Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. TA-148-1188/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
TA-148-1188/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02172-2025-4
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-148-1188/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 24 d. d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. daug kartų buvo konvojuojamas tarp skirtingų Lietuvos kalėjimų. Konvojaus automobilyje nebuvo saugos diržų, tuo buvo pažeista jo teisė į saugų transportavimą.

Dėl to pareiškėjas patyrė ilgalaikį psichologinį diskomfortą, nuolatinį nesaugumo jausmą, riziką sveikatai, stresą, ypač ilgų etapavimų metu. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

VST atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Konvojavimas atliekamas specialiais automobiliais, jie turi teisėtai jų eksploatacijai išduotus dokumentus, atliekamas specializuotas teisinis – techninis jų vertinimas. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržus privaloma prisisegti tuo atveju, kai jie yra įrengti, konvojavimo taisyklės nenumato saugaus diržų privalomo įrengimo konvojavimo automobiliuose. Kiekvienam konvojuojamam asmeniui skiriama individuali kėdė su atlošu. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 17 kartų, konvojavimo metu buvo naudoti specialieji automobiliai. Pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nuo 2022 m. vasario 24 d. periodiškai konvojuojamas tarp kalėjimų, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo žinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl teisės aktų reikalavimų, taikomų konvojuojant asmenis, kurie skelbiami lietuvių kalba. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė, jo netaikyti neprašė. Todėl pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu teismas taikė trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 18 d. Todėl teismas vertino ginčo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 18 d.

Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas 17 kartų. Skundų konvojavimo metu pateikta nebuvo. Teismui pateikti automobilių registracijos liudijimai bei techninės apžiūros rezultatų kortelės, iš kurių galima nustatyti, jog visi automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus. Teismui pateiktuose VST Konvojavimo žiniaraščiuose pareiškėjo skundų ar prašymų registruota nėra.

Teismas aptarė Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nuostatas ir pažymėjo, kad šis teisės aktas nenustato būtinumo ginčui aktualiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Taip pat Kelių eismo taisyklės nenustato privalomumo kiekvienoje keleivio vietoje įrengti saugos diržus. Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas argumentavo tik tuo, kad nebuvo saugos diržų, bet nenurodė incidentų, kurių metu saugos diržų būtų reikėję.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)

6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tačiau byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, neįrengiant saugos diržų kiekvienai vietai specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose, ir konvojuojant šiuose automobiliuose asmenis, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam iš atsakovo atstovo VST 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) įpareigoti atsakovą pateikti fotofiksacijas ar atlikti faktinį konvojavimo transporto priemonių patikrinimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas 17 kartų buvo etapuotas automobiliais, kuriuose nebuvo saugos diržų. Kelionės buvo ilgos, dažnos, sukeldavo stresą, diskomfortą, sveikatos sužalojimo riziką. Tokia asmenų transportavimo praktika prieštarauja Kelių eismo taisyklių nuostatoms, Transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimams, Europos Sąjungos teisės aktams.

Atsakovo atstovas pateikė techninės apžiūros protokolus, kuriuose nenurodytas saugos diržų nebuvimas, nors diržų automobiliuose iš tikrųjų nebuvo. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis netiksliais įrodymais. Teismas turėjo įsitikinti transporto priemonių būkle. Pirmiau nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

VST pakartoja ginčo aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir remiasi šiais pagrindiniais motyvais:

Šalies argumentai

Apeliantas nepateikė deklaratyviems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius ir subjektyvius argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

Viešojo saugumo tarnyba pateikė teismui specialiųjų transporto priemonių, kuriomis nurodytu maršrutų ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus. Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgianti į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai. Pareiškėjas, turėdamas pakankamai galimybių ir laiko, neginčijo ir nereiškė prieštaravimų dėl VST teismui pateiktų įrodymų bylos nagrinėjimo metu. Visos VST naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti yra registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Todėl VST, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų

Prieš pradedant pareiškėjui konvojavimą, konvojaus pareigūnai privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Iš ginčo laikotarpiu vykdytų pareiškėjo konvojaus kelionių žiniaraščių turinio matyti, kad juose nebuvo fiksuotas nei vienas apelianto skundas dėl konvojavimo sąlygų. VST nebuvo gautas joks pareiškėjo skundas ar prašymas, susijęs su netinkamomis konvojavimo sąlygomis. Taip pat pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti iš VST 3 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (automobiliuose neįrengtų saugos diržų) atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo VST neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos.

Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir (ar) jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia netinkamomis konvojavimo sąlygomis (automobiliuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, nebuvo saugos diržų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiuosius saugumo reikalavimus, kuriuos turi atitikti specialieji automobiliai, kuriais vykdomas konvojus, nustato ne Kelių eismo taisyklės, ar kiti pareiškėjo nurodyti aktai, o Konvojavimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-106-442/2022 ir kt.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklių normos nenustato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo VST veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-39-502/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-105-575/2025 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis būtų nukritęs, susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų jis būtų skundęsis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o VST pareiškėjo teisių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, detaliai nurodė teisinį reguliavimą, rėmėsi į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys buvo pakankamai ginčui teisingai išspręsti, todėl byloje nebuvo pagrindo išreikalauti pareiškėjo prašomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Byloje nenustačius VST neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios valstybės civilinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysMilda VainienėEgidijus Šileikis