Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eA-650-821/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eA-650-821/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05638-2024-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-650-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05638-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 24.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija, LAGK) su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Sporto ir sveikatingumo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. raštą Nr. A121-17382/24(2.1.19E-SPO) „Dėl VšĮ „KK Statyba“ ir VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ (toliau – ir Atsakymas 1); 2) panaikinti Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus 2024 m. liepos 5 d. raštą Nr. A121- 18862/24(2.1.19E-SPO) „Dėl VšĮ „KK Statyba“ ir VšĮ Futbolo klubo „Žalgiris“ (toliau – ir Atsakymas 3); panaikinti Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus 2024 m. liepos 22 d. atsisakymą teikti informaciją (toliau – ir Atsakymas 3); 4) įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjui su viešąją įstaiga (toliau – ir VšĮ) „KK Statyba“ ir VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ (toliau kartu – ir viešosios įstaigos) susijusią informaciją, t. y. sutartis su viešosiomis įstaigomis, joms laimėjus finansavimą dalyvaujant 2022–2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurse bei visas šių sutarčių priedų kopijas, lėšų panaudojimo faktines išlaidas pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, skirtų lėšų panaudojimo tikrinimo ataskaitas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis yra Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos, jos Ekonomikos ir finansų bei Kontrolės komitetų narys. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl informacijos, susijusios su viešosiomis įstaigomis, pateikimo. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamais atsakymais Administracija nepagrįstai vengia pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, taip trukdydama tinkamai įgyvendinti savo, kaip Savivaldybės tarybos nario teises. Administracija nepagrįstai siaurinamai aiškina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatas, t. y. nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas detaliai nurodytų, kodėl jam reikalinga jo prašoma informacija, ir be pagrindo sudaro kliūtis pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo, kaip tarybos nario, funkcijas.

Komisija 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 21RE3-135 (AG3-127/24-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino visus ginčijamus raštus ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, nutraukti bylą dėl Atsakymo 1 panaikinimo, o likusius pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi.

Administracija skundą teismui grindė šiais argumentais:

Komisija netinkamai aiškino VSĮ, vadovavosi ne viešajai teisei, o privatinei teisei būdingais principais. Komisija, taikydama ir aiškindama VSĮ nuostatas dėl tarybos nario teisės gauti informaciją / dokumentus iš Administracijos taikė privatinėje teisėje galiojantį bendrąjį principą – viskas, kas nėra draudžiama, yra leidžiama. Dėl grubios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos tarybos nario teisė gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto buvo išaiškinta nepagrįstai plačiai, kas neatitinka tikrosios įstatymų leidėjo valios.

Komisija, priimdama Sprendimą, taip pat nepagrįstai nenutraukė bylos dėl Rašto Nr.1 teisėtumo, nors pareiškėjas akivaizdžiai praleido šio atsakymo apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 8 str. 1 d.) dėl ko ši bylos dalis yra nutrauktina.

Nors Komisija teisingai nustatė, kad esminė sąlyga gauti informaciją /dokumentus pagal VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra jos būtinumas tarybos nario funkcijoms atlikti, tačiau padarytos išvados dėl tarybos nario funkcijų neapibrėžtumo ir tarybos nario teisės gauti informaciją/dokumentus iš viešojo administravimo subjekto (Administracijos) absoliutumo, taip plečiamai aiškinant viešajai teisės priskirtiną VSĮ reguliavimą, yra nepagrįstos. VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotė, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti tik tokią informaciją / dokumentus iš Administracijos, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti, yra visiškai aiški, konkreti ir negali būti aiškinama plečiamai, konstatuojant, kad tarybos naro funkcijos yra neapibrėžtos ir iš esmės lemiančios, kad tarybos narys gali reikalauti bet kokios informacijos Administracijos. Vien buvimas savivaldybės tarybos nariu savaime nereiškia, jog savivaldybės tarybos narys gali prašyti bet kokios informacijos/dokumentų, t. y. jis gali prašyti tik tokios informacijos / dokumentų, kurie yra būtin tarybos nario funkcijoms atlikti.

Šio nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktuali tik tarybos nario funkcija teikti pasiūlymus / sprendimus Savivaldybės tarybai dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, kuri yra tiesiogiai nustatyta VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kurią, kaip informacijos / dokumentų gavimo pagrindą, nurodė pats pareiškėjas. Komisijai plečiamai išaiškinus, kad savivaldybių tarybų narių funkcijos nėra apibrėžtos, buvo suformuota įstatymų leidėjo valios neatitinkanti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal kurią tarybos nariai dėl savo funkcijų tariamo neapibrėžtumo ir platumo iš esmės gali prašyti iš viešojo administravimo subjektų bet kokios informacijos/dokumentų, nes paprasčiausiai tampa neįmanoma nustatyti VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos esminės sąlygos informacijai / dokumentams gauti, t. y. informacijos / dokumentų būtinumo tarybos nario konkrečioms funkcijoms vykdyti.

Savivaldybės tarybos narys, siekdamas pasinaudoti VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teise gauti iš Administracijos informaciją / dokumentus, turi pagrįsti, kokiai konkrečiai tarybos nario funkcijai vykdyti yra būtina gauti minėtus duomenis ir VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas negali būti aiškinamas plečiamai, kaip suteikiantis tarybos nariui gauti bet kokią informaciją / dokumentus iš Administracijos, abstrakčiai prisidengiant tarybos nario atliekamomis neapibrėžtomis funkcijomis. Priešingai sprendė Komisija, VSĮ nustato draudimą teikti informaciją / dokumentus tarybos nariui, jeigu jie nėra būtini tarybos nario funkcijoms atlikti. Akivaizdu, kad VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įstatymų leidėjas numatė mechanizmą, kaip apriboti minėtą tarybos nario teisę, t. y. tarybos narys turi pagrįsti prašomos informacijos / dokumentų gavimo būtinumą konkrečiai savo vykdomai funkcijai. Kaip tarybos narys tą padarys, yra jo pasirinkimas, kadangi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles įrodinėja tas, kas teigia – svarbiausia, kad asmuo, į kurį yra kreiptasi, galėtų įsitikinti, kad iš tiesų prašoma informacija yra būtina konkrečioms tarybos nario funkcijoms (-ai) atlikti. Be to, tik pats tarybos narys geriausiai žino, kokias funkcijas jis realiai atlieka ir gali šį realumą pagrįsti konkrečiais įrodymais.

