- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- AS-3257-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06326-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. J. O.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. O. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. J. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Policijos komisariatas) 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. M-1-01-43527-26 „Dėl atsisakymo nustatyti apsisprendimo laikotarpį“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, taikant Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 22² straipsnį, Europos Tarybos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintą „pagrįstų priežasčių manyti“ standartą ir aktualią apsisprendimo laikotarpio suteikimo tvarką, įvertinant visų nurodytų požymių visumą bei užtikrinant nepriklausomą vertimą, teisę į pagalbą ir saugią procedūrą; 3) jeigu teismas konstatuotų, kad pagal suteiktus duomenis galimas tik vienas teisėtas sprendimas, įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpį ir nedelsiant informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo galiojimą; įpareigoti atsakovą nedelsiant informuoti Migracijos departamentą, kad atsisakymas suteikti apsisprendimo ir atsigavimo laikotarpį ginčijamas teisme; uždrausti imtis veiksmų, dėl kurių pareiškėjas netektų realios galimybės pasinaudoti šia apsaugos priemone; jeigu pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo – laikinai sustabdyti jo vykdymą iki šios bylos galutinio išnagrinėjimo.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad jo reikalavimas tikėtinai pagrįstas tuo, jog Nutarime tiesiogiai nurodyta netinkama įstatymo norma, neatskirta apsaugos priemonė nuo baudžiamojo proceso pradėjimo, neįvertinta požymių visuma ir pateikta netiksli apskundimo tvarka. Žalos riziką pagrindžia pareiškėjo lėšų ir saugaus būsto neturėjimas, darbo santykių pabaiga, teisėto buvimo Lietuvoje priklausomybė nuo darbdavio ir galimas grąžinimo ir išvykimo procedūrų inicijavimas. Jeigu pareiškėjas būtų įpareigotas išvykti, grąžintas ar netektų galimybės saugiai likti Lietuvos Respublikoje iki bylos išnagrinėjimo, vėlesnis Nutarimo panaikinimas, nebeatkurtų 30 dienų laikotarpio tikrosios paskirties – atsigauti nuo galimo poveikio ir laisvai apsispręsti būnant saugioje aplinkoje.
Atsiliepimas
Policijos komisariatas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis neturi pragyvenimo lėšų ir gyvenamosios vietos, savaime nepakanka reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, jeigu nėra pateikta konkrečių duomenų apie realią ir neišvengiamų grėsmę, kad iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjo teisės bus neatitaisomai ar sunkai atitaisomai pažeistos. Nutarimas nėra sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių poreikis turi būti vertinamas pagal konkrečias byloje esančias aplinkybes, o ne preziumuojant vien tik iš Nutarimo priėmimo fakto.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Policijos komisariato Nutarimas, kuriuo nutarta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpio. Nutarimu pareiškėjui nėra nustatytos teisės ir (ar) pareigos, todėl jo galiojimo sustabdymas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo atžvilgiu Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje keliamas ginčas dėl Policijos komisariato, o ne Migracijos departamento priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, žalos tikimybę pareiškėjas sieja ne su ginčijamu Nutarimu, o su sprendimais, kurie, nors ir tikėtini, tačiau nėra duomenų, kad yra priimti. Teismas vertino, kad pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbo teisiniais santykiais ar finansine padėtimi, nėra teisiškai tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku ir nesudaro savarankiško pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde nepagrindė ir neįrodė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir nebūtų įmanoma grįžti į ankstesnę padėtį, todėl teismas pareiškėjo prašymo netenkino.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti, iki galutinio bylos išnagrinėjimo uždrausti Migracijos departamentui atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas netektų teisėtos galimybės likti Lietuvos Respublikoje ir dėl to prarastų realią galimybę pasinaudoti ginčo dalyku esančiu 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpiu.
Pareiškėjas nurodo, kad jis ginčija Policijos komisariato atsisakymą suteikti jam 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpį. Užsitęsus teisminiam procesui ir neapsaugojus pareiškėjo teisinės padėties, vėlesnis jam palankus teismo sprendimas gali nebeatkurti tos faktinės ir teisinės situacijos, kuriai 30 dienų laikotarpis pagal savo paskirtį ir yra skirtas.
Skundžiamoje teismo nutartyje esminė reikšmė suteikta aplinkybei, kad nėra pateiktas Migracijos departamento sprendimas dėl įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio paskirtis yra prevencinė. Įstatyme nereikalaujame, kad didelė žala jau būtų atsiradusi ar, kad ją galintis sukelti individualus administracinis aktas jau būtų priimtas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas laikinai išsaugotų faktinę ir teisinę padėtį tiek, kiek būtina tam, kad būsimas teismo sprendimas pagrindinėje byloje neprarastų praktinės reikšmės.
Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas turėjo įvertinti galimybę pritaikyti siauresnį draudimą atlikti tuos veiksmus, kurie iki pagrindinės bylos išnagrinėjimo paneigtų pačią galimybę pareiškėjui pasinaudoti ginčo dalyku esančia apsaugos priemone.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimo pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turėjo būti tenkintas, siekiant laikinai sureguliuoti faktinę ir teisinę padėtį tiek, kiek būtina tam, kad būsimas teismo sprendimas pagrindinėje byloje neprarastų praktinės reikšmės.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. M-1-01-43527-26 „Dėl atsisakymo nustatyti apsisprendimo laikotarpį“, įpareigoti atsakovą nedelsiant iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpį ir nedelsiant informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Migracijos departamentą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų įpareigotas išvykti, grąžintas ar netektų galimybės saugiai likti Lietuvos Respublikoje iki bylos išnagrinėjimo, vėlesnis Nutarimo panaikinimas, nebeatkurtų 30 dienų laikotarpio tikrosios paskirties – atsigauti nuo galimo poveikio ir laisvai apsispręsti būnant saugioje aplinkoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, konstatuoja, kad pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino.
Kaip jau minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-968/2022; kt.). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis siekia, jog, Migracijos departamentui būtų uždrausta atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas netektų teisėtos galimybės likti Lietuvos Respublikoje, ir taip būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, tačiau pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas – padėties sureguliavimas – nėra tiesiogiai susietas su teisme nagrinėjamu reikalavimu dėl atsakovo Nutarimo panaikinimo. Taigi pareiškėjo argumentai susiję su išsiuntimu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėti argumentai, nesusiję su šioje byloje skundžiamu sprendimu, negali patvirtinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.
Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. J. O. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.