Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eA-592-463/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eA-592-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00446-2023-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
PRS1
Trečiasis asmuo
RSA2, RSA1, RSA3, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-592-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00446-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 16.2.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – RSA2 , RSA1 , RSA3 , Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 2023 m. birželio 27 d. sudarytą, 2023 m. birželio 28 d. užregistruotą, sprendimą Nr. (6.4E)S-2008 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl detaliojo plano, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-320 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas), koregavimo, o įsiterpusį valstybinės žemės plotą formuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą; 2) įpareigoti Savivaldybę peradministruoti (iš naujo išnagrinėti ir išspręsti) pareiškėjo pasiūlymą dėl Detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), išspręsti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ((duomenys neskelbtini) koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su Žemės sklypu.

Pareiškėjas paaiškino, kad Savivaldybė, pakartotinai išnagrinėjusi jo situaciją dėl jo pateikto pasiūlymo įsiterpusį valstybinės žemės plotą (toliau – ir valstybinis žemės sklypas), prijungti prie pareiškėjo privataus Žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir koreguoti Detalųjį planą, neteisėtai ir nepagrįstai Sprendimu šiam pasiūlymui nepritarė. Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybė tokiu būdu gina privatų pareiškėjo kaimynų (duomenys neskelbtini) interesą, kurie turi privažiavimą prie savo žemės sklypo jau esančiu keliu, todėl jiems antro privažiavimo (duomenys neskelbtini) gatve prie savo žemės sklypo nereikia, Savivaldybei poreikis ginčo įsiterpusį valstybinės žemės sklypą performuoti ir panaudoti (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti atsirado tik po jo prašymo pateikimo ir kai apie tai sužinojo tretieji asmenys RSA2 , RSA1 ir RSA3 . Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kodėl valstybinio žemės sklypo negalima pareiškėjui parduoti bei kodėl reikalingas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) sklypo. Pareiškėjo vertinimu, visuomenei šis valstybinis žemės sklypas yra nereikalingas, nes apklausus 97 (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės žmones nepritarta seniūnės prašymui dėl privažiavimo kelio įrengimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Pareiškėjas nurodė, kad projektas suformuotas tik iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, todėl tokiu būdu yra daromas antras privažiavimas iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir neduoda jokios naudos kaimo bendruomenei, nes ten nėra jokios pravažiuojamos gatvės, (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl jiems nereikia antro įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri yra labai arti pareiškėjo namo, todėl pareiškėjui nuolat girdisi triukšmas.

Pareiškėjo manymu, Sprendimo argumentai dėl planuojamo įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ploto suformavimo atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą yra nepagrįsti, nes visi kaimyninių privačių žemės sklypų savininkai turi privažiavimus į savo žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl toks planavimas ir detaliojo plano rengimas būtų daromas nepagrįstų prielaidų pagrindu, iš esmės siekiant, jog pareiškėjas negalėtų įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ploto. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas Sprendime nurodytu būdu yra negalimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR), kurio 33 punkte yra nustatyti gatvių techniniai parametrai, kad atstumai tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 5 m.

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes nagrinėjant pareiškėjo 2022 m. gruodžio 21 d. prašymą (toliau – ir Prašymas), tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su ginčo valstybinės žemės sklypu ir kurie buvo išreiškę valią įsigyti įsiterpusį ginčo valstybinės žemės sklypą, buvo suteikta galimybė pagal teisės aktų reikalavimus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktį sudaryti susitarimą dėl jų pageidaujamo pirkti valstybinio žemės ploto dalių dydžių, tačiau šie privatūs asmenys nesusitarė ir nepateikė Savivaldybei rašytinio susitarimo. Savivaldybė, įvertinusi minėtas aplinkybes, pakartotinai išnagrinėjo Prašymą ir nusprendė inicijuoti ir organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento (žemės sklypo formavimo projekto) rengimą, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, adresu (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė teismo spręsti bylą savo nuožiūra.