Komisija ignoravo aplinkybę, kad pats pareiškėjas nurodė, kokiai tarybos nario funkcijai, jo manymu, yra būtina gauto prašomą informaciją, t. y. informacija reikalinga tarybos nario veikloje rengiant tolimesnius pasiūlymus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste ar siūlant kitus sprendimus. Komisija privalėjo vertinti, ar toks pagrindimas atitiko VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas sąlygas ir ar Administracija pagrįstai įvertino, kad vien abstraktus, deklaratyvus tarybos nario funkcijos nurodymas, nepagrindžiant šios funkcijos atlikimo realiais veiksmais, yra nepakankamas prašomai informacijai pateikti. Pareiškėjo abstraktus nurodymas, kad tarybos narys rengs kažkokius pasiūlymus ar sprendimus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, kai nėra duomenų apie tarybos nario ketinimus realiai įgyvendinti tokią tarybos nario funkciją, niekaip nepagrindžia būtinybės gauti prašomą informaciją. Administracija negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymų dėl informacijos suteikimo, nes neįsitikino, o pareiškėjas nepagrindė, kokiai realiai pareiškėjo įgyvendinamai tarybos nario funkcijai yra būtini prašoma informacija.

Tai, kad pareiškėjas nesiekė ir nesiekia gauti prašomos informacijos/dokumentų konkrečių pasiūlymų dėl sporto finansavimo parengimui ir pateikimui patvirtina pareiškėjo viešai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje išsakyta pozicija, jog užklausa Administracijai buvo teikta su tikslu gautus duomenis pateikti visuomenei, o ne vykdyti tarybos nario funkciją rengti ir teikti savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl sporto finansavimo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad yra Ekonomikos ir finansų bei Kontrolės komitetų narys. Tačiau sporto reikalus Savivaldybės taryboje nagrinėja Sveikatos ir sporto reikalų komitetas, kurio nariu pareiškėjas nėra. Tai dar kartą patvirtina, kad deklaratyvus pareiškėjo teigimas apie ketinimus teikti pasiūlymus / sprendimus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste nėra susijęs su realiai pareiškėjo kaip Savivaldybės tarybos nario atliekamomis funkcijomis ir Komisija šios aplinkybės nevertino.

Administracija savo atsakymuose aiškiai nurodė, kokios informacijos trūksta, jog galėtų įvertinti, ar pareiškėjo prašoma suteikti informacija yra būtina pareiškėjo realiai vykdomai tarybos nario funkcijai įgyvendinti. Kaip matyti iš pareiškėjo 2024 m. birželio 14 d. prašymų (identiški prašymai, tik vienas dėl VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“, o kitas dėl VšĮ „KK Statyba“), jis apskritai nenurodė, kokiai jo, kaip tarybos nario, funkcijai vykdyti yra reikalinga prašoma informacija ir dokumentai, o tik deklaratyviai išvardinta, kokios informacijos (dokumentų) prašoma. Pagal iki 2024 m. birželio 20 d. galiojusią VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, pareiškėjas turėjo nurodyti, kaip prašoma informacija (dokumentai) yra susiję su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais, ką Administracija nurodė Atsakyme 1. Jame taip pat nurodyta, kad pareiškėjas prašomų pateikti sutarčių bei jų priedų šablonus gali rasti viešai, taip pat pareiškėjui paaiškinta, kokiais teisės aktais remiantis yra vykdoma savivaldybės biudžeto lėšų sporto projektams kontrolė.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. prašymuose nenurodė konkrečios savo vykdomos funkcijos, kuriai būtina gauti prašymuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Pareiškėjas tik formaliai pacitavo savo teises pagal VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. abstrakčią teisę teikti pasiūlymus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, tačiau nenurodė, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas jau yra atlikęs dėl pasiūlymų / sprendimų parengimo. Pareiškėjas netgi nurodo, kad informacija reikalinga rengiant tolimesnius pasiūlymus, implikuodamas, jog tam tikri pasiūlymai jau buvo parengti ir pateikti Savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 patvirtinto Savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka (kaip nurodoma VSĮ 9 str. 1 d. 2 p.). Nors pareiškėjui buvo pateikta vieša nuoroda į prašytų sutarčių (jų priedų) projektus / šablonus, kurie buvo pasirašyti su sporto įstaigomis, pareiškėjas toliau reikalavo pateikti tuos pačius dokumentus, tik pasirašytus, nors jų turinys yra identiškas. Jeigu pareiškėjas iš tiesų siektų parengti siūlymus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, pirmiausia būtų nagrinėjami teisės aktai, kurių pagrindu toks finansavimas yra skiriamas, siūlant atitinkamus pakeitimus – tam pasirašytų finansavimo sutarčių nereikia.

Administracija Atsakymu 2 ankstesniame atsakyme nurodytus argumentus, paaiškinimus. Skunde nenurodoma, kad pareiškėjas nesuprato Atsakymo 2 teisinio ir faktinio pagrindimo, o tik deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjui nepagrįstai vengiama suteikti informaciją. Skunde nepagrindžiamas Atsakymo 2 prieštaravimas teisės aktų reikalavimams, todėl nėra ir teisinio pagrindo panaikinti šį raštą.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 15 d. prašymu, kaip ir ankstesnių prašymų atveju, prašė tos pačios informacijos, abstrakčiai motyvuojant, kad dokumentai reikalingi pareiškėju teikti siūlymus / sprendimus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, tačiau jokia konkreti, būtent pareiškėjo realiai atliekama funkcija dėl būtinybės pateikti prašomą informaciją nėra nurodyta, t. y. nėra pagrindžiama VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta informacijos teikimo sąlyga.

Priešingai nei teigia Komisija sprendime, Administracija aiškiai nurodė pareiškėjui, kodėl nėra tenkinami jo prašymai dėl informacijos / dokumentų pateikimo. Komisija nenurodė, kokių individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų neatitiko visi trys atsakymai, t. y. jie buvo panaikinti tik dėl to, jog Administracija atsisakė patekti pareiškėjui informaciją / dokumentus. Ginčijamų atsakymų teisinis ir faktinis pagrindimas Komisijai pasirodė netinkamas tik dėl to, kad Komisija pati neteisėtai plečiamai išaiškino VSĮ.

