiksliai ir suprantamai apibūdinti, todėl VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikytina, o Pastaba teisinio vertinimo dėl pažeidimo nekeičia.

Pritartina pareiškėjos argumentams, kad pagal rinkoje susiklosčiusią praktiką paprastai pirkimo objekto (kompiuterinės įrangos) garantinė priežiūra atliekama Lietuvoje įsteigtame servise, ir Reikalavimas šios praktikos iš esmės nekeičia. Tačiau minėti pareiškėjos argumentai nepaneigia aplinkybės, kad rinkoje yra ir tokių kompiuterinės įrangos tiekėjų, kurie neturi Lietuvoje garantinės priežiūros centrų. Jie gali pasiūlyti tas pačias prekes pigesnėmis kainomis, nors garantinis aptarnavimas būtų atliekamas ne Lietuvoje. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog tiekėjas (pardavėjas) turi garantinės priežiūros centrą Lietuvoje, savaime neužtikrina, kad tinkamai ir laiku bus vykdomi garantiniai įsipareigojimai. Kadangi pareiškėja galėjo nustatyti tik tokį reikalavimą, kuris yra proporcingas pirkimo objektui ir būtinas tikslui pasiekti, o Reikalavimas gamintojui turėti ne mažiau nei vieną autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo tikslingas (racionalus), todėl atsakovė pagrįstai vertino, kad toks Reikalavimas apribojo potencialių tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ir neužtikrino sąžiningos konkurencijos.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu: 1) Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose. Šio punkto reikalavimai taikomi ir perkančiosioms organizacijoms, kurios atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas; 2) šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu. Pagal VPĮ 82 straipsnio 4 dalį centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas pareiškėjai suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ (suvestinė redakcija ginčui aktuali nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2026 m. vasario 24 d.) 1.1 papunkčiu. Pagal minėto nutarimo nuostatas pareiškėja nacionaliniu mastu vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus ir padeda perkančiosioms organizacijoms skaidriai ir efektyviai įsigyti prekes, paslaugas ir darbus.

Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas yra valstybės informacinė sistema, kurioje: 1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu; 3) atliekami kiti šiame įstatyme nustatyti veiksmai (VPĮ 2 straipsnio 1¹ dalis).

Tad teismas pažymi, kad ypatumai, susiję su pirkimų, vykdytų per centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą, nėra teisiškai reikšmingi pažeidimo kvalifikavimui, nes nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja nepagrindė, kaip aplinkybė, kad Pirkimas buvo vykdomas dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, sudaro pagrindą kitaip vertinti nustatytą kategorišką Reikalavimą, kadangi iš esmės jokie pirkimų, vykdomų per dinaminę pirkimo sistemą, išskirtiniai ypatumai nėra atskleisti; nurodoma teismų praktika, suformuota ginčuose dėl pavienių individualių pirkimų, vykdytų konkrečios perkančiosios organizacijos, taip pat neduoda pagrindo priešingai išvadai.

CPVA argumentus, kad Projekto vykdytoja, vykdydama viešąjį pirkimą per CPO LT katalogą DPS pagrindu, galėjo tik rinktis pasiūlytas Techninės specifikacijos sąlygas ir negalėjo pati jų nustatyti, keisti ar papildyti, patvirtina į bylą pateikti Konkretaus pirkimo užsakymo duomenys bei Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 1 priede „Užsakovo nurodoma informacija Konkrečiame pirkime“ nurodyta informacija, todėl pareiškėjos motyvai, kad nustatyti pažeidimai siejami ne su DPS sukūrimo metu pateiktais reikalavimais, taip pat laikytini nepagrįstais.

LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vien aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Taigi, net formalūs viešojo pirkimo trūkumai nagrinėjamoje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, taip pat kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

Nors VPĮ 37 straipsnyje, be kita ko, nustatyta ir LAT išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, VPĮ 37 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Teismo nuomone, pareiškėjos nustatytas Techninės specifikacijos Reikalavimas nėra proporcingas siekiamam tikslui, nes tą patį tikslą galima pasiekti tiekėjus mažiau varžančiomis priemonėmis. Dėl Reikalavimo nesudarant vienodų sąlygų Pirkime dalyvauti visiems teikėjams, buvo apribota Projekto vykdytojos teisė gauti kaip įmanoma daugiau konkurencingų pasiūlymų.