NŽT pateikė papildomus duomenis ir patikslino, kad situacija bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ir Savivaldybė yra patvirtinusi visuomenės reikmėms ((duomenys neskelbtini) gatvei) eksploatuoti reikalingo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris skelbiamas viešai ir kurio sprendinių pareiškėjas neginčijo, o NŽT jau yra suformavusi ir įregistravusi (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti reikalingą žemės sklypą. Savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkis Nr. MP-420 ir 2024 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1SK-24684-(10.1E.) yra nenuginčyti, taigi galiojantys, todėl nebesant ginčo įsiterpusio valstybinės žemės ploto (jį performavus ir panaudojus visuomenės interesui tenkinti), skundas negali būti tenkinamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys RSA2 , RSA1 ir RSA3 atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad jeigu pareiškėjas prisijungs ginčo valstybinės žemės sklypą prie savo privataus žemės sklypo, bus atimta galimybė valstybine žeme naudotis visiems kaimo gyventojams – sujungus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves padaryti apvažiavimą aplink kaimą, o konfliktas vyksta nuo 2017 m., kai pareiškėjas pradėjo savavališkai perkėlinėti sklypo ribas savo nuožiūra.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

2022 m. gruodžio 21 d. Prašymu pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę inicijuodamas ir siūlydamas pakeisti ar koreguoti (duomenys neskelbtini) sav. detalųjį planą, nurodydamas tokio siūlymo tikslus: įsiterpusio žemės ploto prijungimas prie Žemės sklypo, teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas ar patikslinimas, nurodė detaliojo plano keitimą finansuosiantis savo lėšomis.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog Žemės sklypas, 0,2205 ha bendro ploto, asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 10 d. pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus patvirtina faktinę aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei kadastro žemėlapio grafiniais duomenimis pareiškėjo privatus žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas – Lietuvos Respublika); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas _ Lietuvos Respublika); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas – ASM1); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkai – (duomenys neskelbtini) ).

Savivaldybė 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. (6.4E) S-54 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ išaiškino Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nustatytą tvarką bei informavo pareiškėją, kad besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu organizatoriui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo, todėl galutinį sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo tenkinimo priimsianti po nustatyto termino, apie jį informuojant papildomai.

Savivaldybės 2023 m. sausio 6 d. raštai Nr. (6.4E) S-55, Nr. (6.4E) S-56 ir RSA1 , RSA2 atsakymai į šiuos raštus, NŽT 2023 m. sausio 9 d. raštas Nr. 41SD-85-(14.41.137E.) „Dėl informacijos paskelbimo“, savivaldybės 2023 m. kovo 3 d. raštai Nr. (6.4E) S-675, Nr. (6.4E) S-676 „Dėl įsiterpusio žemės ploto“ ir RSA1 , RSA2 2023 m. kovo 9 d. atsakymai į šiuos raštus, Savivaldybės 2023 m. kovo 3 d. raštas Nr. (6.4E) S-679 „Dėl įsiterpusio žemės ploto“ ir pareiškėjo 2023 m. balandžio 14 d. atsakymas į šį raštą patvirtina faktinę aplinkybę, jog Savivaldybė, gavusi ir nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, įgyvendino Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytą tvarką, t. y. pranešė apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su juo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, pasiūlant pateikti susitarimą dėl šios valstybinės žemės ploto pirkimo bei negavo kaimyninių privačių žemės sklypų savininkų pritarimo, kad įsiterpęs valstybinis žemės plotas būtų prijungtas prie besiribojančių privačių žemės sklypų.

Savivaldybės 2023 m. gegužės 8 d. raštais Nr. (6.4.E) S-140, Nr. (6.4.E) S-1408 „Dėl pravažiavimo kelio“ nustatyta, jog Savivaldybė informavo su ginčo įsiterpusiu valstybiniu žemės plotu nesiribojančių privačių žemės sklypų savininkus apie Vyžuonų seniūnės prašymą dėl pravažiuojamo kelio įrengimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) minėto kelio atkarpą įrengiant kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaudos teise priklauso Savivaldybei.