Ne Administracija, o pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog prašoma informacija/dokumentai yra būtini pareiškėjo, kaip tarybos nario, realiai vykdomai funkcijai, todėl Administracija neprivalėjo pareiškėjui nurodinėti, kokiomis priemonėmis jis turi pagrįsti šią sąlygą. Pareiškėjas, jeigu prašoma informacija/ dokumentai būtų iš tiesų būtini pareiškėjo realiai vykdomai tarybos nario funkcijai įgyvendinti, logiška teigti, kad pareiškėjas tokias aplinkybes galėtų nesunkiai įrodyti ir pagrįsti, o ne laukti nurodymų iš Administracijos, kuri turi tik pareigą vertini pareiškėjo pateiktus prašymus pagal VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pareiškėjas PRS1 atsiliepime į Administracijos skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimai, kuriais buvo suformuota šioje byloje aktuali nuostata, įsigaliojo nuo 2024 m. birželio 20 d. Administracijos poziciją, kad Komisija netinkamai aiškino šias teisės normas, gali paneigti 2023 m. spalio 24 d. aiškinamais raštas Nr. XIVP-3231 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Šiame aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad VSĮ 4 straipsnyje vienu iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra nurodytas veiklos viešumo ir skaidrumo principas; tačiau įstatyme nėra nuostatų arba jų yra nepakankamai, kurios užtikrintų viešumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą tiek, kiek tai susiję su informacijos gavimu iš mero ir administracijos. Iš Aiškinamojo rašto turinio yra akivaizdu, kad įstatymo pateikimo tikslas buvo ne drausti ar kaip nors apsunkinti tarybos nariui gauti informaciją, o priešingai – skaidrinti ir viešinti procesus bei sudaryti sąlygas gauti reikalingą informaciją paprasčiau. Susipažinus su kitais teisėkūros dokumentais, matyti, kad VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte atsiradęs žodis „būtina“ nėra susijęs su kažkokia sudėtingesne tarybos nario pareiga įrodinėti reikiamos informacijos reikalingumą. Jis tiesiog parinktas norint įtvirtinti tarybos nario teisę gauti iš atitinkamų įstaigų jam reikalingą informaciją, nekeliant jokių aukštų įrodinėjimo dėl prašomos informacijos pateikimo standartu. Todėl teigti, kad Komisijos išaiškinimas neatitinka įstatymų leidėjo valios, yra nepagrįstas. Būtent Komisijos sprendime pateiktas išaiškinimas atitinka įstatymo leidėjo valią ir pirminį tikslą – kad tarybos nariui būtų laisvai prieinama informacija reikalinga jo, kaip savivaldybės tarybos nario, funkcijų įgyvendinimui.

Administracija nepagrįstai teigia, jog Komisija sprendime nurodydama, kad savivaldybių tarybos narių funkcijos nėra apibrėžtos, suformavo ydingą taisyklę, nes dėl to tampa neįmanoma nustatyti tarybos nario prašomos gauti informacijos būtinumo tarybos nario konkrečioms funkcijoms vykdyti. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr. 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022), kurioje išaiškinta, kad visi atvejai ar visi klausimai, kuriais savivaldybės tarybos narys gali teikti pasiūlymus ir paklausimus, rinkti informaciją ir siūlyti juos svarstyti, negali būti išvardinti įstatyme baigtiniu sąrašu. Todėl VSĮ 9 straipsnio nuostatos dėl nario teisės gauti informaciją negalima aiškinti siaurinamai, reikalaujant, kad jis detaliai nurodytų, kokį konkretų siūlymą teiks. Be to, Administracija, kritikuodama Komisijos išaiškinimą dėl tarybos nario funkcijų neapibrėžtumo, nenurodė konkretaus teisės akto ar teismų praktikos, kurioje būtų nurodytas konkretus, baigtinis tarybos nario funkcijų sąrašas.

Principas „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“ reiškia, kad Administracijai yra draudžiama riboti kitų asmenų subjektines teises, išskyrus įstatyme tiesiogiai numatytus atvejus. Šis principas turi būti taikomas būtent Administracijai ir šiuo konkrečiu atveju reiškia, kad jai yra draudžiama atsisakyti suteikti informaciją, išskyrus atvejus, kai konkrečios informacijos teikimą draudžia arba riboja konkretus įstatymas. Administracija nenurodė, kokios įstatymo nuostatos neleido, apribojo jos galimybę suteikti pareiškėjui prašomus dokumentus. Priešingai, šiuo atveju Administracija pažeidė VSĮ 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą veiklos viešumo ir skaidrumo principą, kuris reiškia, kad informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. Taip pat buvo pažeisti kiti įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Sprendime Komisija aiškiai argumentavo, kodėl nebuvo nutrauktas nagrinėjimas. Komisija vertino, ar pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir atitinkamai įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus priėjo prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju negalima jo veiksmų laikyti piktnaudžiavimu ir pakartotinį prašymą laikė pirmojo prašymo patikslinimu. Jei Administracija būtų dalyvavusi posėdyje, tai būtų žinojusi, kad pareiškėjas dar kartą nurodė priežastis, kodėl nebuvo prašoma atnaujinti terminą, tačiau posėdžio metu, žodžiu, paprašė, kad jeigu būtų nustatyta, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, jis būtų atnaujintas.

Administracija deklaratyviai nurodo, kad su pareiškėju aiškiai komunikavo ir nurodė duomenų neteikimo priežastis. Tačiau Komisijos sprendime aiškiai nurodyta, kad Administracija neteikdama prašomos informacijos ir dokumentų, atsisakymo nepagrindė aktualiomis teisės aktų normomis, nepaaiškino, kokių įrodymų ir kokios apimties informaciją reikia pateikti, kad prašoma informacija ir dokumentai būtų pateikti. Administracija nepateikė įrodymų, kad aukščiau nurodytos aplinkybės būtų nurodytos jos raštuose.

Administracijos vidinė politika yra nukreipta į visišką informacijos nedavimą (nesidalinimą) nepaisant to, kad teisinis reguliavimas įtvirtina priešingai. Vien aplinkybė, kad buvo priimtas Administracijai nepalankus Sprendimas, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir naikintinas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė Administracijos skundą ir priteisė pareiškėjui iš Administracijos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad:

Pareiškėjas 2024 m. birželio 14 d. per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjui pateikė prašymą (du raštus), prašydamas atsiųsti sutartis, sudarytas su VšĮ futbolo klubu „Žalgiris“ ir VšĮ „KK Statyba“, joms laimėjus finansavimą dalyvaujant 2022–2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurse, kopijas, šių sutarčių priedus, buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat informaciją, ar buvo tikrinamas lėšų panaudojimas.

Administracija Atsakyme 1 nurodė, kad sutarčių šablonai ir skirtas finansavimas skelbiami viešai, o sporto projektų vykdytojas sporto projekto įgyvendinimo metu kas ketvirtį teikia lėšų panaudojimo faktines išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ataskaitą Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriui. Su Atsakymu 1 prašomų dokumentų nepateikė.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. Administracijai pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė atsiųsti sutarties su VšĮ futbolo klubu „Žalgiris“, jiems laimėjus finansavimą dalyvaujant 2022–2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurse, kopiją, jos priedus, informaciją apie lėšų panaudojimo faktines išlaidas, taip pat informaciją, ar buvo tikrinamas lėšų panaudojimas. Šiame prašyme nurodytas teikiamo prašymo pagrindas, kad prašoma informacija reikalinga tarybos nario veikloje, rengiant tolimesnius pasiūlymus dėl sporto finansavimo, remiantis VSĮ 9 straipsniu ir Savivaldybės tarybos Reglamento 8 straipsniu.