Tiekėjų konkurencijos užtikrinimas yra vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, nustatydama Pirkimui neproporcingą Reikalavimą, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl jos teiginiai dėl pakankamo tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse, kiekio, nėra teisiškai reikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia. Be to tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą, ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Reikalavimas Techninėje specifikacijoje yra teisėtas. Todėl atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl vykdant Pirkimą negautų tiekėjų pretenzijų, kaip neturintys reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą Agentūra, be kita ko, tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1p.), atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 p.), atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.).

Pažymėtina, kad 2013m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėja nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr.1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš ES fondų gautas lėšas.

Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 214 punktą, kai įtariamas pažeidimas susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, arba tokio pirkimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymu, su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydis apskaičiuojamas Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodikos (toliau – Apskaičiavimo metodika) 3 ir 4 p. nustatyta tvarka. Apskaičiavimo metodikos 3.2 papunktyje nustatyta, kad, kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas VPĮ arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, kai šis pirkimas atliktas ar nustatytas draudžiamas pirkimo sutarties pakeitimas padarytas pagal VPĮ, galiojusį nuo 2017 m. liepos 1 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis 2019 m. gairėmis (Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės)). Apskaičiavimo metodikos 4 punkte nurodyta, kad gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms ir planuojamoms patirti išlaidoms pagal konkrečią pirkimo sutartį.

CPVA, įvertinusi tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 10 p., kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai. Taip būtų, pvz., reikalaujant, kad pasiūlymo pateikimo metu reikia būti įsisteigusiam arba turėti atstovybę šalyje arba regione“, taikoma 25 proc. finansinė korekcija, tačiau atvejais, ,,kai vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“, taikoma 10 proc. finansinė korekcija, papildomai įvertino, kad buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas riboto konkurso būdu, kuris kėlė tarptautinį suinteresuotumą ir buvo aktualus ES vidaus rinkai, kad pažeidimas tęstinis, nes vykdant konkrečius pirkimus remtasi DPS, kad Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas nacionaliniais pagrindais diskriminuojantis, neproporcingas Pirkimo objektui bei dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojantis Reikalavimas, pasiūlymus Konkrečiame pirkime pateikė 3 dalyviai, todėl minimali konkurencija buvo užtikrinta, - Sprendimu pritaikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 039 855,06 Eur su PVM.

Pareiškėjos nuomone, finansinė korekcija pritaikyta mechaniškai, neįvertinus nei pažeidimo pobūdžio, nei sunkumo, nei sankcijos proporcingumo.

Teismas iš esmės pritaria pareiškėjos skundo argumentams, kad CPVA Sprendime nepagrindė, jog dėl VPĮ pažeidimo padaryta žala ES biudžetui ar kilo potenciali tokios žalos atsiradimo galimybė, dėl to yra pagrindas taikyti (apskaičiuoti) finansinę korekciją: Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060, kuris yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ES sanglaudos politikos fondų valdymą 2021–2027 m. laikotarpiu, nustato, kad šio teisės akto prasme pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo – fizinio ar juridinio asmens arba kito subjekto, dalyvaujančio įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, kuri naudojasi savo prerogatyvomis kaip viešojo sektoriaus institucija – veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala (Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 30 ir 31 punktai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas yra funkciškai tapatus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pateiktam sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimui.

ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprudenciją aiškinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C:743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C:545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C:743/18, EU:C:2020:767, 52 punktą ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C:545/21, EU:C:2023:451, 30 punktą); dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma, iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania National de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C:408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C:545/21, EU:C:2023:451, 38 punktą); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Kadangi nėra pagrindo vertinti, jog Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas galėtų būti suprantamas kitaip nei jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, manytina, kad „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio padaroma ar gali būti padaryta žala Sąjungos biudžetui, todėl ši nuostata neaiškintina taip, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Teismas, įvertinęs Reikalavimo, kurį nustatė pareiškėja, pažeidimą, už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nurodyta 10 proc. finansinė korekcija, t. y. nustatytas pažeidimas patenka į Gairių reguliavimą, atsižvelgdama į tai, kad: – buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas riboto konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai; – pažeidimas tęstinis, nes vykdant konkrečius pirkimus remtasi DPS; – buvo užtikrinta minimali konkurencija – prieina prie išvados, kad ši Sprendimo dalis nėra pakankamai pagrįsta pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto ar Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto prasme sudėties nustatymu Projekte tam, kad taikyti finansinę korekciją. CPVA Sprendime šiuo aspektu joks išsamus vertinimas dėl VPĮ pažeidimu padarytos žalos ES biudžetui ar dėl potencialios žalos atsiradimo galimybės nėra atliktas, todėl Sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT003, panaikinant taikytą 10 procentų finansinę korekciją.

Kitoje dalyje viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT003 palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.