- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- eA-369-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09217-2023-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. S., L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. S. ir L.S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. liepos 26 d. sprendimus Nr. (1.34 MR)7R-2985 ir (1.34 MR)7R-2986 „Dėl atsisakymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą“ (toliau – 2023 m. liepos 26 d. sprendimai); 2) 2023 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo ministrės sprendimus Nr. (1.34 Mr)7R-3781 „Dėl skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (1.34 MR)7R-2986“ ir Nr. (1.34 Mr)7R-3783 „Dėl skundo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimo (1.34 MR)7R-2985“ (toliau – 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimai, toliau kartu – Sprendimai); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. birželio 29 d. prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Pareiškėjai nurodė, kad:
Jie atsakovui 2023 m. birželio 29 d. pateikė prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau 2023 m. liepos 26 d. sprendimais atsisakyta kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, o 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimais pareiškėjų skundai dėl 2023 m. liepos 26 d. Sprendimų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjai teigia, kad minėti sprendimai iš esmės motyvuoti tuo, kad nusikalstama veika pareiškėjų atžvilgiu nebuvo baigta, joje nebuvo visų nusikaltimo objektyviųjų požymių, dėl ko pareiškėjai nelaikytini nukentėjusiais asmenimis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) prasme.
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas yra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas. Įstatyme nėra įtvirtinta, jog veika turi būti baigta (turėti visus objektyviuosius požymius). Lingvistiškai aiškinant Įstatymo nuostatą, apibrėžiama, už kokius nusikaltimus pagal objektą turi būti kompensuota padaryta žala, o ne tų nusikaltimų baigtumo stadija. Be to, tokių nuostatų dėl nusikalstamos veikos stadijos nėra ir Prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo, sprendimų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą priėmimo ir išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš už žalą atsakingų asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292, 2 punkte. Šioje situacijoje atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, įstatymo nuostatas aiškino siaurinamai, nepagrįstai teigdamas neva žala kompensuojama tik tais atvejais, kai nusikaltimas yra baigtas. Toks veikimas, pareiškėjų nuomone, yra laikytinas veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).
Išvadą, kad pareiškėjai nėra laikytini nukentėjusiais asmenimis Įstatymo prasme, atsakovas tai pat grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1285-12. Ši teismo nutartis priimta dar iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, o joje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai iš esmės skiriasi, nes buvo keliamas klausimas, ar nukentėjusiu asmeniu gali būti pripažintas nukentėjusio asmens (motinos, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) sūnus. Pareiškėjas aptariamoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiu asmeniu, nes jo motina nebuvo nužudyta, o jis pats tiesiogiai smurtinio nusikaltimo nepatyrė. Šiuo atveju pareiškėjai yra asmenys, kurių atžvilgiu tiesiogiai įvykdytas smurtinis nusikaltimas, o vien tai, kad jis nebuvo baigtas, nėra pagrindas jo nekompensuoti.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas apibrėžiamas kaip smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pareiškėjams priteista neturtinė žala, teismo įvertinta pinigais. Ši neturtinė žala padaryta smurtiniu nusikaltimu, apibrėžtu Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, tad atsakovui nėra teisinio pagrindo kvestionuoti šios žalos pagrįstumą ir, diskriminuojant pareiškėjus, atsisakyti kompensuoti jų išgyvenimus, patirtus dėl šios veikos.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti, nurodydamas, kad:
BK 129 straipsnyje nužudymas patenka į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių kompensuojama žala, sąrašą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 konstatuota, kad padarytas nebaigtas nusikaltimas, o pasikėsinta jį padaryti. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas nužudyti ir nužudymas, žalos nustatymo ir įvertinimo prasme nėra tapatūs. Nužudymo atveju žala visada vienoda – atimta gyvybė, o pasikėsinimo nužudyti atveju žala nustatinėjama pagal pasekmes (sveikatos sutrikdymo laipsnį). Tam, kad pasikėsinimas nužudyti atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymą, turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis tuo pačiu patyrė ne lengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių. Šiuo atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose, neatitinka Įstatyme įtvirtintos smurtinio nusikaltimo sąvokos, nes nėra nustatyta, kad dėl nusikaltimo pareiškėjai patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių.