Administracija 2024 m. liepos 5 d. pateikė Atsakymą 2, kuriame nurodė, kad ankstesniame atsakyme (Savivaldybėje registruotas 2024 m. birželio 20 d., Nr. A121-17382/24(2.1.19E-SPO)) dėl sutarčių ir jų priedų, kurie yra pasirašomi, nurodė, kad jų šablonai skelbiami viešai (interneto adresas nurodomas). Pažymėjo, kad skirto finansavimo dydis taip pat skelbiamas viešai nurodomu interneto adresu, o dėl trečio ir ketvirto klausimų taip pat buvo pateikę atsakymą, kad vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-747 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo VII skyriaus nuostatomis, Sporto ir sveikatingumo skyrius vykdo Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolę gavęs ir išnagrinėjęs gautas projektų vykdytojų ataskaitas. Remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 30-2147/2 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 ir 2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų“ patvirtintų kvietimų VIII skyrimo, sporto projektų vykdytojas sporto projekto įgyvendinimo metu kas ketvirtį teikia lėšų panaudojimo faktines išlaidas pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ataskaitą Savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriui. Administracija taip pat nurodė, kad pagal VSĮ 9 straipsnį tarybos narys turi teisę gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Reglamento 8.2.2. papunktyje numatyta, kad prašyme pateikti informaciją turi būti nurodytas prašymą pateikęs Tarybos narys, nurodytas gavėjas, kuriam teikiamas prašymas, taip pat aiškiai suformuluota, kokia informacija Tarybos nariui yra reikalinga ir kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais. Administracija nurodė, kad gautame paklausime nėra detalizuojama papildomai, kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais ar kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su tarybos nario funkcijomis.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 15 d. pateikė patikslintą prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad priešingai, nei VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas (teisės gauti informaciją) nėra susietas su Reglamentu ir jame numatyta tvarka. VSĮ aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad tarybos narys jo funkcijų atlikimui turi teisę gauti visą reikalingą informaciją, t. y. reikalaujama informacija neprivalo būti susijusi su taryboje nagrinėjamu ar rengiamu nagrinėti klausimu (tokią sąsają numatė sena VSĮ redakcija, dabartinė to nenumato). Taip pat VSĮ nenumatyta, kad tarybos nario funkcijoms atlikti reikalingi dokumentai turi būti teikiami pagal Reglamentą. Pareiškėjas pakartojo klausimus, kurie buvo pateikti ir anksčiau. Pareiškėjas pabrėžė, kad informacija reikalinga įgyvendinant VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas funkcijas siūlyti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, t. y. rengiant tolimesnius pasiūlymus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste ar siūlant kitus sprendimus. Tik susipažinęs ir išnagrinėjęs aukščiau nurodytus dokumentus (o ne šablonus), pareiškėjas galės tinkamai įvertinti dabartinę situaciją, susijusią su sporto finansavimu ir kitais susijusiais klausimais, ir atitinkamai galės parengti konkrečius, o ne abstrakčius pasiūlymus tarybai.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 22 d. gavo elektroninį laišką, kuriame Administracija nurodė, jog pareiškėjui į jo prašymą jau buvo atsakyta anksčiau, kad Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus vertinimu pareiškėjo nurodytos VSĮ nuostatos numato, kad tarybos narys turi teisę gauti ne visą (ar bet kokią) norimą (pageidaujamą) informaciją, bet informaciją, kuri yra būtina tarybos nario pareigoms atlikti. Taip pat nurodė, kad įstatymas nesudaro sąlygų (prielaidų) tarybos nariui gauti visą jo pageidaujamą informaciją formaliai nurodant, kad informacija yra reikalinga rengiant tarybos sprendimą (ar siūlymus) dėl sporto finansavimo. Nurodyta, kad siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų teikimo iniciatyvos teisę pareiškėjas gali įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl Administracijos argumentų, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti Atsakymą 1, teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, pažymėjo, kad VSĮ tiesiogiai nenumato terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėti savivaldybės tarybos narių pateikti paklausimai, t. y. tarybos nario kreipimasis į į savivaldybės institucijas, savivaldybės administraciją, kitas savivaldybės įstaigas negali būti vertinamas kaip administracinė procedūra. Teismas sutiko su Komisijos pozicija, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl vertino, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju negalima pareiškėjo veiksmų laikyti piktnaudžiavimu ir pakartotinį pareiškėjo prašymą laikė pirmojo prašymo patikslinimu.

Teismas vadovavosi VSĮ (redakcija, galiojusia nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais. Teismo vertinimu, šių VSĮ nuostatų analizė leido teigti, kad savivaldybės tarybos nario teisė teikti paklausimus įvairiems subjektams, gauti informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą yra pakankamai plati, neribojant šios teisės dėl juridinio asmens, į kurį kreipiamasi, formos, statuso ir kt., t. y. subjektų požymiai nėra konkrečiai apibrėžti, o tai patvirtina plačią savivaldybės tarybos nario veiklos apimtį. Teismas nurodė, kad esminė sąlyga informacijai, dokumentams gauti, yra ta, kad ji turi būti reikalinga savivaldybės tarybos nario funkcijoms atlikti. Buvo pažymėta, kad VSĮ ir kituose teisės aktuose nėra reglamentuota kaip, kokiu būdu ar priemonėmis, kokia apimtimi savivaldybės tarybos narys turi pagrįsti ar įrodyti prašomos informacijos ir dokumentų būtinumą tarybos nario funkcijoms atlikti,

Nurodęs, kad pagal VSĮ 8 straipsnį kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei, kad visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, teismas konstatavo, jog VSĮ nėra apibrėžtos savivaldybės tarybos nario funkcijos. Atstovaudamas visą savivaldybės bendruomenę, naudodamasis įgytomis teisėmis bei vykdydamas nustatytas pareigas savivaldybės tarybos narys atlieka tam tikrą veiklą atstovavimo bendruomenei srityje. Teismas nurodė, kad VSĮ taip pat nėra suformuluota jokių draudimų, dėl kurių informacija, dokumentai savivaldybės tarybos nariui negalėtų būti teikiami.

Teismas pabrėžė, kad vietos savivalda grindžiama veiklos viešumo ir skaidrumo principu (VSĮ 4 str.) ir atkreipė dėmesį, kad pagal konstitucinę doktriną valstybė yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus; kt. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022 suformuotą praktiką, kad visi atvejai ar visi klausimai, kuriais savivaldybės tarybos narys gali teikti pasiūlymus ir paklausimus, rinkti informaciją ir siūlyti juos svarstyti, negali būti išvardinti įstatyme baigtiniu sąrašu, teismas nurodė, kad VSĮ 9 straipsnio nuostatos dėl nario teisės gauti informaciją negalima aiškinti siaurinamai, reikalaujant, kad tarybos narys detaliai nurodytų, kokį konkretų siūlymą teiks.

Teismo įsitikinimu, VSĮ 9 straipsnio nuostatos suteikė pareiškėjui, atstovaujant visą bendruomenę, plačią, neapibrėžtą veiklos laisvę, taip pat tarybos narys gali siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus. Teismas konstatavo, kad būtent tokį pagrindą pareiškėjas ir nurodė savo prašymuose atsakovei.

Įvertinęs skundžiamų atsakymų turinį, teismas darė išvadą, kad Administracija nenurodė, kokios konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos neleido, apribojo jos galimybę suteikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus. Teismo įsitikinimu, nebuvo aišku, kokia apimtimi pareiškėjas turėjo pateikti prašymą dėl siekiamos gauti informacijos, kokią konkrečiai informaciją turi nurodyti, kad Administracijai jos pakaktų įvertinti, ar prašoma informacija teiktina, arba priešingai – negali būti teikiama. Teismas nurodė, kad Administracijos pozicija nedera su pareiga teikti prašomą informaciją ir duomenis Savivaldybės tarybos nariui, nes kiekvienas Savivaldybės tarybos narys savarankiškai pasirenka darbo metodus, priemones ir būdus, todėl Administracija negali spręsti už Savivaldybės tarybos narį, kaip jam geriau rengti pasiūlymus dėl Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų keitimo ar naujų priėmimo.

Teismo įsitikinimu, Administracija, atsisakydama pateikti informaciją pareiškėjui, pažeidė VSĮ 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą veiklos viešumo ir skaidrumo principą, kuris reiškia, kad informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. Teismas atmetė Administracijos argumentus, kad Komisija nesivadovavo viešosios teisės principais ir plečiamai aiškino VSĮ nuostatas. Teismo įsitikinimu, Komisijos sprendimas ir jame pateikti išaiškinimai atitinka įstatymo leidėjo valią ir pirminį tikslą – kad tarybos nariui būtu laisvai prieinama informacija reikalinga jo, kaip savivaldybės tarybos nario, funkcijų įgyvendinimui.

Dėl atsakovo prielaidų, kad galbūt gauta informacija bus naudojama politiniais tikslais ar ne savivaldybės tarybos nario funkcijoms atlikti, teismas vertino, kad šis spėjimas negali būti pagrindu atsisakyti pateikti prašomą informaciją ir dokumentus. Savivaldybės tarybos nariui gautą informaciją panaudojus ne savo funkcijoms įgyvendinti, atsakovas gali inicijuoti šių aplinkybių tyrimą ir pan.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog Administracija, neteikdama pareiškėjui prašomos informacijos ir dokumentų, atsisakymo nepagrindė aktualiomis teisės aktų normomis, nepaaiškino pareiškėjui, kokių įrodymų ir kokios apimties informaciją reikia pateikti, kad prašoma informacija ir dokumentai būtų pateikti, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamus atsakymus panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Teismo vertinimu, likę Administracijos argumentai buvo neesminiai ir nekeičia teismo išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III.

Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo

2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir Administracijos skundą tenkinti – panaikinti Komisijos sprendimą, nutraukti bylos dalį dėl Atsakymo 1 panaikinimo, likusius pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi.

Administracija apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo teiktų prašymų ir ginčijamų atsakymų turinio ir nurodo, kad:

Teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą – dauguma Administracijos skundo argumentų dėl atsakymų teikimo metu galiojusios VSĮ redakcijos taikymo aptarti nebuvo. Teismas savivaldybės tarybos nario teisę gauti informaciją išaiškino nepagrįstai plečiamai ir pradėjo formuoti ydingą teismų praktiką, kuomet dalis įstatyme vartojamų sąvokų yra ignoruojama, taip paneigiant tikrąją įstatymų leidėjo valią.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, todėl šio teismo išaiškinimai dėl savivaldybių tarybų narių teisių apimties, prašant informacijos apie savivaldybių veiklą bei nepagrindžiant būtinumo tokią informaciją gauti konkrečiai tarybos nario funkcijai atlikti, yra esminiai, siekiant teisingai, neiškreipiant įstatymų leidėjo valios taikyti įstatymą. Administracija prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti aktualius išaiškinimus dėl VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos tarybos nario teisės turinio ir jos įgyvendinimo, kuris atitiktų įstatymų leidėjo tikrąją valią.

Teismo sprendimas turi turėti motyvus – Komisijos sprendimo perrašymas nėra tinkamas motyvavimas, kadangi nėra aišku, ar teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė savarankiškas išvadas dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas pakartojo Komisijos sprendimo motyvus, kuriais aiškinamos VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio nuostatas. Administracija teikdama skundą teismui siekė gauti teismo išaiškinimus dėl ginčo esmės, o ne Komisijos sprendimo atkartojimą.

Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl tarybos nario funkcijų neapibrėžtumo ir tarybos nario teisės gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto (t. y. Administracijos) absoliutumo, plečiamai aiškinant viešajai teisei priskirtiną teisinį reguliavimą, yra nepagrįstos ir paneigiančios įstatymų leidėjo tikrąją valią.

Pabrėžtina, kad VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta formuluotė „kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti“, yra visiškai aiški, konkreti ir negali būti aiškinama plečiamai, konstatuojant, kad tarybos naro funkcijos yra neapibrėžtos ir iš esmės lemiančios, kad tarybos narys gali reikalauti bet kokios informacijos ar dokumentų iš Administracijos. Vien buvimas savivaldybės tarybos nariu savaime nereiškia, jog savivaldybės tarybos narys gali prašyti bet kokios informacijos/dokumentų, t. y. jis gali prašyti tik tokios informacijos, kuri yra būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Teismui plečiamai išaiškinus, kad savivaldybių tarybų narių funkcijos nėra apibrėžtos, buvo suformuota įstatymų leidėjo valios neatitinkanti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal kurią tarybos nariai dėl savo funkcijų tariamo neapibrėžtumo ir platumo iš esmės gali prašyti iš viešojo administravimo subjektų bet kokios informacijos.

Pareiškėjas kaip informacijos gavimo pagrindą nurodė tarybos nario funkciją teikti pasiūlymus / sprendimus savivaldybės tarybai dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, kuri yra tiesiogiai numatyta VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte. VSĮ yra viešosios teisės aktas, todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Aiškinant teises normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-646/2014). Tad savivaldybės tarybos narys, siekdamas pasinaudoti VSĮ įtvirtinta teise gauti iš Administracijos informaciją, turi pagrįsti, kokiai konkrečiai tarybos nario funkcijai vykdyti yra būtina gauti minėtus duomenis.

VSĮ draudžia teikti informaciją, kuri nėra būtina tarybos nario funkcijos įgyvendinimui, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas numatė mechanizmą, kaip apriboti minėtą tarybos nario teisę, t. y. tarybos narys turi pagrįsti prašomos informacijos /dokumentų gavimo būtinybę konkrečiai savo vykdomai funkcijai. Pirmosios instancijos teismas (kaip ir Komisija) privalėjo vertinti, ar pareiškėjo prašymuose nurodytas pagrindimas, kam jam būtina prašoma informacija, atitiko VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą sąlygą ir ar atsakovas pagrįstai įvertino, kad vien abstraktus, deklaratyvus tarybos nario funkcijos nurodymas, nepagrindžiant šios funkcijos atlikimo realiais veiksmais, yra nepakankamas teikti prašomą informaciją.

Šiuo atveju neužtenka nurodyti, jog tarybos narys ketina vykdyti kažkokią savo funkciją ateityje, priešingai, prašoma patekti informacija jau turi būti būtina tarybos nario jau atliekamai funkcijai. Žodis „būtinas“ pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia „be kurio negalima išsiversti, labai reikalingas“. Pareiškėjo abstraktus nurodymas, kad tarybos narys rengs kažkokius pasiūlymus ar sprendimus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste, kai nėra jokių duomenų apie tarybos nario ketinimus realiai įgyvendinti tokią tarybos funkciją, niekaip nepagrindžia būtinumo gauti prašomus duomenis.

Viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti Atsakovas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymų dėl informacijos suteikimo, kadangi neįsitikino, o pareiškėjas nepagrindė, kokiai realiai įgyvendinamai tarybos nario funkcijai yra būtini prašomi dokumentai/informacija. Pareiškėjas viešai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje nurodė, jog užklausa Administracijai buvo teikta su tikslu gautus duomenis pateikti visuomenei. Nekvestionuojant visuomenės teisės žinoti apie finansavimo teikimą sporto klubams, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu pagrindu pareiškėjas negrindė savo teiktų prašymų.

Administracija neprašė teismo vertinti pareiškėjo politinių tikslų siekiant gauti informaciją, bet akcentavo, jog pats tarybos narys viešai deklaruoja kitus nei savo prašymuose nurodomus informacijos gavimo tikslus. Sporto klausimus Savivaldybės taryboje nagrinėja Sveikatos ir sporto reikalų komitetas, tačiau pareiškėjas yra ne šio, o kitų komitetų narys. Tai patvirtina, jog Administracija nebuvo išklausyta ir nebuvo įvertinta esminė ginčo aplinkybė – ar pareiškėjas įrodė, jog prašoma informacija yra būtina konkrečiai tarybos nario funkcijai vykdyti, kaip to reikalauja įstatymas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022, tačiau ši praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, kadangi joje pateikti išaiškinimai yra dėl VSĮ redakcijos, kuri ginčijamų atsakymų parengimo metu negaliojo ir iš esmės skiriasi nuo ginčui aktualios VSĮ redakcijos. Tarp abiejų redakcijų yra matomas esminis skirtumas, kurį Administracija akcentavo – įstatymų leidėjas savivaldybių tarybų narių teisės gauti informaciją įgyvendinimui yra įvedęs būtinumo kriterijų, kuris aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo ir negalėjo būti išaiškintas.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakymuose Administracija nenurodė, kokia apimtimi pareiškėjas turėjo pagrįsti prašomos informacijos poreikį, atkreiptinas dėmesys, kad Administracija aiškiai nurodė, kokios informacijos trūksta, jog Administracija galėtų įvertinti, ar pareiškėjo prašoma suteikti informacija / dokumentai yra būtini pareiškėjo realiai vykdomai tarybos nario funkcijai įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir tiesiog sutiko su Komisija.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų neatitiko Administracijos atsakymai, t. y. jie buvo panaikinti tik dėl to, jog atsakovas atsisakė patekti pareiškėjui informaciją / dokumentus, o teismas VSĮ nuostatas aiškino plečiamai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Administracijos argumentai dėl Atsakymo 1 apskundimo termino praleidimo yra nepagrįsti ir dėstė teiginius apie savivaldybės tarybos narių paklausimų nagrinėjimo terminus. Pareiškėjas Komisijai skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d., o Atsakymas 1 pareiškėjui pateiktas 2024 m. birželio 20 d., todėl pareiškėjas praleido IAGNTĮ nustatytą skundo padavimo terminą. Atsakymu 1 pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2024 m. birželio 14 d. paklausimą ir šis prašymas išnagrinėtas. Todėl nepagrįsti Komisijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas vėlesniuose savo prašymuose nurodė naujas aplinkybes ir savo pirmąjį prašymą tikslino.

Nepagrįstos teismo išvados, kad Administracijos pozicija nesiderina su pareiga teikti prašomą informaciją, kadangi ginčą nagrinėjusios institucijos ignoravo VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas sąlygas. Taip pat nepagrįstai konstatuota, kad Administracija pažeidė viešumo ir skaidrumo principą, kadangi nesprendžiamas ginčas dėl atsakovo pareigos viešinti priimamus sprendimus ir pan. Ginčo esmė yra ta, ar pareiškėjas įgyvendino VSĮ nustatytus reikalavimus dėl tokios informacijos gavimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Suinteresuotai šaliai priteistinos tik realiai turėtos išlaidos. Šiuo atveju atstovavimo sutartis yra sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato R. V., o pareiškėjo pateiktame 2025 m. vasario 18 d. bankinio pavedimo nurodyme, kuris turėjo pagrįsti pareiškėjo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, mokėtoju nurodomas byloje nedalyvaujantis asmuo – VšĮ „Tu esi Vilnius“. Pareiškėjas asmeniškai jokių realių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Pareiškėjas atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš Administracijos bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Administracija nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jos argumentų. Vien tai, jog teismo atliktas nagrinėjimas neatitiko Administracijos pozicijos, nepaneigia fakto, kad atsakovo argumentai buvo nagrinėjami. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl visų procesų šalių argumentų, t. y. neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad susiklostė situacija, jog tiek teismo, tiek Komisijos pozicija sutapo, tai savaime nereiškia motyvų nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad gausios teismų praktikos dėl tarybos nario teisės gauti informaciją nėra. Administracija pirmosios instancijos teismui teikė tokius pat argumentus, kaip ir Komisijai. Komisijai išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas skundą, pirmosios instancijos teismas gali tiesiog pritarti Komisijos priimto sprendimo motyvams.

