- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2-365-639/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05449-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- IES2, IES1
- Atsakovas
- „Vandens parkas“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovei IES2 ir jos atstovui pagal įstatymą S. J., atsakovo įgaliotam atstovui Andriui Zubkui, teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių IES2 ir IES1 patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą su galutiniu patikslintu ieškiniu (DOK 2026-05-07 Nr. 33940)
prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ IES2 10 285 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovei IES1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, atitinkamai priteisti ieškovėms iš atsakovo UAB „Vandens parkas“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. IES2 lankydamasi su savo
teta LUD1 Vichy vandens parke (Vilnius) čiuoždama vaikų aikštelės nusileidimo takelyje apsivertė ir trenkėsi į čiuožyklą bei susižalojo veidą. Buvo sužaloti trys priekiniai nuolatiniai dantys ir lupa. Vaikas (ieškovė IES2 ) greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jai buvo diagnozuota, kad yra nulūžęs 21 danties vainikas, dantis nepaslankus; išmuštas ir vestibiuliariai dislokuotas 12 dantis, jo vainikas nulūžęs; išmuštas 11 dantis, alveolė pasidengusi kraujo krešuliu. 11 danties pacientė ir ją lydintys asmenys neatsivežė. Rentgenologiškai ortopantomogramoje ir dentalinėse radiogramose stebima 11 danties avulsija, šoninis 12 danties išnirimas bei 21 danties 1 vainiko lūžimas. Pacientę lydinčiai tetai paaiškinta 11 danties radimo būtinybė. Susisiekė su artimaisiais, kad surastų ir atvežtų 11 dantį. Atvežus 11 dantį stebimas jo vainiko lūžimas. Buvo pritaikytas gydymas: atvežus 11 dantį, vietinėje nejautroje reponuoti 12 ir 11 dantys, susiūnant gleivinę 4/0 PGA siūlu. 21, 11 ir 12 dantys fiksuoti vielos ir šviesoje kietėjančio kompozito įtvaro pagalba. Buvo rekomenduota: 1. Režimas 2. Šaltis pirmą parą 3. Minkšto maisto dieta 2-3 savaites 4. Amoxicillini 500 mg x 3 к/d per os 5. NVNU - Ibuprofeni 200 mg x 3 k/d 6. Gera burnos higiena 6. Gyd. endodontologo konsultacija ir 12, 11, 21 dantų stebėjimas bei gydymas.
2022 m. birželio 02 d. vaikas lankėsi endodontologo konsultacijai UAB (duomenys neskelbtini), kur
jam buvo rekomenduota tęsti gydymą (duomenys neskelbtini). Gydymas ir stebėjimas truko nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Už gydymą ir konsultacijas buvo sumokėta 787,18
Eur suma.
(duomenys neskelbtini) buvo išaiškinta, kad dėl patirtų sutrikimų ateityje gali tekti
šalinti pažeistus dantis, įtverti laikinus jų pakaitalus ir tik sulaukus vaiko pilnametystės bus galima protezuoti dantis bei operuoti dantenas.
Dėl įvykio metu patirtos žalos trečiojo asmens ERGO Insurance buvo išmokėta 375,00 Eur
draudimo išmoka.
Prie ieškinio pateikė patirtų 1337,18 Eur gydymo išlaidų, susijusių su 2022 m. gegužės 28 d.
įvykio metu ieškovės IES2 patirtais sužalojimais. Dėl 2022 m. gegužės 28 d. įvykio ieškovė gavo 375 Eur draudimo išmoką iš trečiojo asmens ERGO Insurance draudimo. Ši draudimo išmoka tik iš dalies padengė patirtą žalą, taigi turtinės žalos atlyginimo suma mažinta ieškovės gautos draudimo išmokos suma (375 Eur) ir iš atsakovo prašė priteisti 962,18 Eur jau patirtos turtinės žalos atlyginimo. Žemiau pateikė patirtų išlaidų apskaičiavimo lentelė:
Taip pat nurodė, kad yra apskaičiuotos būsimos gydymo išlaidos. Pagal pateiktą gydymo
planą bendra prognozuojama gydymo suma sudaro 9965 Eur. Numatyta, kad gydymas susideda iš trijų etapų:
1 ETAPAS – Gydymas Herbsto aparatu (Herbsto aparato uždėjimas („Ordoline“ Klinika Vilnius), kaina 900 Eur.
Vizitai kas 2 mėn. (8–12 mėn., vidutiniškai 5 vizitai), kaina 125 Eur.
1 etapo suma: 1025 Eur.
Remiantis 2026-03-25 raštu Nr. 4K-8904, išduotu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Herbsto aparatas gali būti kompensuojamas, jeigu nustatyta atitinkama diagnozė (K07.x ar Q75), gydymas atliekamas įstaigoje, turinčioje sutartį su VLK, yra gydytojo siuntimas. Taip pat nurodyta, kad „Ordoline“ klinika neturi sutarties su VLK, todėl šiuo atveju 1025 Eur suma nėra kompensuojama.
2 ETAPAS – Gydymas dantų tiesinimo kapomis
Dantų tiesinimo vizualizacija, kaina 300 Eur (jau sumokėta).
Gydymas kapomis, kaina 3800 Eur.
Dantų skenavimas (6–10 kartų, vidutiniškai 8 kartai × 80 Eur), kaina 640 Eur.
2 etapo suma: 4 740 Eur iš kurių 300 Eur suma jau yra sumokėta, Būsimos 2 etapo išlaidos
4440 Eur.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos aiškiai nurodo, kad dantų tiesinimas kapomis nėra įtrauktas į kompensuojamųjų ortodontinių aparatų sąrašą. 4740 Eur suma nekompensuojama.
3 ETAPAS – Chirurginis ir implantologinis gydymas (17–18 m.)
11, 12 dantų šalinimas, kaina 200 Eur.
Implantacija (2 × 900), kaina 1800 Eur.
Kaulo augmentacija, kaina 300 Eur.
Laikini implantai (2 × 300), kaina 600 Eur.
Galutinis protezavimas (2 × 650), kaina 1300 Eur.
3 etapo suma: 4 200 Eur.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodo, kad vaikams
protezavimas kompensuojamas iki 342,13 Eur. Implantai ir augmentacija kompensuojami tik išimtiniais atvejais, jeigu yra medicininė indikacija, gydymas atliekamas įstaigoje su VLK sutartimi, yra gydytojų konsiliumo išvada. Jeigu gydymas atliekamas privačiai be sutarties – nekompensuojama. Realistiškai galima tikėtis iki 342,13 Eur kompensacijos (standartiniu atveju). Įvertinant nurodytas aplinkybes galima konstatuoti, kad 3 etapo būsimos gydymo išlaidos sudaro 3858 Eur (4200 Eur – 342 Eur). Bendra prognozuojama gydymo suma yra 9665 Eur, įvertinus numatyta kompensaciją – 9323 Eur (1025 Eur + 4440 Eur + 4200 Eur - 342 Eur). Gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir būtinas funkcijai atkurti. Didžioji išlaidų dalis nėra kompensuojama PSDF. 9323 Eur suma laikytina būtinomis išlaidomis vaiko sveikatai užtikrinti. Teismo prašė Ieškovės IES2 turtinę žalą įvertinti 10285 Eur suma (962 Eur + 9323 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodė, kad dėl 2022-05-28 įvykio ieškovės patyrė neturtinę žalą, kuri ieškovei
IES2 pasireiškė patirtu fiziniu skausmu, nepatogumais dėl ilgalaikio gydymo ir medicininio stebėjimo. Neabejotina, kad ji (ieškovė IES2 ) ir po gydymo pabaigos toliau patiria nepatogumus ir ateityje gali juos patirti dėl dantų šalinimo, dantų pakaitalų naudojimo ir dantų protezavimo. Atsižvelgiant į gydymo duomenis ir prognozes, laikytina, kad ieškovė IES2 taip pat susiduria ir toliau susidurs su nepatogumais dėl būsimų operacijų ir bendravimo galimybių sumažėjimu bei dvasiniais išgyvenimais. Teismo prašė ieškovės IES2 neturtinę žalą įvertinti 7000 Eur suma.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teigė, kad egzistuoja atsakovo
civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš pastarojo ieškovei IES2 naudai priteistinas 10285 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas bei 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas patikslintą ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais
pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad: buvo sunkiai pažeisti trys priekiniai nuolatiniai dantys, vienas dantis buvo išmuštas, vienas išniręs, vienas nulūžęs, vaikui buvo reikalinga skubi medicininė pagalba, gydymas tęsis iki pilnametystės, ateityje reikės ortodontinio gydymo, implantacijos bei protezavimo. Traumos faktas byloje nėra ginčijamas. Atsakovas taip pat neginčija, kad: trauma įvyko jo valdomame vandens parke, sužalojimas įvyko naudojantis atrakcionu, vaikui prireikė ilgalaikio gydymo.
Dėl atsakovo atsakomybės atsakovas savo poziciją grindžia teiginiu, kad pats vaikas tariamai
netinkamai naudojosi atrakcionu. Tačiau byloje pateiktas vaizdo įrašas šių aplinkybių nepatvirtina. Įraše nesimato, kaip vaikas atsisėdo ant kalnelio, nesimato aiškaus taisyklių pažeidimo, nesimato tyčinio ar akivaizdžiai pavojingo elgesio, nesimato aplinkybių, kurios leistų konstatuoti išimtinę vaiko kaltę. Todėl atsakovo versija iš esmės grindžiama prielaidomis. Pagal CPK 178 straipsnį atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Šioje byloje tokių objektyvių įrodymų nepateikta. Liudytojos LUD1 parodymai atsakovo teiginius paneigia. Todėl atsakovo pozicija grindžiama ne objektyviais faktais, o prielaidomis. Kai kalbame apie nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimą, abejonės negali būti aiškinamos vaiko nenaudai. Ypač kai pats atsakovas organizuoja rizikingą veiklą, valdo didesnio pavojaus šaltinį, ir turi pareigą užtikrinti lankytojų saugumą.
Atsakovo argumentacija, kuria siekiama atsakomybę už įvykį perkelti pačiai nepilnametei,
turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į bendrąsias įrodinėjimo taisykles, bet pirmiausia į CK 6.270 straipsnyje nustatytą specialų didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės režimą. CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė yra atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam nereikia įrodinėti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės. Nustačius žalą, didesnio pavojaus šaltinio veikimą ir priežastinį ryšį tarp šios veiklos bei atsiradusios žalos, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios jo atsakomybę pašalintų arba sudarytų pagrindą ją sumažinti. Nagrinėjamoje byloje pats atsakovas teigia, kad žala kilo dėl nukentėjusiosios elgesio - tariamai netinkamo atsisėdimo ar netinkamos kūno padėties leidžiantis vandens kalneliu. Taigi tai yra atsakovo atsikirtimo faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti pats atsakovas.
Dar daugiau - jeigu atsakovas siekia CK 6.282 straipsnio pagrindu sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl nukentėjusiojo elgesio, nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad nukentėjusysis galėjo elgtis atsargiau. Turi būti nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir priežastinis ryšys tarp būtent tokio elgesio bei atsiradusios žalos. Šiuo atveju tokių aplinkybių atsakovas neįrodė. Byloje pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina atsakovo versijos. Vaizdo įraše nesimato momento, kaip vaikas atsisėdo ant nusileidimo kalnelio, todėl iš šio įrodymo objektyviai neįmanoma nustatyti nei pradinės vaiko kūno padėties, nei to, kad ji neatitiko naudojimosi atrakcionu taisyklių. Taigi pats objektyviausias byloje esantis įrodymas neleidžia konstatuoti atsakovo nurodomo taisyklių pažeidimo. Atsakovas taip pat neatliko išsamaus nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimo, kuris būtų galėjęs objektyviai užfiksuoti įvykio priežastis ir vaiko veiksmus. Todėl negalima įrodinėjimo naštos apversti ir reikalauti, kad nukentėjęs vaikas įrodytų, jog jis taisyklių nepažeidė. Būtent atsakovas, remdamasis tariamu taisyklių pažeidimu kaip savo atsakomybę šalinančia ar mažinančia aplinkybe, turi šį pažeidimą įrodyti. Be to, net jeigu būtų nustatytas tam tikras nukrypimas nuo idealios naudojimosi atrakcionu tvarkos, vien tokios aplinkybės savaime nepakaktų konstatuoti didelį nukentėjusiojo neatsargumą. Vertinant nepilnamečio elgesį negalima mechaniškai taikyti tokio paties rūpestingumo ir atsargumo standarto kaip suaugusiam asmeniui. Atsakovas yra profesionalus vandens pramogų paslaugų teikėjas, o jo teikiamomis paslaugomis naudojasi ir vaikai. Todėl organizuodamas veiklą atsakovas turi įvertinti objektyviai numatomą vaikų elgesį ir organizuoti atrakciono naudojimą taip, kad būtų kiek įmanoma išvengta sunkių sveikatos sužalojimų. Todėl nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas klausimas nėra, ar ieškovė įrodė atsakovo kaltę. CK 6.270 straipsnio taikymo atveju atsakovo kaltės įrodinėti nereikia. Esminis klausimas yra kitas: ar atsakovas įrodė tokią nukentėjusio vaiko kaltę ir tokio laipsnio neatsargumą, kuris pagal įstatymą sudarytų pagrindą pašalinti arba sumažinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę? Ieškovės vertinimu - neįrodė. Atsakovo teiginys apie netinkamą vaiko atsisėdimą nepatvirtintas vaizdo įrašu, nelaimingo atsitikimo aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, o kitų objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti būtent didelį vaiko neatsargumą, nepateikta. Todėl atsakovo mėginimas perkelti atsakomybę nukentėjusiai nepilnametei negali būti laikomas pakankamu pagrindu nei CK 6.270 straipsnyje nustatytai atsakomybei pašalinti, nei priteistinos žalos dydžiui sumažinti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vandens parkas nėra didesnio pavojaus šaltinis. Tačiau aktualioje teismų praktikoje prieš tą patį atsakovą — UAB Vandens parkas — aiškiai konstatuota: „UAB „Vandens parkas“, užsiimdama vandens pramogų parko organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai, vykdo rizikingą, su didesniu pavojumi padaryti žalą kitiems susijusią veiklą, taigi - valdo didesnio pavojaus šaltinį.“ (Vilniaus apygardos teismas, civilinė byla Nr. e2A-311- 864/2021). Toje pačioje byloje teismas pažymėjo: „Tam tikrų pramoginių paslaugų teikimas gali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu dėl to, kad vykdomų procesų asmuo negali visiškai kontroliuoti.“ Tai reiškia, kad atsakovui taikytina CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė. Ši praktika yra tiesiogiai aktuali nagrinėjamai bylai, nes: atsakovas tas pats, veikla ta pati, sužalojimų pobūdis analogiškas, nukentėjęs asmuo taip pat nepilnametis. Todėl atsakovui taikytinos CK 6.270 straipsnio nuostatos dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės.
Dėl būsimos žalos paaiškino, kad byloje pateikti: gydymo planas, gydymo sąmata, gydytojų
prognozės, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimas dėl kompensavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad vaikui: reikės ortodontinio gydymo, gydymo kapomis, implantacijos, kaulo augmentacijos, laikino ir galutinio protezavimo. Bendra prognozuojama suma: 9965 Eur. Didžioji šių išlaidų dalis nėra kompensuojama PSDF. Todėl atsakovo argumentai, kad būsimos išlaidos yra hipotetinės, nepagrįsti. CK 6.249 straipsnio 3 dalis aiškiai leidžia priteisti būsimą žalą, kai jos atsiradimo tikimybė yra reali ir pagrįsta.
Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad vaikas patyrė: stiprų fizinį skausmą,
ilgalaikį gydymą, daugybę odontologinių procedūrų, ilgalaikį estetinį diskomfortą, būsimas chirurgines intervencijas, emocinius išgyvenimus ir socialinį diskomfortą. Pažeisti būtent priekiniai nuolatiniai dantys — itin reikšminga estetinė ir psichologinė sritis paauglystėje. Todėl prašoma 7000 Eur neturtinės žalos suma: nėra perteklinė, yra proporcinga, atitinka šiuolaikinę teismų praktiką, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį rašydamas apie neturtinės žalos dydį remiasi 2013-2015 metų teismų praktiką , aktualesni sprendimai byloja apie kitokias priteistinas sumas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1555- 619/2020 priteisė 5000 Eur neturtinės žalos, nors vaikas analogiškoje situacijoje patyrė mažesnius sužalojamus. Ši praktika yra tiesiogiai aktuali nagrinėjamai bylai, nes: atsakovas tas pats, veikla ta pati, sužalojimu pobūdis analogiškas, nukentėjęs asmuo taip pat nepilnametis, įvertinus tai prašė ieškinį tenkinti, visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino,
kad 2022 m. gegužės 28 d. Ieškovė IES2 prižiūrima, kaip nurodyta Ieškinyje – tetos LUD1 , lankėsi atsakovo valdomame „Vichy“ vandens pramogų parke (toliau – Vandens parkas), kurios metu naudojosi Vandens parko paslaugomis įskaitant atrakcionus – nusileidimo kalnelius.
2022 m. gegužės 28 d. apie 12 val. 53 min. Vandens parke buvo užfiksuotas įvykis
nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė IES2 , nusileidusi Vandens parko Vaikų žaidimų aikštelėje įrengtu mėlynuoju nusileidimo kalneliu susižeidė. Atsakovo užpildytame nelaimingo atsitikimo akte užfiksuota, kad ieškovei IES2 nelaimingo atsitikimo metu susižalojo 3 priekinius nuolatinius dantis ir lūpą. Įvykus nelaimingam atsitikimui atsakovo specialistai ieškovei IES2 suteikė pirmąją pagalbą bei iškvietė medikus, kurie nukentėjusiąją išvežė į gydymo įstaigą tolimesnei pagalbai teikti.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu ieškovių ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi:
pirma: atsakovo teikiamos paslaugos bei pramogų įrengimai įvykio dieną, 2022 m. gegužės 28, buvo
kokybiški ir saugūs, o žala kilo dėl ieškovės IES2 didelio neatsargumo. Įvykio dieną visi Vandens parko įrenginiai, tarp jų ir Vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai buvo prižiūrėti, tvarkingi, atitiko reikalavimus, sertifikuoti, be jokių defektų. Antra atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 nurodytas sąlygas, o nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, išvardintų CK 6.245-6.249 (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Taip pat nurodė, kad ieškovė susižeidė dėl didelio neatsargumo – leisdamasi Vaikų žaidimų aikštelėje įrengtu mėlynu nusileidimo kalneliu nesilaikė naudojimosi atrakcionu taisyklėse nustatytų privalomų saugaus nusileidimo reikalavimų, elgėsi lengvabūdiškai ir neatsargiai – čiuožė atrakcionu ant pilvo – dėl ko ir susižeidė.
Nelaimingas atsitikimas įvyko Vandens parko Vaikų žaidimų aikštelėje, dar vadinama
„Žaidimų sala“ ar „Vaikų zona“. Minėta vaikų žaidimų aikštelė yra kompleksas mažiausiems lankytojams skirtų vandens atrakcionų. Čia įrengtos net 8 skirtingo aukščio platformos, kurias jungia įvairūs tuneliai ir čiuožyklos. Aikštelėje galima patiems reguliuoti vandens sroves. Vienu metu šioje aikštelėje gali žaisti apie 65 vaikai, jų saugomu rūpinasi gelbėtojai. Įvykio dieną visi Vandens parko įrenginiai, įskaitant Vaikų žaidimų aikštelės nusileidimo kalnelį, buvo prižiūrėti, tvarkingi, atitiko reikalavimus, sertifikuoti, be jokių defektų.
Pažymėjo, kad Vandens parko veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, o
vandens parke eksploatuojami įrenginiai nėra padidinto pavojaus šaltiniai. Remiantis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu jokie Vandens parko įrenginiai nėra įtraukti į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją. Vaikų žaidimo aikštelė, kurioje atsitikimo nelaimingas atsitikimas, yra vaikams pritaikytas pramogų įrenginys, kuris yra suprojektuotas ir sukonstruotas atsižvelgiant į juo besinaudosiančių vaikų fiziologiją, poreikius ir galimybes taip, visiškai minimizuojant riziką susižaloti kuomet tuo įrenginiu naudojamasi tinkamai.
Vien dėl fakto, kad ieškovė, nesilaikydama privalomų saugaus nusileidimo reikalavimų
patyrė traumą, jokio Vandens parko įrenginio, įskaitant ir Vaikų žaidimo aikštelės, negalima pripažinti didesnio pavojaus šaltiniu. Saugų naudojimąsi atrakcionu, vadovaudamasis nustatytomis Vandens parko taisyklėmis ir Vandens parko atsakingų asmenų nurodymais, kontroliuoja pats besileidžiantis, o kai atrakcionais naudojai nepilnametis asmuo – taip pat ir jį lydintis pilnametis asmuo. Tokia kontrolė pasireiškia per paties asmens sugebėjimą laikytis nusileidimo taisyklių, pavyzdžiui pasirinkti leistiną nusileidimo būdą ir tinkamą kūno poziciją. Pažymėtina, kad kai asmuo naudojasi atrakcionu besilaikydamas taisyklių, tinkama kūno pozicija ir pan. – jokių žalingų pasekmių neatsiranda.
Atsakovo vandens atrakcionų veikla vykdoma remiantis visais tokiai veiklai keliamais
reikalavimais. Atsakovas, valdo Vandens parką ir teikia paslaugas nuo 2007 m. birželio 1 d. ir viso Vandens parko veikimo laikotarpiu visapusiškai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, įskaitant Vandens parko atrakcionų visapusišką techninę ir higieninę saugą, vandens baseinų visapusišką saugą. Vandens parko Vaikų žaidimų aikštelė yra saugi naudoti ir atitinka visus tokiems įrenginiams taikomus reikalavimus, įrangos naudojimas yra saugus ir nesusijęs su rizika. Vaikų žaidimų aikštelėje esantis nusileidimo kalnelis (slydimo vamzdis), kuriuo nusileidus nutiko nelaimingas atsitikimas, atitinka EN 1069 standarto „Vandens čiuožyklos – Saugos reikalavimai ir bandymų metodai“ reikalavimus (sertifikatas Teismui buvo pateiktas kartu su 2025-06-25 Atsakovo
Atsiliepimas
atsiliepimu). Pažymėtina, kad Vaikų žaidimų aikštelė esantis nusileidimo kalnelis yra ypatingai saugus atrakcionas, trumpas, neturintis didelio aukščio perkryčių ir staigių posūkių. Tai įprastas įrenginys, skirtas nepavojingu būdu čiuožti ir jis negali būti priskiriamas prie padidinto pavojaus šaltinių vien dėl to, kad yra įrengtas Vandens parke. Be to slydimą Vaikų žaidimų aikštelės nusileidimo kalneliu galima kontroliuoti tinkamai pagal taisyklės juo naudojantis.
Vandens parko įrenginių, baseinų ir nusileidimo kalnelių saugumą ir techninę būklę
kiekvieną dieną, prieš leidžiant lankytojus, patikrina atsakingas darbuotojas. Patikrinimo metu stebima, ar nėra jokių atplaišų, defektų ar išsikišimų ir patikrinimo rezultatas pažymimas kalnelių tikrinimo ir baseinų tikrinimo žurnaluose. Įvykio dieną atlikto patikrinimo metu jokių defektų nenustatyta (kalnelių tikrinimo žurnalo, kuriame fiksuojami kasdienių patikrinimų rezultatai, kopija Teismui buvo pateikta kartu su 2025-06-25 Atsakovo atsiliepimu).
Vandens parko nusileidimo kalnelių sekcijų ir varžtinių sujungimų būklė yra periodiškai
tikrinama UAB „Alp servisas“. Patikrinimo, atlikto 2020 m. rugsėjo 3 d. metu defektų, galinčių sąlygoti poveikį vandens parko nusileidimo kalnelių saugai, nebuvo nustatyta. Taigi įvykio dieną visi Vandens parko įrenginiai buvo saugus naudoti ir atitiko visus tokiems įrenginiams taikomus reikalavimus. Atsakovo darbuotojai, vadovaudamiesi pareiginiais nuostatais ir kitomis Atsakovo taisyklėmis, tinkamai vykdė savo pareigas – atsakingas darbuotojas prižiūrėjo tvarką ir saugą vaikų žaidimų aikštelės įrenginių prieigose. Stebėjo atrakciono baseiną. Atsakingi atsakovo darbuotojai prižiūrėjo saugą vandens atrakcionų nusileidimo zonose, stebėjo besinaudojančius atrakcionais – padėjo iš atrakciono nusileidimo zonos pasišalinti joje dėl bet kokių priežasčių užtrukusiems lankytojams ir kt..
Dėl išdėstyto atsakovė teigė, kad jos veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams,
o Vandens parke eksploatuojami įrenginiai nėra padidinto pavojaus šaltiniai. Atsakovo naudojami įrengimai yra sertifikuoti, periodiškai prižiūrimi ir tikrinami, įrangos naudojimas saugus ir nesusijęs su rizika, Atsakovo darbuotojų veiksmai buvo teisėti ir atitiko paslaugos teikėjo taisykles ir standartus. Todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 str., kuriame nustatyta asmens, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą yra nepagrįsti, ieškovės keliami reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o ieškinys – atmestinas.
Taip, pat pažymėjo, kad net jei teismas konstatuotų jog šiuo atveju vis dėlto yra pagrindas
svarstyti žalos atlyginimo klausimą, atsakovo nuomone ieškovės IES2 veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius. Vertinant asmens elgesį, turi būti remiamasi objektyviuoju ir subjektyviuoju kriterijais. Objektyvusis kriterijus įvertina asmens veiksmu atitiktį protingo žmogaus standartui bonus pater familias, o subjektyvusis – paties asmens savo veiksmų ir padarinių vertinimas. Visais atvejais veikdamas, asmuo turi elgtis apdairiai ir rūpestingai taip, kaip elgtųsi atitinkamoje situacijoje atsidūręs bonus pater familias. Taip pat asmuo privalo įvertinti ir savo asmenine savybes, bei pagal tai pakoreguoti savo veiksmus, pavyzdžiui turi būti atsižvelgiama į raumenų stiprumą, charakterio savybės, asmens fobijas, gebėjimus, pavyzdžiui gebėjimą plaukti ar išlaikyti lygsvarą. Reikalavimai, susiję su tinkamu Vandens parko atrakcionų naudojimų yra nurodyti ir Vandens parko vidaus taisyklėse (toliau - Taisyklės), kurių 6.8 punkte yra nustatyta reikalavimas laikytis nepažeisti instrukcijų ir taisyklių, nustatančių takelių bei kitų atrakcionų naudojimosi būdą ir tvarką. 6.15 Taisyklių punktas draudžia lankytojams nusileidimo takelių zonoje leistis kitokiomis pozicijomis, nei yra nurodytos informacijoje ir taisyklėse prie nusileidimo takelių. Taip pat prie kiekvieno atrakciono pateikiamos to atrakciono naudojimosi taisyklės. Taip pat Vaikų žaidimų aikštelės prieigose aiškiai matomoje vietoje yra įrengtas naudojimosi taisyklių stendas, kuriame aiškiais vizualiais simboliais nurodomi naudojimosi atrakcionų būdai ir taisyklės. Teigė, kad tais atvejais, kai Vandens parko atrakcionuose asmuo elgiasi atsargiai ir laikantis nustatytų taisyklių, jokių žalingų pasekmių neatsiranda – atrakcionai ir kiti įrenginiai atitinka visus būtinus standartus, yra saugūs naudoti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko "nusileidimo takelyje apsivertus ir atsitrenkus į čiuožyklą", tačiau šis teiginys nėra pagrįstais jokiais įrodymais – Vandens parko darbuotojai nelaimingo atsitikimo akte atkartojo susižalojusio asmens pateiktą įvykio aprašymą, patys nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimo nevykdė. Naudojantis Vaikų žaidimų aikštelės nusileidimo kalneliu pagal taisykles, praktiškai neįmanoma susižaloti - asmuo, atsisėdės tinkamai, į nusileidimo kalnelio dugną remiasi dideliu plotu, todėl norint apsiversti būtinas aktyvus paties sėdinčiojo asmens veiksmas, arba papildoma išorinė jėga.
Nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjo Ieškovė IES2 , sąlygojo pačios
ieškovės IES2 didelis neatsargumas, pasireiškęs naudojimosi Vandens Parko atrakcionu taisyklių ignoravimu leidžiantis Vaikų žaidimų aikštelės atrakcionų gulint ant pilvo, o ne sėdomis, kaip tai nurodyta atrakciono naudojimosi taisyklėse. Todėl ieškovės veiksmai turi būti vertinami kaip didelis neatsargumas, nes leidžiantis vandens kalnelių ieškovė pažeisdama vandens parko vidaus taisykles ignoravo taisyklėse nustatytus draudimus, lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti pasekmių.
Taip pat nurodė, kad atsakovas nesutinka ieškovės patirtos turtinės žalos reikalavimu,
kadangi dalis Ieškovės reikalaujamo patirtos turtinės žalos atlyginimo nėra faktiškai patirta, t.y. 9.323 Eur Ieškovės prašomos turtinės žalos nėra faktiškai patirta ir kelia abejonių tikimybė jas patirti ateityje. Sisteminė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 2 dalies analizė rodo, kad gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. priteisiama daugiau nei iš tikrųjų buvo prarasta. Ieškovės prašymas priteisti būsimą žalą yra nepagrįstas. Ieškovas, siekdama, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, privalo įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą. Atsakovo nuomone, ieškovė ieškinyje neįrodė turtinės žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovių reikalavimu atlyginti ieškovėms tariamai patirtą neturtinę
žalą (CK 6.250 str.). Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinyje neįrodė nei neturtinės žalos dydžio, nei jos kilimo fakto apskritai (CPK 178 str.), todėl ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Net ir pripažinus, kad egzistuoja visos aplinkybės, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Ieškovės IES1 patirtos 500 Eur neturtinės žalos reikalavimas patikslintame ieškinyje nėra grindžiamas jokiais motyvais, argumentais, nepateikiami patirtos žalos įrodymai, todėl yra reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atsakovei IES1 yra nepagrįstas. Ieškovės reikalaujama 7.000 Eur suma neturtinei žalai kompensuoti teismų praktikoje priteisiama už ženkliai intensyvesnius sužalojimus. Pagal iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, dėl nuolatinių dantų aprašyto byloje pateiktuose medicinos dokumentuose pažeidimo bendrojo darbingumo netekimo procentas siekia 5 proc., kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Neturtinės žalos atlyginimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o taip pat į specifinius tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, teismai turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teismų praktikoje panašiose bylose priteisiama, pavyzdžiui, 289,62 Eur (1000 Lt) (Vilniaus
apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis c.b. Nr. 2A-1908-823/2013), 1.448,10 Eur (5.000 Lt) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis c.b. Nr. 2A-7-553/2015), 868,86 Eur (3.000 Lt) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis c.b. Nr. 2A-19-450/2013.
Šalies argumentai
Ieškovė, teigdama, jog Ieškovė tariamai patyrė tam tikrų nepatogumų ir sunkumų nepateikė
Tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Be to neturtinė žala grindžiama ir galimai ateityje atsirasiančiais nepatogumais, kurių neišvengiamumo Ieškovė neįrodinėja, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika, atlyginama tik patirta neturtinė žala, o ne būsimoji neturtinė žala.
Atsakovė pažymėjo, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.)
lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; LAT 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi, Ieškovė šiuo konkrečiu atveju neįrodė (CPK 178 str.) nei patirtos turtinės žalos dydžio, nei tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio, nei jos fakto apskritai, o civilinės atsakomybės taikymas, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, yra negalimas, kas reiškia, jog Ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. O net ir pripažinus, kad egzistuoja visos aplinkybės, būtinos Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą
poziciją, jog ieškinys atmestinas.
34. Trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (DOK – 64602), įvertinus tai byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas teikia vandens atrakcionų paslaugas. 2022 m. gegužės 28 d. apie 12 val. 53 min. Vandens parke buvo užfiksuotas įvykis - nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė IES2 , nusileidusi Vandens parko Vaikų žaidimų aikštelėje įrengtu mėlynuoju nusileidimo kalneliu apsivertė ir susižeidė. Atsakovo užpildytame nelaimingo atsitikimo akte užfiksuota, kad ieškovei IES2 nelaimingo atsitikimo metu susižalojo 3 priekinius nuolatinius dantis ir lūpą. Vaikas (ieškovei IES2 tuomet buvo 10 m.) greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jai buvo diagnozuota, kad yra nulūžęs 21 danties vainikas, dantis nepaslankus; išmuštas ir vestibiuliariai dislokuotas 12 dantis, jo vainikas nulūžęs; išmuštas 11 dantis, alveolė pasidengusi kraujo krešuliu. 11 danties pacientė ir ją lydintys asmenys neatsivežė. Rentgenologiškai ortopantomogramoje ir dentalinėse radiogramose stebima 11 danties avulsija, šoninis 12 danties išnirimas bei 21 danties 1 vainiko lūžimas. Buvo pritaikytas gydymas: atvežus 11 dantį, vietinėje nejautroje reponuoti 12 ir 11 dantys, susiūnant gleivinę 4/0 PGA siūlu. 21, 11 ir 12 dantys fiksuoti vielos ir šviesoje kietėjančio kompozito įtvaro pagalba. Buvo rekomenduota: 1. Režimas 2. Šaltis pirmą parą 3. Minkšto maisto dieta 2-3 savaites 4. Amoxicillini 500 mg x 3 к/d per os 5. NVNU - Ibuprofeni 200 mg x 3 k/d 6. Gera burnos higiena 6. Gyd. endodontologo konsultacija ir 12, 11, 21 dantų stebėjimas bei gydymas. Ieškovių pateiktas ieškinys yra grindžiamas CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė be kaltės. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės
CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis –
asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Taigi tai atsakomybės be kaltės, griežtosios arba objektyviosios atsakomybės atvejis, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos.
Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia
didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.
Galimi didesnio pavojaus šaltiniai nurodyti nebaigtiniuose sąrašuose: CK 6.270 straipsnio 1
dalyje – transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt.; Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnyje – garo ir vandens šildymo katilai, slėgio indai, liftai, pramoginiai įrenginiai ir kt. Dėl objekto ar veiklos kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams pobūdžio sprendžiama atsižvelgiant į pirmiau aptartus kriterijus, taip pat pavyzdinius jų sąrašus, pateiktus CK, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintame Pavojingų darbų sąraše, Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 (2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1073 redakcija) patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše, kituose teisės aktuose, taip pat teismų praktikoje.
Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą,
teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė, minėta, nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Bylos duomenimis, atsakovo vykdomoje vandens pramogų parko komplekso organizavimo
bei administravimo veikloje naudojami vandens nusileidimo kalneliai yra pramoginiai įrenginiai (to neginčija ir atsakovas). Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą pramoginiai įrenginiai priskiriami potencialiai pavojingų įrenginių, šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte apibrėžiamų kaip įrenginių, kuriuos naudojant kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų, kategorijai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veikla – vandens pramogų parko organizavimas bei administravimas –pripažintinas susijęs su didesnio pavojaus šaltinių – vandens nusileidimo kalnelių – eksploatacija.
Teismas pažymi, kad tai, kad atsakovas ėmėsi visų atsikirtimuose vardijamų saugumo
priemonių tam tikrai atsakovo vykdomoje veikloje egzistuojančiai žalos padarymo kitiems rizikai minimizuoti, nereiškia, jog ši rizika tapo ne tokia didelė, kad ją būtų galima visiškai kontroliuoti, o joje naudojami vandens kalneliai – ne tokie pavojingi, jog nebūtų pagrindo kvalifikuoti juos didesnio pavojaus šaltiniais. Visų įmanomų priemonių aptariamai rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą bei naudojant joje vandens nusileidimo kalnelius, užtikrinimas yra sąlyga tokiai veiklai vykdyti ir tokiems objektams eksploatuoti, tačiau nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių įrenginių savybių.
Įvertinus tai teismas konstatuoja, jog dėl objektų ar veiklos kaip keliančios didesnį pavojų
aplinkiniams pobūdžio nustatymo, atsakovas užsiimdamas vandens pramogų parko komplekso organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai (tarp jų – vaikų zonoje esantis nusileidimo kalnelis kuriuo leisdamasi ieškovė patyrė žalą), vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, taigi – valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl, kaip šio valdytojas, yra atsakingas už ieškovei sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, įtvirtinančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.
Toks vertinimas, priešingai nei teigiama atsakovo atsikirtimuose, nesuponuoja atsakovui
absoliučios pareigos užtikrinti, kad vandens pramogų parko lankytojai, naudodamiesi vandens kalneliais, jokiais atvejais nepatirs žalos, o yra garantija, jog padaryta žala visais atvejais (jeigu neįrodoma, kad jos atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo) lankytojui bus atlyginta. Atsakovas verčiasi veikla, kurioje naudojami didesnę žalos padarymo riziką keliantys objektai (vandens kalneliai kaip pramoginiai įrenginiai), taigi – rizikinga, tačiau pelninga veikla, todėl, turint omenyje tai, kad ir maksimalių atsargumo reikalavimų laikymasis nepašalina žalos, naudojant tokius objektus, padarymo pavojaus, šiuos naudojantis asmuo privalo pasirūpinti vykdomos veiklos saugumu, prireikus – iš jos gaunamo pelno atlyginti žalą.
Kartu teismas pažymi, kad atsakovo vykdomos vandens pramogų parko veiklos, naudojant
vandens nusileidimo kalnelius, kaip susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams kvalifikavimas, neeliminuoja lankytojo pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, minėta, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis pagal pirmiau aptartus kriterijus ir (ar) nustatytus pavyzdinius sąrašus priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.
Atsakovas nagrinėjamoje byloje nesutikimą su pareikštu ieškiniu iš esmės grindė, tuo, kad
nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pačios ieškovės IES2 didelio neatsargumo, pasireiškusio naudojimosi Vandens Parko atrakcionu taisyklių ignoravimu leidžiantis Vaikų žaidimų aikštelės atrakcionų gulint ant pilvo, o ne sėdomis, kaip tai nurodyta atrakciono naudojimosi taisyklėse.
