Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Vyriausybę teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 4 d. prašymo 1 punkto prašymus ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023 pareiškėjui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteisė 187,58 Eur. Teigė, jog minėta nutartis turėjo būti vykdoma nedelsiant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalies ir 148 straipsnio pagrindu. Nurodė, jog Viešojo valdymo agentūra (toliau – ir VVA) piktybiškai nevykdė įsiteisėjusios LVAT nutarties, t. y. nepervedė papildomai priteistų 42,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 2024 m. vasario 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydamas: 1) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023 piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti VVA direktoriui A. P. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Be to, VVA direktoriaus A. P. tarnybinę veiklą vertinti – neatitinkančią lūkesčių; 2) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusios LVAT nutarties vykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą. Po kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, VVA sekančią dieną priteistas 42,48 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui sumokėjo. Vyriausybės kanceliarija 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. S-604 „Dėl prašymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ informavo, kad nėra pagrindo vertinti VVA direktoriaus veiksmus, vykdant teismo sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad nuo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę praėjo trys mėnesiai, tačiau iki kreipimosi į teismą jis nėra gavęs iš Vyriausybės ar Ministro Pirmininko jokio atsakymo. Pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tuo atveju, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, atitinkamai Ministras Pirmininkas pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Be to, įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Pareiškėjas iš esmės kelia klausimus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo bei tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo, todėl tokio prašymo nagrinėjimas yra priskirtas išimtinai į pareigas priimančio asmens kompetencijai. Akcentavo, kad bet kokio kito Vyriausybės kanceliarijos darbuotojo atsakymas būtų veikimas ultra vires (viršijant kompetenciją), o tokio darbuotojo pasirašytas raštas niekinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių bei nepanaikinantis imperatyvios pareigos pačiai Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui išnagrinėti pareiškėjo prašymo 1 punkto prašymus ir pateikti jam atsakymą. Tuo tarpu iš rašto matyti, jog jį pasirašė Vyriausybės kanclerė, neturėdama tam suteiktų įgaliojimų ir viršydama jai nustatytą kompetenciją. Be to, rašto detalūs metaduomenys leidžia teigti, jog pareiškėjo prašymas Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui nebuvo perduotas ir jokių rezoliucijų, nurodymų, pavedimų ar sprendimų dėl pareiškėjo prašymo 1 punkto nepriėmė ir jokių klausimų nesprendė.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.