Savivaldybė 2023 m. birželio 28 d. Sprendimu (raštu) Nr. (6.4E) S-2008 „Dėl įsiterpusio žemės ploto“ informavo pareiškėją, kad: pakartotinai išnagrinėjusi Prašymu pateiktą pasiūlymą dėl detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su pareiškėjo Žemės sklypu; Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nustatyta tvarka pranešusi apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su juo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, pasiūlant pateikti susitarimą dėl šios valstybinės žemės ploto pirkimo; negavusi kaimyninių privačių žemės sklypų savininkų pritarimo, kad įsiterpęs valstybinis žemės plotas būtų prijungtas prie privačių žemės sklypų; gavusi kaimyninių privačių žemės sklypų savininkų pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sujungimo; nusprendusi inicijuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės plotą suformuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą; kad naujai suformuotas žemės sklypas tarnautų kaip privažiavimas prie privačių žemės sklypų; kad planuojama pradėti Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano koregavimą, į kurio sprendinius bus įtraukta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kaip ir buvo suplanuota Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“; atsižvelgusi į anksčiau išdėstytą, nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl detaliojo plano koregavimo, o įsiterpusį valstybinės žemės plotą formuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.

Vyžuonų seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. S10-100/1.6. „Dėl informacijos pateikimo apie žemės poreikį“, Savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. (3.10) S-8275 „Dėl informacijos pateikimo“, Vyžuonų seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. S10-101 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime“, Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. TS-251 „Dėl siūlymo neprivatizuoti valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini) NŽT 2018 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 415D-2099-(14.41.137 E) patvirtina, jog jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) esantis pravažiavimas (kelio atkarpa), jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves ir šalia jo esantis 7 arų valstybinis žemės plotas Savivaldybės buvo laikomas neprivatizuojama žeme, reikalinga visuomenės poreikių tenkinimui.

Savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. MP-420 nustatyta, jog Savivaldybės meras patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniais suformuoto 3 256 kv. m ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke nurodyta Lietuvos Respublika. Taip pat pasiūlyta suformuotam žemės sklypui nustatyti servitutą.

NŽT 2024 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1SK-24684-(10.1E.) nustatyta, jog: NŽT suformavo žemės sklypą (kelio juostą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; patvirtino žemės sklypo (kelio juostos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nutiestas (bus tiesiamas) vietinės reikšmės kelias ((duomenys neskelbtini)) pagal kadastro duomenis, nustatytus pagal ASM2 įmonės matininko ASM2 parengtą elektroninę žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenų bylą Nr. 2906705, saugomą Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve; nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3 256 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), pažymėtą simboliu S žemės sklypo plane M 1:1 000, esančiame elektroninėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje; nustatė, kad tarnaujančio daikto savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – NŽT; nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą įregistruoti šiuo sprendimu suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į jį.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog iki Sprendimo priėmimo besiribojančių privačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, pageidavę įsigyti ginčo įsiterpusį valstybinį žemės plotą, Savivaldybei pasiūlius pateikti rašytinį susitarimą dėl įsiterpusio valstybinio žemės ploto, tokio susitarimo Savivaldybei nepateikė, todėl Sprendimas buvo priimtas Savivaldybei atlikus privalomus teisės aktų reglamentuotus veiksmus bei Sprendimu teisėtai ir pagrįstai vertinus aplinkybę dėl kaimyninių sklypų savininkų nepritarimo įsiterpusio valstybinio žemės ploto prijungimo prie privačių žemės sklypų, kadangi pareiškėjo pageidautas pirkti ginčo valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotui taikytinų kriterijų pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį, nes nebuvo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų susitarimo dėl jo pirkimo.

Teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę ginčui dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turi aplinkybė, jog teisės aktai suteikė pareiškėjui teisę, esant teisės aktuose nurodytoms sąlygoms, kreiptis dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto prisijungimo prie nuosavybės teise valdomo privataus žemės sklypo, tačiau nesukūrė atsakovui pareigos tokį pareiškėjo Prašymą tenkinti, nes kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, iš kurių esminė – privačių ir viešų interesų derinimas, laikantis proporcingumo principo.

Teismas nustatė, kad jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) esantis pravažiavimas (kelio atkarpa), jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves ir šalia jo esantis ginčo valstybinis žemės plotas Savivaldybės buvo laikomas neprivatizuojama žeme, reikalinga visuomenės poreikių tenkinimui bei dar iki Sprendimo priėmimo Savivaldybė ėmėsi įgyvendinti viešojo intereso nulemtus veiksmus – informavo su ginčo įsiterpusiu valstybiniu žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkus apie ketinimą įrengti pravažiuojamąjį kelią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) minėto kelio atkarpą įrengiant kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris panaudos teise priklauso Savivaldybei (šio teismo sprendimo 10.6, 10.8 papunkčiai). Teismo vertinimu, tai akivaizdžiai įrodo, jog Sprendimo priėmimą lėmė viešasis interesas – realiai Sprendimo priėmimo metu egzistavęs poreikis suformuoti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuris vėliau tarnautų visos visuomenės, taip pat ir su juo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų (taigi ir pareiškėjo), poreikių tenkinimui.