Atkreiptinas dėmesys į ginčui aktualią VSĮ redakciją ir Aiškinamąjį raštą, iš kurio akivaizdu, kad įstatymo pakeitimo tikslas buvo ne drausti ar kaip nors apsunkinti tarybos nariui gauti informaciją, o priešingai – skaidrinti ir viešinti procesus bei sudaryti sąlygas gauti reikalingą informaciją paprasčiau. VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte atsiradęs žodis „būtina“ nėra susijęs su kažkokia sudėtingesne tarybos nario pareiga įrodinėti reikiamos informacijos reikalingumą, jis tiesiog parinktas norint įtvirtinti tarybos nario teisę gauti iš atitinkamų įstaigų jam reikalingą informaciją, nekeliant jokių aukštų įrodinėjimo dėl prašomos informacijos pateikimo standartų. Todėl teigti, kad Komisijos ar pirmosios instancijos teismo sprendimai neatitinka įstatymų leidėjo valios, yra visiškai nepagrįsta. Administracija ignoruoja teisėkūros dokumentus, neteisingai teigia, kad buvo pažeista įstatymų leidėjo valia, apeliaciniame skunde netiksliai cituoja VSĮ nuostatas.

Administracijos pozicija dėl negalimo plečiamo VSĮ aiškinimo prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Administracija pati per plačiai aiškina VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, lyg ten būtų įtvirtintas jai draudimas teikti tarybos nariams informaciją. Administracija byloje nenurodė, kokios konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos neleido, apribojo jos galimybę teikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus. Iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad būtent tarybos narys yra tas asmuo, kuris įsivertina ir nusistato, kokios jam informacijos reikia jo funkcijoms atlikti, tačiau Administracija kažkodėl bando įtikinti, kad ji geriausiai žino (turi žinoti), kokios informacijos reikia tarybos nariui bei nustato neaiškius ir /ar nepagrįstai aukštus reikalavimus tokios informacijos gavimui.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia teismine praktika. Tiek galiojant VSĮ redakcijai, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis, tiek galiojant VSĮ redakcijai ginčo metu, nepasikeitė tarybos narių funkcijų apimtis, t. y. neatsirado baigtinis tarybos narių funkcijų sąrašas. Be to, ir ankstesnėje VSĮ redakcijoje ir ginčui aktualiame VSĮ tarybos nario teisė gauti informaciją yra siejama su reikalingumu („būtina“ reikšmė – laba reikalinga, kt.) atlikti tarybos nario veiklą. Todėl teigti, kad vien dėl vartojamų terminų („reikalinga“ ir „būtina“) skirtumo negalima šioje byloje remtis aptariama praktika, nėra pagrindo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad bylų faktinės aplinkybės yra panašios, t. y. sprendžiamas klausimas dėl tarybos nario teisės gauti informaciją iš savivaldybės.

Administracija ir apeliaciniame skunde nenurodo, kaip, kokiu būdu ir apimtimi pareiškėjas turėjo pateikti Administracijai informaciją dėl prašomos informacijos būtinybės. Administracija atsisakymo teikti informaciją nepagrindė teisės aktų nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas (kaip ir Komisija) pagrįstai nenutraukė bylos dėl Atsakymo 1. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nurodė priežastis, kodėl nebuvo prašoma atnaujinti terminą, tačiau posėdžio metu paprašė, kad jeigu būtų nustatyta, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, jis būtų atnaujintas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo nurodyme aiškiai nurodyta, kad VšĮ „Tu esi Vilnius“ moka už pareiškėją.

Administracija apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. spalio 13 d. pateikė prašymą priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus atsakymų, kuriais atsisakyta pareiškėjui pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su VšĮ „KK Statyba“ ir VšĮ futbolo klubu „Žalgiris“ (joms laimėjus finansavimą dalyvaujant 2022–2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurse), teisėtumas ir pagrįstumas.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu jį tenkino – panaikino visus ginčijamus raštus ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris atsakovo skundą atmetė. Išnagrinėjęs atsakovo skundą teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog Administracija, neteikdama pareiškėjui prašomos informacijos ir dokumentų, atsisakymo nepagrindė aktualiomis teisės aktų normomis, nepaaiškino pareiškėjui, kokius ir kokios apimties įrodymus reikia pateikti, kad prašoma informacija ir dokumentai būtų pateikti, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamus atsakymus panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus.

Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti – panaikinti Komisijos sprendimą, nutraukti bylos dalį dėl Atsakymo 1 panaikinimo, likusius pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi. Apeliacinis atsakovo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi teismas pakartojo Komisijos VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatų aiškinimą ir savivaldybės tarybos nario teisę gauti informaciją nepagrįstai išaiškino plečiamai, taip pat nepagrįstai rėmėsi šiam ginčui neaktualia LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022, kadangi joje pateikti išaiškinimai yra dėl VSĮ redakcijos, kuri ginčijamų atsakymų parengimo metu negaliojo ir iš esmės skiriasi nuo ginčui aktualios VSĮ redakcijos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas, Savivaldybės tarnybos narys, per dokumentų valdymo sistemą 2024 m. birželio 14 d. Administracijai pateikė du prašymus pateikti sutarčių ir kitų dokumentų, sudarytų su VšĮ futbolo klubu „Žalgiris“ ir VšĮ „KK Statyba“, joms laimėjus finansavimą dalyvaujant 2022–2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurse, kopijas. Administracija 2024 m birželio 20 d. pateikė Atsakymą 1 su kuriuo prašomų dokumentų nepateikė ir nurodė, kad sutarčių šablonai ir skirtas finansavimas skelbiami viešai, o sporto projektų vykdytojas sporto projekto įgyvendinimo metu kas ketvirtį teikia lėšų panaudojimo faktines išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ataskaitą Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriui. Pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. ir 2024 m. liepos 15 d. Administracijai pateikė patikslintus prašymus pateikti dokumentus, pakartodamas tuos pačius klausimus ir, be kita ko, nurodydamas, kad prašoma informacija reikalinga tarybos nario veikloje, įgyvendinant VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas funkcijas siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, t. y. rengiant tolimesnius pasiūlymus dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste ar siūlant kitus sprendimus; tik susipažinęs ir išnagrinėjęs aukščiau nurodytus dokumentus galės parengti konkrečius, o ne abstrakčius pasiūlymus tarybai. Administracija pateikė Atsakymą 2 ir Atsakymą 3, kuriuose pakartojo ankstesniame atsakyme pateiktą informaciją apie viešą sutarčių šablonų ir ataskaitų skelbimą, taip pat pažymėjo, kad paklausime nėra detalizuojama, kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais, ar kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su tarybos nario funkcijomis; taip pat tai, kad įstatymas nesudaro sąlygų (prielaidų) tarybos nariui gauti visą jo pageidaujamą informaciją.

Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimais, apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas skundą dėl Atsakymo 1 panaikinimo pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – IAGNTĮ) 8 straipsnyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tiek IAGNTĮ (8 str.1 d.), tiek ABTĮ (29 str. 1 d.) nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti (atitinkamai administracinių ginčų komisijai ar teismui) nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo dienos. IAGNTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas. ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, o ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, jog teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl atsakovo Atsakymo 1, pareiškėjui įteikto 2024 m. birželio 20 d., panaikinimo Komisijoje gautas 2024 m. rugpjūčio 5 d., t. y. skundas dėl šio administracinio akto paduotas praleidus IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė Komisijai prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas yra praleistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog skundo padavimo terminas yra suėjęs ir nėra svarbių priežasčių atnaujinti minėtą terminą, sudaro teismui pagrindą nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022; kt.).

Tiek Komisija, tiek teismas, pasisakydami dėl termino ginčyti Atsakymą 1 praleidimo, nepagrįstai vadovavosi LVAT praktika, numatančia, kad tais atvejais, kai tarybos narys įgyvendina teisę kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo pareigas, teises kaip valstybės politikas ir savivaldybės bendruomenės atstovas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) ir šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas terminas nėra taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1333/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012 m., Nr. 23, p. 171-217). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje LVAT nutartyje pasisakyta dėl tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyto administracinės procedūros termino netaikymo, tačiau minėtoje nutartyje pateiktas aiškinimas neįtakoja kreipimosi į teismą ar Komisiją terminų skaičiavimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Atsakymo 1 panaikinimo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai netenkino atsakovo skundo reikalavimo nutraukti administracinės bylos dalį dėl Atsakymo 1 panaikinimo. Dėl šių priežasčių ši atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkinama ir ši administracinės bylos dalis yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 8 p.). Atitinkamai pakeičiami pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimai, panaikinant Komisijos sprendimo dalį, kuria Komisija nusprendė panaikinti Atsakymą 1, įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 14 d. prašymą, ir šią bylos dalį nutraukiant.

VSĮ 9 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios savivaldybės tarybos nario teises, 2 punkte (redakcija, galiojusia nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) yra nustatyta, kad Tarybos narys turi teisę savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 6 punkte – kad turi teisę gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) reikalavimų, susijusia informacija. Įvertinus aptartas VSĮ nuostatas, darytina išvada, jog Tarybos nariui pateikiamai informacijai taikomi ribojimai nustatyti įstatymuose ir BDAR: i) informacija turi būti būtina tarybos nario funkcijoms atlikti; ii) informacija pateikiama susipažinti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančia informacija; iii) taip pat laikantis BDAR nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymo teikti pareiškėjui informaciją negrindė BDAR apsaugos reikalavimais ar jos priskirtinumu ribotai informacijai. Pareiškėjas kaip informacijos gavimo tikslu nurodė tarybos nario funkciją teikti pasiūlymus / sprendimus savivaldybės tarybai dėl sporto finansavimo Vilniaus mieste. Pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu, turi teisę inicijuoti savivaldybės tarnyboje klausimų svarstymą (VSĮ 9 str. 1 d. 2 p.) visais savivaldybės kompetencijai priskirtais klausimais (VSĮ 15 str.), ir gauti tokiam tikslui reikalingą informaciją. Nagrinėjamu atveju prašoma informacija susijusi su tarybos nario funkcija inicijuoti klausimų taryboje svarstymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas pagrindė prašomos informacijos /dokumentų gavimo būtinybę konkrečiai savo vykdomai funkcijai (sprendimų / pasiūlymų) teikimui VSĮ 9 str. 1 d. 6 p.).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi šiam ginčui neaktualia praktika, t. y. LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022, kurioje pateikti išaiškinimai dėl ankstesnės VSĮ redakcijos, kuri ginčijamų atsakymų parengimo metu negaliojo ir iš esmės skiriasi nuo ginčui aktualios VSĮ redakcijos. Atsakydama į šiuos atsakovo argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog šioje byloje aktuali ir ankstesnė VSĮ redakcijas iš esmės skiriasi, kadangi savivaldybės tarybos nario teisių apimtis išliko tokia pati, tik pasikeitė straipsnių, kuriuose šios teisės išdėstytos, numeracija (ginčui aktualioje redakcijoje šios teisės išdėstytos 9 str. 1 d. 2 ir 6 p., o 2020 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIV-94 redakcijoje, galiojusioje nuo 2021 m. sausio 2 d., 24 str. 2 p.). Be to, tiek ankstesnėje VSĮ redakcijoje, tiek ginčui aktualioje VSĮ redakcijoje tarybos nario teisė gauti informaciją yra siejama su informacijos reikalingumu (būtinumu) tarybos nario funkcijoms atlikti („reikalingas“ ir „būtinas“ pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia „be kurio negalima išsiversti“). Todėl LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022 pateikti išaiškinimai išlieka aktualūs nagrinėjamoje byloje. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, pažymėdami, kad visi atvejai ar visi klausimai, kuriais savivaldybės tarybos narys gali teikti pasiūlymus ir paklausimus, rinkti informaciją ir siūlyti juos svarstyti, negali būti išvardinti įstatyme baigtiniu sąrašu. Todėl VSĮ 9 straipsnio nuostatos dėl nario teisės gauti informaciją negalima aiškinti siaurinamai, reikalaujant, kad jis detaliai nurodytų, kokį konkretų siūlymą teiks.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytus nutartyje motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Atsakymo 2 ir 3 naikinti ar keisti, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama, o teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Ta aplinkybė, kad teismo sprendime nurodytais motyvais pritariama Komisijos sprendime padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, kad byla nebuvo netinkamai išnagrinėta, nes teismas spręsdamas dėl Atsakymų 2 ir 3 įvertino iš esmės visas reikšmingas aplinkybes byloje, tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti taikytinas teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu atmetęs atsakovo skundą pareiškėjui priteisė 907,50 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir administracinės bylos dalis dėl Atsakymo 1 panaikinimo nutraukiama, sprendimu priteistas atstovavimo išlaidų, pareiškėjo patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas mažinamas iki 600 Eur.

Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog suinteresuotai šaliai priteistinos tik realiai turėtos išlaidos, o 2025 m. vasario 18 d. bankinio pavedimo nurodyme mokėtoju nurodomas VšĮ „Tu esi Vilnius“, teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į LVAT formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas nepaisant to, kad už suteiktas paslaugas sumokėjo kitas asmuo.

Pareiškėjas 2026 m. spalio 13 d. pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismui iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. raštą Nr. A121-17382/24(2.1.19E-SPO) „Dėl VšĮ „KK Statyba“ ir VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo

2024 m. birželio 14 d. prašymą, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Pareiškėjui PRS1 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 600 Eur teismo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti pareiškėjui PRS1 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė