- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eA-334-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01993-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 4 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) 1 punkto prašymus ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023 (toliau – ir LVAT nutartis) ištaisė rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas padarytas to pačio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje ir nurodė, kad pareiškėjui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteisiama 187,58 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 237,16 Eur. Minėta nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną ir turėjo būti neatidėliotinai vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalies ir 148 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2.2. Viešojo valdymo agentūra (toliau – ir VVA) piktybiškai nevykdė įsiteisėjusios LVAT nutarties, t. y. nepervedė papildomai priteistų 42,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 2024 m. vasario 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamas: 1) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusios LVAT nutarties piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti VVA direktoriui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Be to, VVA direktoriaus tarnybinę veiklą vertinti – neatitinkančią lūkesčių; 2) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusios LVAT nutarties vykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą.
2.3. Po kreipimosi į Vyriausybę, VVA sekančią dieną priteistas 42,48 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui sumokėjo. Vyriausybės kanceliarija 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. S-604 (toliau – ir Raštas) informavo, kad nėra pagrindo vertinti VVA direktoriaus veiksmus, vykdant LVAT nutartį. Nors nuo kreipimosi į Vyriausybę praėjo trys mėnesiai, tačiau iki kreipimosi į teismą pareiškėjas iš Vyriausybės ar Ministro Pirmininko negavo jokio atsakymo.
2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, tuo atveju, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, atitinkamai Ministras Pirmininkas pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Be to, įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Pareiškėjas iš esmės kelia klausimus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo bei tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo, todėl Prašymo nagrinėjimas yra priskirtas išimtinai į pareigas priimančio asmens kompetencijai. Bet kokio kito Vyriausybės kanceliarijos darbuotojo atsakymas būtų veikimas ultra vires (viršijant kompetenciją), o tokio darbuotojo pasirašytas raštas niekinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių bei nepanaikinantis imperatyvios pareigos pačiai Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui išnagrinėti pareiškėjo Prašymo 1 punkto prašymus ir pateikti jam atsakymą. Tuo tarpu iš Rašto matyti, jog jį pasirašė Vyriausybės kanclerė, neturėdama tam suteiktų įgaliojimų ir viršydama jai nustatytą kompetenciją. Be to, Rašto detalūs metaduomenys leidžia teigti, jog pareiškėjo Prašymas Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui nebuvo perduotas ir jokių rezoliucijų, nurodymų, pavedimų ar sprendimų dėl pareiškėjo Prašymo 1 punkto nepriėmė ir jokių klausimų nesprendė.