Teismas nurodė, kad į bylą pateikti Savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkis Nr. MP-420 bei NŽT 2024 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1SK-24684-(10.1E.) patvirtina ginčo Sprendime Savivaldybės pareiškėjui pateiktos informacijos apie nuspręstą inicijuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės plotą suformuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą ir planuojamą pradėti Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano koregavimą, į kurio sprendinius bus įtraukta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kaip ir buvo suplanuota Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, teisingumą bei Sprendimu priimto sprendinio – nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl detaliojo plano koregavimo, o įsiterpusį valstybinės žemės plotą formuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą – teisėtumą ir pagrįstumą, nes šie Savivaldybės ir NŽT veiksmai, atlikti po Sprendimo priėmimo, patvirtina Sprendime įvardintų ateityje visuomenės poreikiams tenkinti planuojamų atliki veiksmų su ginčo įsiterpusiu valstybiniu žemės plotu (sklypu) realų įgyvendinimą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas numato, jog žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.), šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Teismas sprendė, kad nustačius, jog Prašymo pateikimo Savivaldybei bei Sprendimo priėmimo metu buvęs ginčo objektas – įsiterpęs valstybinis žemės plotas buvo užimtas bendroms visuomenės reikmėms, Sprendimas – nepritarti pareiškėjo Prašymu pateiktam siūlymui dėl detaliojo plano koregavimo, tikslu ginčo įsiterpusį valstybinį žemės plotą prijungti prie pareiškėjo privataus žemės sklypo – buvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjo pageidautas pirkti ginčo valstybinės žemės plotas ne tik neatitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės plotui taikytinų kriterijų pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį, nes ne tik, jog nebuvo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų susitarimo dėl jo pirkimo, tačiau ir pats ginčo įsiterpęs valstybinis žemės plotas buvo neprivatizuotinas.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkis Nr. MP-420 bei NŽT 2024 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1SK-24684-(10.1E.) yra galiojantys ir šiais sprendiniais buvo suformuotas valstybinis žemės sklypas (kelio juosta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nutiestas (bus tiesiamas) vietinės reikšmės kelias ((duomenys neskelbtini)), taigi ginčo įsiterpusio valstybinės žemės ploto nebėra, nes jis buvo performuotas ir šio ploto dalis panaudota viešajam interesui tenkinti – vietinės reikšmės kelio ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Todėl teismas pritarė trečiojo suinteresuoto asmens NŽT nuomonei, jog pareiškėjas negali turėti teisėto lūkesčio prisijungti ginčo valstybinės žemės plotą prie savo privataus žemės sklypo.

Teismas, atsižvelgęs į Savivaldybės veiksmus nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio viešai deklaruojant ginčo valstybinio žemės sklypo reikalingumą (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams bei Savivaldybės ir NŽT priimti sprendinius, atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo tuo aspektu, kad Savivaldybė gina trečiųjų suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) interesus, nepagrįstai siekia neleisti įsigyti pareiškėjui valstybinės žemės sklypo.

Teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, jame yra nurodytas teisinis pagrindas bei jo apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė.

Teismas, atmetęs skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmetė ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Savivaldybę peradministruoti (iš naujo išnagrinėti ir išspręsti) pareiškėjo pasiūlymą dėl Detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su Žemės sklypu, išspręsti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ((duomenys neskelbtini) koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su Žemės sklypu.

III.

Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas tvirtina, kad kelias tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nereikalingas jokiems visuomenės poreikiams, nors nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) esantis pravažiavimas (kelio atkarpa), jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves ir šalia jo esantis 7 arų valstybinis žemės plotas Savivaldybės buvo laikomas neprivatizuojama žeme, reikalinga visuomenės poreikių tenkinimui (Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. TS-251 „Dėl siūlymo neprivatizuoti valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas teigia, kad visi žemės sklypai, išskyrus jo, esantys prie ginčo suformuoto žemės sklypo turi privažiavimus, šis kelias tenkina išimtinai trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) interesus, kurie turės privažiavimą be esamo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad Savivaldybės meras ir NŽT gina privatų kaimynų (duomenys neskelbtini) interesą, jokių aplinkybių dėl negalimumo parduoti įsiterpusį žemės sklypą nebuvo nurodyta, taip pat dėl to, kad reikalingas privažiavimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų žemę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad visuomenei joks kelias nereikalingas, 97 (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės žmonės tam nepritaria, jam kelia abejones ir planavimo tikslas prisijungti ir nustatyti susisiekimo koridorius, kadangi jungiami gali būti tik to paties naudojimo būdo sklypai. Pareiškėjo nuomone, toks poreikis atsirado tik po jo Prašymo padavimo, tokia investicija kaimo vietovėje neracionali esant įrengtiems keliams, daro žalą visai visuomenei, kelia pagrįstų abejonių dėl valstybės institucijų veiklos teisėtumo, be to, pagal teisinį reglamentavimą neaišku, ar pravažiavimas apskritai bus įrengtas. Pareiškėjas nurodo, kad jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų santykiai itin komplikuoti, jis yra paprastas individualia veikla besiverčiantis asmuo, neturintis jokios įtakos valstybės institucijoms, o Savivaldybė ir NŽT nepagrįstai pirmenybę teikia vienų privačių asmenų interesų įgyvendinimui ir tam galbūt bus švaistomos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, o pareiškėjui įsigijus ginčo valstybinės žemės sklypą valstybė gautų papildomų pinigų. Pareiškėjas pažymi, kad kelio įrengimas apsunkins jo šeimos, auginančios neįgalų kūdikį, gyvenimą, nes automobiliai kels triukšmą ir dulkes, kadangi (duomenys neskelbtini) vykdo žoliapjovių remonto paslaugas ir jų klientai važiuos pas juos per įvažiavimą (duomenys neskelbtini) gatve, nors yra kitas privažiavimas per (duomenys neskelbtini) gatvę. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi teismas nenuvyko pagal jo prašymą į vietą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves (duomenys neskelbtini), ir neįsitikino, kad joks kelias visuomenei nereikalingas.

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad esminė aplinkybė sprendžiant kilusį ginčą yra viešų ir privačių interesų derinimas, laikantis proporcingumo principo, ginčo valstybinės žemės plotas buvo laikomas neprivatizuojama žeme, reikalinga visuomenės poreikių tenkinimui, todėl buvo inicijuotas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės plotą suformuoti kitos paskirties žemės sklypu nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą. Savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. MP-420 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtinus projektą, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei NŽT 2024 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1SK-24684-(10.1E) suformavus 0,32556 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir įregistravus VĮ Registrų centre suformuotą žemės sklypą – neliko ginčo objekto – įsiterpusio valstybinio žemės ploto, ši žemės dalis panaudota viešajam interesui tenkinti – vietinės reikšmės kelio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui. Atsakovo vertinimu, tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad Savivaldybės ketinimai dėl vietinės reikšmės kelio yra deklaratyvūs ir kad ginami išimtinai privatūs (duomenys neskelbtini) interesai. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino Savivaldybės priimtus sprendimus dėl žemės reikalingumo visuomenės reikmės ginčo teritorijoje, tinkamai taikė teisės aktus ir pagrįstai sprendė, kad valstybinė žemė, kurią pareiškėjas siekia prisijungti prie savo Žemės sklypo, yra reikalinga visuomenės poreikiams ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu yra neprivatizuojama. NŽT nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog už teritorijų planavimą, tinkamo pločio gatvių gyvenamosiose vietovėse suformavimą ar jų plėtrą yra atsakinga Savivaldybė, kad patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose (ar žemės valdos projektuose) nagrinėjamoje teritorijoje suplanuota gatvė ir jai eksploatuoti suformuotas valstybinės žemės sklypas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog kelias nereikalingas visuomenei, yra visiškai nepagrįsti įrodymais.

Tretieji suinteresuoti asmenys RSA2 , RSA1 ir RSA3 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo aplinkybes apie konfliktinius santykius su pareiškėju, jo elgesį bei Žemės sklype vykdomą veiklą, ir tvirtina, kad gatvės įrengimas yra reikalingas tiek dėl kaime susiformavusio akligatvio, tiek dėl to, kad gatvė reikalinga privažiuoti atliekas išvežantiems automobiliams.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nepritarė pareiškėjo pasiūlymui dėl Detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – įsiterpusį žemės plotą sujungti su pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo pageidautas pirkti ginčo valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotui taikytinų kriterijų pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį, nes nebuvo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų susitarimo dėl jo pirkimo, tačiau ir pats ginčo įsiterpęs valstybinis žemės plotas buvo neprivatizuotinas dėl egzistuojančio visuomenės poreikio.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad visuomenės poreikiams ginčo valstybinė žemė nereikalinga, atsakovas nepagrįstai nepritarė jo siūlymui dėl Detaliojo plano koregavimo, o pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jo vertinimu, byla taip bus išnagrinėta išsamiau. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo pateikto su apeliaciniu skundu naujo įrodymo – vaizdo įrašo, neprideda prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjas nepagrindė, kodėl šio įrodymo nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Savivaldybę inicijuodamas ir siūlydamas pakeisti ar koreguoti (duomenys neskelbtini) sav. detalųjį planą, nurodydamas tokio siūlymo tikslus: įsiterpusio žemės ploto prijungimas prie Žemės sklypo, teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas ar patikslinimas, nurodė detaliojo plano keitimą finansuosiantis savo lėšomis. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, t. y. informavo pareiškėją, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nustatyta tvarka buvo pranešta apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su juo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, tačiau kaimyninių privačių žemės sklypų savininkų pritarimas negautas, kad įsiterpęs valstybinis žemės plotas būtų prijungtas prie privačių žemės sklypų, buvo gautas kaimyninių privačių žemės sklypų savininkų pasiūlymas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sujungimo, be to, Savivaldybė nusprendė inicijuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės plotą suformuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą; kad naujai suformuotas žemės sklypas tarnautų kaip privažiavimas prie privačių žemės sklypų; jog planuojama pradėti Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano koregavimą, į kurio sprendinius bus įtraukta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kaip ir buvo suplanuota Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“. Atsakovas nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl detaliojo plano koregavimo, o įsiterpusį valstybinės žemės plotą formuoti atskiru kitos paskirties žemės sklypu, nustatant susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.

Teisėjų kolegija, nekartodama ginčui aktualių teisės normų nuostatų, kurias išsamiai nurodė ir šioje byloje tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo situacijai aktualų Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams <...>. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, svarstydamas pareiškėjo Prašymą, atliko minėtose Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nuostatose nurodytus veiksmus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, besiribojančių žemės sklypų savininkai nepateikė susitarimo dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, be kita ko, vieni jų pateikė siūlymą, kad ginčo valstybinės žemės plotas būtų naudojamas visuomeniniams poreikiams – gatvės įrengimui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad toks poreikis buvo išreikštas ir gerokai anksčiau, taip pat ir iš seniūnijos, nei pareiškėjas pateikė Prašymą (pvz., 2017 m.), ir šias aplinkybes nustatė ir išsamiai aptarė bei įvertino savo sprendime pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina kad byloje ginčas keliamas dėl konkretaus atsakovo priimto Sprendimo, kuris, kaip administracinis sprendimas, turi atitikti VAĮ nustatytus reikalavimus., t. y., VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas nuostatas, yra pažymėjęs, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo turinys, byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo Prašymą, tinkamai vadovavosi ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir pakankamai motyvuotą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti jo Prašymą pagrindai, pateiktas teisinis pagrindas, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, t. y. Sprendimas atitinka aptartus VAĮ reikalavimus.

Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados galėtų būti pripažįstamos nepagrįstomis ar neteisėtomis. Taip pat atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nenuvyko į ginčo teritoriją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama tinkamai išnagrinėti bylą, yra pateikti ginčui aktualios teritorijos žemės sklypų planai, kiti su ginču susiję dokumentai, o pareiškėjas nenurodo konkrečių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios negalėjo būti nustatytos nenuvykus į ginčo vietą.

Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėArūnas SutkevičiusEgidijus Šileikis