Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. O., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Klaipėdos miesto 4 notarų biuras, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą po tėvo P. O., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad VMI prie FM nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl P. O. turto paveldėjimo valstybės vardu ir neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. O. palikimo perėjimą valstybei ir neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) VSDF Vilniaus skyriuje gautas VSDF Klaipėdos skyriaus pagal priklausomybę persiųstas I. O. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl pažymos apie mirusiajam P. O. neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. Dėl žmogiškosios klaidos atsakymas į I. O. (duomenys neskelbtini) prašymą nebuvo išsiųstas. Taip pat (duomenys neskelbtini) atliekant VSDF Vilniaus skyriuje esančių pensijų bylų patikrinimą buvo nustatyta, kad mirusiajam P. O. yra neišmokėta (duomenys neskelbtini) Eur dydžio invalidumo/ netekto darbingumo pensija. Apie tai (duomenys neskelbtini) buvo informuota I. O. Nurodo, kad nurodyti asmenys dėl P. O. neišmokėtos invalidumo/netekto darbingumo pensijos dalies išmokėjimo į VSDF Vilniaus skyrių nėra kreipęsis. Suinteresuotas asmuo I. O. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo A. O. pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui po tėvo P. O. mirties priimti, yra tai, kad jis tuo metu dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir su seserimi I. O. buvo įsitikinę, kad tėvas P. O. neužgyveno jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Pareiškėjo sesuo I. O. bendru sutarimu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VADF Klaipėdos skyrių su prašymu dėl pažymos apie mirusio tėvo P. O. galimai neišmokėtas išmokas. Tačiau tik (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sesuo I. O. gavo pranešimą iš VSDF Vilniaus skyriaus, kad mirusiam tėvui P. O. nėra išmokėta invalidumo netekto darbingumo pensija (duomenys neskelbtini) Eur. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių dėl įsitikinimo, kad miręs tėvas P. O. neužgyveno jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dėl to nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po P. O. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti. Pareiškėjui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą jo tėvo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.