Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-573-463/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eA-573-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00778-2024-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos
Administracinė byla Nr. eA-573-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00778-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) teisės aktų numatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo 1 prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-6103-1114/2022 pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo ir Inspekcija privalėjo pervesti pareiškėjui teismų sprendimais priteistas 872,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teigė, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi priteistų sumų išmokėjimo, o 2023 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) Inspekcijos direktorei skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat imtis priemonių dėl priteistų sumų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. PSA-1203 pareiškėjo prašymo nagrinėjimą pratęsė iki 2024 m. sausio 5 d., o Vyriausybės kanclerio pavaduotojas ASM1 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. PSA-1239 informavo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo prašymo Vyriausybei pateikimo dienos praėjo trys mėnesiai (daugiau kaip 20 darbo dienų), tačiau iki kreipimosi į teismą dienos iš Vyriausybės ar Ministro Pirmininko jis negavo teisės aktų reikalavimų atitinkančio atsakymo. Pareiškėjo vertinimu, jo prašymo nagrinėjimas yra priskirtas Inspekcijos vadovą į pareigas priimančio asmens – Vyriausybės kompetencijai, o Inspekcijos vadovo tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Ministras Pirmininkas. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas pagal kompetenciją turėjo būti perduotas nagrinėti Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui ir išimtinai tik Vyriausybė bei Ministras Pirmininkas galėjo (turėjo teisę ir kompetenciją) išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą, o Vyriausybės kanceliarijos pateiktas 2023 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. PSA-1239 yra niekinis, kadangi Vyriausybės kanclerio pavaduotojas neturėjo įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės kanceliarijoje 2023 m. lapkričio 22 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusių teismo sprendimų piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Inspekcijos direktorei ADS2 tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; 2) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į nurodytą pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad susipažinusi su pareiškėjo prašymu, Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. PSA-1191 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), prašydama išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytą situaciją, atitinkamai, Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. PSA-1203 pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo pratęstas iki 2024 m. sausio 5 d., o Teisingumo ministerija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (1.64Mr)7R-4842 pateikė atsakymą, jog siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į Inspekciją dėl informacijos pateikimo, Inspekcija pateikė duomenis, kad 2023 m. lapkričio 17 d. gauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. eA-1322-821-2023 ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Nr. eI2- (duomenys neskelbtini) , o 2023 m. lapkričio 16 d. buvo gautas pareiškėjo laiškas dėl pinigų pervedimo. Inspekcija informavo, kad jos buhalterinę apskaitą ir apmokėjimų vykdymą tvarko Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (toliau – ir NBFC), 2023 m. lapkričio 22 d. NBFC buvo pateikta visa reikalinga informacija teismo sprendimų vykdymui, o 2023 m. lapkričio 30 d. lėšos buvo gautos į Inspekcijos banko sąskaitą ir tą pačią dieną buvo atliktas lėšų pervedimas į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarija, gavusi Teisingumo ministerijos atsakymą, įvertinusi jame nurodytas aplinkybes, 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. PSA-1239 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254 patvirtintus Vyriausybės kanceliarijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), viena iš Vyriausybės kanceliarijos funkcijų – aptarnauti asmenis, kurie kreipiasi į Vyriausybę, Ministrą Pirmininką, Vyriausybės kanceliariją, organizuoti jų priėmimą pas ministrus, nustatyta tvarka nagrinėti gautus asmenų prašymus ir skundus (9.28 p.), o Vyriausybės kanclerio 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Vyriausybės kanceliarijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 167 punkte nustatyta, kad Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui (jo pavaduotojams), Ministro Pirmininko patarėjams ar Vyriausybės kanceliarijai adresuotų Vyriausybės kanceliarijoje gautų fizinių asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą ir aptarnavimą vieno langelio principu, atliekant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 11 punkte nurodytas funkcijas, organizuoja Atviros Vyriausybės skyrius, pagal Reglamento 54 punktą Vyriausybei teikiamus teisės aktų projektus pasirašo Ministras Pirmininkas, kitus padalinių parengtus siunčiamus dokumentus – Ministras Pirmininkas, Vyriausybės kancleris ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojai, kiti Vyriausybės kanclerio nurodyti įgalioti padalinių vadovai ar darbuotojai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą pagal kompetenciją organizavo Vyriausybės kanceliarijos Atviros Vyriausybės skyrius, o pateikta informacija patvirtina, kad Inspekcija įsiteisėjusius teismo sprendimus įvykdė per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. įsiteisėję teismų sprendimai buvo įvykdyti per 13 kalendorinių dienų nuo procesinių sprendimų gavimo Inspekcijoje dienos. Atsakovo vertinimu, kadangi pareiškėjo prašyme, adresuotame Vyriausybei, nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai buvo įvykdyti tinkamai, Atviros Vyriausybės skyrius 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. PSA-1239 informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus, o Atviros Vyriausybės skyriaus parengtą Raštą pagal kompetenciją pasirašė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, pareiškėjas apie jo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą Vyriausybės kanceliarijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes buvo informuotas tinkamai, todėl pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pažeista nebuvo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-6103-1114/2022 pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir pareiškėjo PRS1 skundą patenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1322-821/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė pareiškėjui PRS1 iš Inspekcijos 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas savo atsiskaitomosios sąskaitos duomenis ir prašydamas pervesti teismų sprendimais priteistas sumas.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu Vyriausybei pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), nurodydamas, kad Inspekcija nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašė: 1) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Inspekcijos direktorei ADS2 tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; 2) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą.

Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. PSA-1191 „Dėl PRS1 prašymo“ kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodytos informacijos įvertinimo ir informacijos apie rezultatus pateikimo.

Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. PSA-1203 „Dėl termino pratęsimo“ pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą pratęsė iki 2024 m. sausio 5 d.

Teisingumo ministerija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (1.64Mr)7R-4842 „Dėl PRS1 prašymo“ pateikė Vyriausybės kanceliarijai atsakymą į 2023 m. gruodžio 11 d. raštą, kuriame nurodė, jog Teisingumo ministerija, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į Inspekciją dėl informacijos pateikimo, Inspekcija 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė atsakymą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą gavo 2023 m. lapkričio 17 d.; 2023 m. lapkričio 16 d. buvo užregistruotas pareiškėjo laiškas dėl banko ir atsiskaitomosios sąskaitos numerio; pagal Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių 48.2 papunktį, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas pagal pateiktas mokėjimo paraiškas perveda lėšas į Inspekcijos banko sąskaitą trečią darbo dieną po mokėjimo paraiškos gavimo Valstybės iždo departamente dienos, 2023 m. lapkričio 22 d. NBFC buvo pateikta visa reikalinga informacija teismo sprendimų vykdymui, o 2023 m. lapkričio 30 d. lėšos buvo gautos į Inspekcijos banko sąskaitą ir tą pačią dieną atliktas lėšų pervedimas į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, o Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus, kadangi Inspekcijos pateiktame atsakyme nurodyta informacija paneigia pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes.

Vyriausybės kanceliarija 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. PSA-1239 „Dėl PRS1 prašymo“ informavo pareiškėją, kad remiantis Teisingumo ministerijos pateikta informacija, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus, 2023 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas lėšų pervedimas į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis buvo įvykdyti per 13 kalendorinių dienų nuo procesinių sprendimų gavimo inspekcijoje dienos.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Nuostatų ir Reglamento nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo, adresuoto Vyriausybei, nagrinėjimą pagal kompetenciją organizavo Vyriausybės kanceliarijos Atviros Vyriausybės skyrius, ir, gavęs Teisingumo ministerijos atsakymą, įvertinęs jame nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodyta informacija nepasitvirtino, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai buvo įvykdyti per teisės aktuose nustatytus terminus, todėl atitinkamai nebuvo pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymą išnagrinėjo nekompetentingas asmuo. Teismas pažymėjo kad pagal Nuostatų 9.28 punktą ir Reglamento 11 punktą, Vyriausybės kanceliarijai yra pavestas fizinių asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas, Vyriausybei teikiamus teisės aktų projektus pasirašo Ministras Pirmininkas, kitus padalinių parengtus siunčiamus dokumentus pasirašo Ministras Pirmininkas, Vyriausybės kancleris ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojai, kiti Vyriausybės kanclerio nurodyti įgalioti padalinių vadovai ar darbuotojai. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d prašymas Vyriausybės kanceliarijoje buvo išnagrinėtas iš esmės bei pagal kompetenciją ir pareiškėjui pateiktas išsamus atsakymas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. PSA-1239 „Dėl PRS1 prašymo“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ABTĮ 99 straipsnio 1 ir 2 dalis, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, atsakovui nustatytas penkiolikos dienų terminas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija įsiteisėjusius teismo sprendimus įvykdė per ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde neneigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais priteistos sumos jam buvo pervestos 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. per 13 kalendorinių dienų nuo procesinių sprendimų gavimo Inspekcijoje gavimo dienos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismų sprendimais priteistos sumos pareiškėjui buvo išmokėtos ne laiku.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašyme išdėstyto reikalavimo – už įsiteisėjusių sprendimų nevykdymą skirti Inspekcijos direktorei ADS2 tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš pareigų), pažymėjo, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, o atitinkami raštai yra informacinio pobūdžio ir savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. PSA-1239 „Dėl PRS1 prašymo“ pareiškėjas pagrįstai buvo informuotas apie tai, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galbūt atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus, nes kaip minėta, teismų sprendimais priteistos sumos pareiškėjui buvo išmokėtos laiku, o pareiškėjo įsitikinimas, kad jis turi teisę reikalauti pradėti tarnybinį patikrinimą ir reikalauti atleisti asmenį iš pareigų, neatitinka teisės aktų ir teismų praktikos išaiškinimų.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Inspekcijos direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o Inspekcijos nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Inspekcijos direktorių į pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, pagal jam įstatymų nustatytą kompetenciją negalėdamas spręsti prašyme išdėstyto klausimo bei priimti administracinės procedūros sprendimo, pareiškėjo prašymą persiuntė jį kompetentingam nagrinėti viešojo administravimo subjektui (Teisingumo ministerijai) ir apie tai pranešė pareiškėjui, tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, jog nei atsakovo, nei Teisingumo ministerijos atsakymais, nei Inspekcijos veiksmais pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą teisės aktų numatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas dėl skunde nurodytų kitų aplinkybių nepasisakė, nes jos bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jo skundas atmestas.

III.

Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti atsakovą Vyriausybę teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo 1 prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas pažymi, kad turi teisę gauti informaciją ir, remdamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 25 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtino Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 ir 5 punkto 2 pastraipa, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 4 d. rekomendacijomis Nr. 27L-237 „Valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo schema bei rekomendacijos dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojams“ (toliau – ir Rekomendacijos), Nuostatų 10 punktu, Reglamento 116 punktu, pažymi, kad iš jo Prašymo 1 punkto prašymų turinio matyti, jog pareiškėjas neprašo apginti jo pažeistų teisių, o iš esmės inicijuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą ir atlikimą bei kelia klausimą dėl Inspekcijos direktorei ADS2 tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (įsiteisėjusių teismo sprendimų savalaikį nevykdymą) skyrimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ADS2 Vyriausybės kanceliarijoje nedirba, o yra Vyriausybės įstaigos vadovė, todėl teismas netinkamai vadovavosi teismo sprendime nurodoma praktika. Pareiškėjas nurodo, kad pagal jo Prašymo 1 punkto prašymus sprendimą dėl Vyriausybės įstaigos vadovo (Inspekcijos direktorės ADS2) tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo priima išimtinai tik Ministras Pirmininkas (VTĮ 25 straipsnio 1 dalis ir ją atitinkančios Rekomendacijos, jų 6 lapas, Aprašo 5 punktas), o sprendimą dėl Prašymo 1 punkto prašymo dėl tarnybinės nuobaudos atleidimo iš pareigų jai skyrimo ar neskyrimo priima išimtinai tik ją į pareigas priimantis asmuo, t. y. Vyriausybė (Vyriausybės įstatymo 22 str. 1 d. 14 p., VTĮ 25 str. 1 ir 5 d.), tuo tarpu Raštą pasirašė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju Prašymo 1 punkto prašymų (apeliacinio skundo 30 punktas) nagrinėjimas ir sprendimų dėl jų priėmimas nėra priskirtas Vyriausybės kanceliarijos ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojo kompetencijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai (klaidingai) vertino pareiškėjo Prašymo 1 punktų prašymų turinį, šiam konkrečiam atvejui netinkamai (klaidingai) taikė Nuostatų 9.28 punktą ir Reglamento 11 punktą, būtent ginčo santykius reglamentuojančių ir aukštesnės teisinės galios teisės aktų (materialiosios teisės normų) netaikė visai, nukrypo nuo teismų praktikos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda, įskaitant ir atleidimą iš pareigų, gali būti skiriama tik Aprašo nustatyta tvarka ištyrus tarnybinį nusižengimą ir pateikus valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (šiuo atveju išimtinai Vyriausybei) motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (Aprašo 14–15, 17 punktai), ko teismas netaikė ir nevertino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad dėl informacijos pateikimo kreipėsi su 2024 m. balandžio 15 d. prašymu, kuris ir Vyriausybės kanceliarijos 2024 m. gegužės 9 d. raštas Nr. PSA-361 į bylą yra pateikti su pareiškėjo 2024 m. gruodžio 13 d. rašytiniais paaiškinimais-prašymu, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė (teismo sprendimas be motyvų), dėl to teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl ko teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčo dalykas byloje yra atsakovo (Ministro Pirmininko ir Vyriausybės) vilkinimas atlikti pareigas ir jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo materialusis teisinis suinteresuotumas yra gauti ne bet kokį, o teisės aktų reikalavimus atitinkanti atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą į Prašymo 1 punkto prašymus.

Pareiškėjas nurodo, kad Raštą pasirašė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas ASM1, kuriam tokia kompetencija ir įgaliojimai nėra suteikti, kas reiškia, jog pareiškėjo Prašymo 1 punkto prašymai pagal kompetenciją atsakovo (Ministro Pirmininko ir Vyriausybės) nėra išnagrinėti, tokiu atveju pareiškėjui ginčyti tokį niekinį Raštą nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad netgi vadovaujantis Reglamentu jo Prašymas netinkamai nukreiptas vykdyti, o teismas visiškai nevertinto Vyriausybės kanceliarijos 2024 m. gegužės 9 d. rašto Nr. PSA-361, įrodančio, kad pareiškėjo Prašymas ir jo 1 punkto prašymai pagal kompetenciją nebuvo perduoti visai, o Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė apie pareiškėjo Prašymo 1 punkto prašymus, nieko net nežino, pareiškėjui į jo Prašymo 1 punkto prašymus teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas nėra pateiktas, todėl pareiškėjas neturi teismo prašyti tokį Raštą panaikinti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė Reglamento 54 punktą, nes Vyriausybės kanceliarija neturėjo jokios kompetencijos nagrinėti jo Prašymo 1 prašymą, iš neteisėtais veikiant ultra vires Vyriausybės kanclerio pavaduotojo ASM1 veiksmais pasirašyto Rašto, teisėtas Raštas (teisėtas Ministro Pirmininko ar Vyriausybės atsakymas pareiškėjui) neatsiranda, o tai reiškia, kad tokiu niekiniu Raštu, neatitinkančiu ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 8 punkto ir 6 dalies imperatyvių reikalavimų bei kitų šio straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, pareiškėjo Prašymo 1 punkto prašymai nėra išnagrinėti. Kadangi kompetentingi subjektai Prašymo 1 punkto prašymų nenagrinėjo visai ir pareiškėjui nėra pateikę jokio teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo, todėl teismas padarė nepagrįstas ir netinkamas (klaidingas) išvadas ir dėl atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus nenustatymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir šiais pagrindais.

Pareiškėjas nurodo, kad Rašte nurodomas klaidingas teisinis pagrindas – ABTĮ 99 straipsnis be konkrečios dalies, kurio pagrindu daromos ir klaidingos išvados dėl 15 kalendorinių dienų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai įvykdymo, kai šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis (dėl priteistų sumų), taip pat įrodanti ir Inspekcijos direktorės ADS2 šiurkštų tarnybinį nusižengimą (įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymą laiku), sudarantį pagrindus pradėti ir atlikti ir tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir pagrindą jai skirti tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog niekiniu Raštu pareiškėjui į jo Prašymo 1 punkto prašymus nėra atsakyta bei teisės aktų nustatyta tvarka priimto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio jokio atsakymo ir/ar administracinio sprendimo pareiškėjui nepateikta, tai reiškia, kad atsakovas (Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė) vilkina atlikti jiems teisės aktais priskirtus veiksmus, dėl ko panaikinus teismo sprendimą, byloje priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Vyriausybės atstovas Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Vyriausybė yra kolegiali vykdomosios valdžios institucija, ir, vadovaudamasis Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 54, 162 punktu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus nenustatytas, o Vyriausybės kanceliarija pagrįstai parengė atsakymą pareiškėjui, kurio pareiškėjas neskundė, formalus prašymų persiuntimas Ministrui Pirmininkui būtų neproporcingas, be to, neatitiktų Vyriausybės kanceliarijos veiklos tikslų. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra taikoma ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis, nes ja nebuvo priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, bylinėjimosi išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, patirtos pareiškėjo dėl bylos nagrinėjimo administraciniame teisme. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo Vyriausybę teisės aktų numatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo 1 prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam į Prašymo 1 punktą atsakė netinkamas subjektas, t. y. jo Prašymas neišnagrinėtas, o teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas netinkamai taikius teisės normas bei nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas – Vyriausybė įpareigota teisės aktų numatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. prašymo 1 prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašymo, adresuoto Vyriausybei, kurį siuntė elektroniniu paštu Vyriausybės kanceliarijos adresu, 1 punktu prašė: ,,Atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-6103-1114/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1322-821/2023 piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Inspekcijos direktorei ADS2 tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų.“. Vyriausybės kanceliarija Raštu informavo pareiškėją apie Prašyme nurodytų įsiteisėjusių teismo sprendimų įvykdymą, atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 99 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti įvykdytas per 15 kalendorinių dienų (išskyrus, kai teismo nustatytas kitas terminas), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo įvykdyti per 13 kalendorinių dienų nuo procesinių sprendimų gavimo Inspekcijoje dienos. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galimai atliktų neteisėtų Inspekcijos vadovo veiksmų vykdant teismų procesinius sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-749-602/2022, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2021 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-624/2021). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (šiuo konkrečiu atveju ir dėl veiklos vertinimo rezultatų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Atsižvelgus į minėtą administracinių teismų praktiką, ir nesant pagrindo nuo jos nukrypti, konstatuotina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti tarnybinę atsakomybę Inspekcijos vadovei, įgyja teisę tik būti informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (jei toks pradėtas) arba tai, kad pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą nėra, apie ką pareiškėjas šiuo atveju ir buvo informuotas Raštu. Pažymėtina, kad iš Vyriausybės kanceliarijos Rašto matyti, kad juo buvo įvertintas pareiškėjo Prašymo turinys, surinkta papildoma informacija ir nustatyta, kad Prašyme nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai yra įvykdyti tinkamai, taigi nėra pagrindo taikyti atsakomybės Inspekcijos vadovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, į pareiškėjo Prašymo 1 prašymą Raštu atsakyta tinkamai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų tuo aspektu, kad jo Prašymą išnagrinėjo netinkamas subjektas, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašią faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą jau yra pasisakęs ir suformavęs praktiką, kad nėra pagrindo konstatuoti Vyriausybės neveikimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo funkcijas padedanti įgyvendinti Vyriausybės kanceliarija, turinti teisės aktais suteiktus įgaliojimus nagrinėti asmenų prašymus ir skundus, tinkamai suteikė pareiškėjui informaciją apie tai, kad Vyriausybei pavaldžios įstaigos vadovui nenustatyta faktinio pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-334-815/2026). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Vyriausybės kanceliarijos kompetenciją nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės įstatymo, Reglamento ir kitų ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir konstatavo, kad pareiškėjo Prašymas išnagrinėtas tinkamai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos vertinti kitaip ir nukrypti nuo suformuotos administracinių teismų praktikos (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo subjekto, išnagrinėjusio pareiškėjo Prašymo 1 prašymą, atmestini. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šioje byloje neginčijo paties Rašto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos proceso šalių argumentą. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolanta MalijauskienėSkirgailė Žalimienė