Teismo posėdžio metu buvo ištirtas atsakovo pateiktas vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad
ieškovė IES2 nusileidžia iš kalnelio (vamzdžio) kojomis į priekį ir gulėdama ant pilvo. Byloje pateiktas tik vaizdo įrašas parodantis kaip nukentėjusioji iščiuožė iš vamzdžio, tačiau nepateikta vaizdo įrašo bei nepateikta jokių kitų įrodymų parodančių kaip nukentėjusioji įlipo į nusileidimo kalnelį. 2026 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje apklausta ieškovė (nukentėjusioji IES2 paaiškino, kad įlipo vamzdžio angą, kojomis į priekį atsisėdo ir gulėdama ant nugaros leidosi kalneliu, bet per vidurį kalnelio didelė srovė ją apsuko ir iš kalnelio ji iščiuožė jau ant pilvo. Nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netaisyklingai naudojosi vandens kalneliu, konstatuoti jos didelį neatsargumą nėra pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas neužtikrino, kad jo teikiama paslauga atitiktų teisės aktų reglamentuojančių atsakovo veiklą reikalavimus, bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl nukentėjusios žalos atsiradimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis).
Dėl priežastinio ryšio
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Teismas sprendžia, kad sprendimo 46 p. konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad atsakovo suteiktos paslaugos trūkumai, kūno apsisukimas vamzdyje, lėmė tai, kad ieškovė susižalojo.
Dėl turtinės žalos
Pažymėtina, jog CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos (nuostolių) atlyginimo
principas ir numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovai nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovo 962,18 Eur turtinės žalos.
Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog dėl 2022 m. gegužės 28 d. įvykio patyrė 1337,18 Eur
išlaidų. Jas patvirtina byloje pateikti vaistinių bei odontologų paslaugų čekiai. Byloje nustačius, jog dėl įvykio ieškovė gavo 375,00 Eur draudimo išmoką, kuri iš dalies padengia patirtą turtinę žalą, spręstina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 962,18 Eur turtinės žalos yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
Galima atlyginti ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos
žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Teismo vertinimu ieškovės pateiktos busimo gydymo išlaidos yra parengtos profesionalių
gydytojų, atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių jų pagrįstumą. Įvertinus tai ieškovės IES2 ieškinio reikalavimas priteisti 9323,00 Eur turtinę žala, kaip būsimas išlaidas tenkintinas. Iš viso ieškovei priteistina 10285,00 Eur turtinės žalos (962+ 9323 ).
Dėl neturtinės žalos
52. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
53. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
54. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai susiję su ieškovės IES2 sveikatos būkle neabejotinai patvirtina, kad ji dėl 2022 m. gegužės 28 d. įvykio patyrė skausmą. Ieškovei po įvykio nustatyti sužalojimai: susižalotas veidas, trys priekiniai nuolatiniai dantys ir lupa. Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo diagnozuota, kad yra nulūžęs 21 danties vainikas, dantis nepaslankus; išmuštas ir vestibiuliariai dislokuotas 12 dantis, jo vainikas nulūžęs; išmuštas 11 dantis, alveolė pasidengusi kraujo krešuliu. Rentgenologiškai ortopantomogramoje ir dentalinėse radiogramose stebima 11 danties avulsija, šoninis 12 danties išnirimas bei 21 danties 1 vainiko lūžimas. Buvo pritaikytas gydymas: vietinėje nejautroje reponuoti 12 ir 11 dantys, susiūnant gleivinę 4/0 PGA siūlu. 21, 11 ir 12 dantys fiksuoti vielos ir šviesoje kietėjančio kompozito įtvaro pagalba. Buvo rekomenduota: 1. Režimas 2. Šaltis pirmą parą 3. Minkšto maisto dieta 2-3 savaites 4. Amoxicillini 500 mg x 3 к/d per os 5. NVNU - Ibuprofeni 200 mg x 3 k/d 6. Gera burnos higiena 6. Gyd. endodontologo konsultacija ir 12, 11, 21 dantų stebėjimas bei gydymas. Įvykio dieną ieškovei buvo 10 m., protezavimas numatoma atlikti tik sulaukus pilnametystės. Taigi, dėl ilgalaikio gydymo ir medicininio stebėjimo ieškovė jau patyrė, šiuo metu patiria ir ateityje gali patirti nepatogumus dėl dantų šalinimo, dantų protezavimo. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio sužalojimai ir gydymas taip pat susiję su estetine išvaizda, todėl spręstina, kad ieškovė, dėl priekinių dantų pašalinimo ir protezavimo patirs bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus.
55. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 7000 Eur suma. Teismo vertinimu, tokia suma, nagrinėjamos bylos atveju laikytina per didele. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, patirtus sužalojimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus neturtinės žalos dydis mažintinas ir IES2 priteistina 6 000 Eur suma.
56. Pateiktuose pirmuose ieškiniuose neturtinę žalą taip pat prašė priteisti ir IES1 (nukentėjusios motina). Tačiau teismo vertinumu ieškovė IES1 niekaip nepagrindė ir nepateikė jokių patirtos neturtinės žalos įrodymų, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl palūkanų
57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Iš dalies tenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 367,00 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurio mokėjimo ieškovės buvo atleistos pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 178, 259, 260, 263, 264, 265, 270, 271, 283 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei IES2 iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 10285,00 Eur turtinės ir 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16285,00 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 0 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. gegužės 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 367,00 Eur (trys šimtai šešiasdešimt septyni eurai, 0 ct) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662). Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.