Priešingai nei nurodoma pareiškėjų skunde, toks Įstatymo aiškinimas formuojamas ir teismų praktikoje (Regionų administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1323-816/2022). Šioje byloje buvo kvestionuojamas Ministerijos sprendimas netenkinti prašymo Įstatymo pagrindu kompensuoti žalą, esant nukentėjusiojo atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas šioje byloje paliko galioti Ministerijos priimtą sprendimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 I. P. pripažino kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktus už pasikėsinimą nužudyti. Teismas iš I. P. priteisė pareiškėjams A. S.ir L.S. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ministerijoje 2023 m. birželio 29 d. gauti pareiškėjų prašymai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą: pareiškėjas A. S. prašė iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų kompensuoti 4 930 Eur neturtinės žalos; pareiškėja L. S. prašė iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų kompensuoti 5 000 Eur neturtinės žalos.
Ministerija 2023 m. liepos 26 d. sprendimais nusprendė pareiškėjų prašymų dėl žalos kompensavimo netenkinti, kadangi I. P. padaryta nusikalstama veika neatitinka Įstatyme įtvirtintos smurtinio nusikaltimo sąvokos, už kurį patirta žala gali būti kompensuota iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Teisingumo ministrei pateikė skundus, prašydami panaikinti 2023 m. liepos 26 d. sprendimus dėl atsisakymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teisingumo ministrė 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimais netenkino pareiškėjų skundų.
Ginčijamuose 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimuose nurodoma, kad šiuo atveju I. P. padaryta nusikalstama veika neatitinka Įstatyme įtvirtintos smurtinio nusikaltimo sąvokos, nes nėra nustatyta, kad dėl nusikaltimo pareiškėjai patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių. Padaryta išvada, jog tam, kad pasikėsinimas nužudyti atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymą turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis tuo pačiu patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių.
Teismas, aptaręs Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darė išvadą, kad įstatymų leidėjas smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal šį specialų Įstatymą ginčui aktualioje redakcijoje apibrėžia tiek nustatydamas atvejus, kuomet veika laikoma smurtiniu nusikaltimu, tiek aiškiai įtvirtindamas atvejus, kuomet veika nelaikoma smurtiniu nusikaltimu pagal šį Įstatymą ir žalos kompensavimas šiuo atveju pagal Įstatymą netaikomas. Iš Įstatymo sąvokų apibrėžimų teismas sprendė, kad į smurtinių nusikaltimų kategoriją nepatenka tos BK numatytos nusikaltimo požymių turinčios veikos, kuriomis nesukeliama žala sveikatai arba ji nesiekia nustatyto lygio, pavyzdžiui, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 I. P. buvo pripažinta kalta pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktus už pasikėsinimą nužudyti, t. y. konstatuota, kad I. P. padarė nebaigtą nusikaltimą, o pasikėsino jį padaryti. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktai kvalifikuoja nužudymą (nužudė mažametį (1 punktas); bejėgiškos būklės žmogų (2 punktas); savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį (3 punktas); du ar daugiau žmonių (5 punktas); kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (7 punktas) ir tokia veika baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 129 straipsnyje nustatyta, kad veika (nužudymas) patenka į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių kompensuojama padaryta žala, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292. Taigi nusikaltimas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose, yra sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo kėsinamasi į mažamečių, bejėgiškų asmenų gyvybę, taip pat artimąjį giminaitį ar šeimos narį ir jų gyvybę (du ir daugiau asmenų) pavojingu būdu, tačiau jis atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, jeigu būtų nustatyta, kad dėl nusikaltimo asmuo patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei (BK 146–148¹ straipsniai) seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui (BK 149–153 straipsniai).
Teismas nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 matyti, jog abu pareiškėjai buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo po 5 000 Eur, nes po kaltininkės sukelto tyčinio gaisro patyrė stresą, teko išgyventi dėl pareiškėjų vestuvių sugadintos šventės, dėl ko, sutriko įprastas gyvenimo ritmas ir teko vartoti vaistus, be to, didžiulį stresą patyrė šventėje buvusios jų mažametės dukros.
Teismas sutiko su atsakovu, kad šiuo atveju (pasikėsinimo nužudyti atveju) žala nustatinėjama pagal kilusias pasekmes – sveikatos sutrikdymo laipsnį ir nėra nustatyta, kad pareiškėjai būtų patyrę sveikatos sutrikdymą ne lengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą (arba jų atžvilgiu būtų padaryta veika turinti apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių). Teismas pažymėjo, kad žmogaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus numatytas išimtis, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nukentėjusiųjų (pareiškėjų) patirti emociniai išgyvenimai (nemalonumai dėl vestuvių sugadintos šventės bei patirtas didžiulis stresas) buvo įvertinti baudžiamajame procese priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir priteisiant jiems neturtinę žalą. Pareiškėjų išgyvenimai nepasiekė nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo lygio, Ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl žalos kompensavimo.
Teismas, įvertinęs skundžiamus 2023 m. liepos 26 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimus, jų turinį bei atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, konstatavo, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jų panaikinti pareiškėjų nurodytais argumentais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Teisės aktuose teisė į žalos kompensavimą nėra siejama su veikos baigtumo stadija ir teismas nepateikė įtikinamų argumentų. Tai, kad pareiškėjai nepatyrė tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymo ar jiems nebuvo atimta gyvybė, nekeičia fakto, jog jie yra tapę aukomis nusikaltimų, įtrauktų į smurtinių nusikaltimų sąrašą, ir pagrįstai tikisi, jog ši žala bus kompensuota kaip tai numatyta įstatyme. Neturtinė žala nėra siejama tik su skausmu, gyvybės netekimu ir (ar) neįgalumu.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad:
Pagal Įstatyme įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką, pasikėsinimas nužudyti ir nužudymas nėra tapatūs nusikaltimai. Nužudymo atveju žala visada vienoda – atimta gyvybė, o pasikėsinimo nužudyti atveju žala nustatinėjama pagal pasekmes, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo laipsnį. Tam, kad pasikėsinimas nužudyti atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymą, turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis tuo pačiu patyrė ne lengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių. Nėra nustatyta, kad dėl nusikaltimo pareiškėjai patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių.
Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad Įstatymo
taikymo kontekste pasikėsinimo nužudyti atveju žala nustatinėjama pagal kilusias pasekmes – sveikatos sutrikdymo laipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai šiuo klausimu (pvz., žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1323-816/2022).
Pareiškėjams padarytos neturtinės žalos faktą patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022, kuriuo pareiškėjams iš kalto asmens priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau pareiškėjams padarytos žalos faktas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta kompensuoti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 jiems priteistą, tačiau neatlygintą, neturtinę žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl Sprendimų panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad ginčo atveju nėra nustatyta, jog pareiškėjai būtų patyrę sveikatos sutrikdymą ne lengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba jų atžvilgiu būtų padaryta veika turinti apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių, todėl pareiškėjams negali būtų kompensuojama Nuosprendžiu priteista neturtinė žala pagal Įstatymą.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teisės aktuose teisė į žalos kompensavimą nėra siejama su veikos baigtumo stadija. Tai, kad pareiškėjai nepatyrė tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymo ar jiems nebuvo atimta gyvybė, nekeičia fakto, jog jie yra tapę aukomis nusikaltimų, įtrauktų į smurtinių nusikaltimų sąrašą.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2023 m. birželio 29 d. prašymais kreipėsi į Ministeriją. Pareiškėjas A. S. prašė iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų kompensuoti 4 930 Eur neturtinės žalos, o pareiškėja L. S. – 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta pareiškėjams nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktuose (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022). Šiame nuosprendyje konstatuota, kad neturtinė žala pareiškėjams kilo dėl I. P. veiksmų. Ministerija 2023 m. liepos 26 d. sprendimais nusprendė pareiškėjų prašymų dėl žalos kompensavimo netenkinti, išaiškindama, kad tam, jog pasikėsinimas nužudyti atitiktų smurtinio nusikaltimo sąvoką pagal Įstatymą, turi būti nustatyta, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis tuo pačiu patyrė ne lengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių. Ministerija nurodė, kad I. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose, neatitinka Įstatyme įtvirtintos smurtinio nusikaltimo sąvokos, nes iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio matyti, kad pareiškėjams nebuvo padarytas nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjai Ministerijai pateikė skundus, prašydami panaikinti 2023 m. liepos 26 d. sprendimus dėl atsisakymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teisingumo ministrė 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimais netenkino pareiškėjų skundų.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato atvejus, kai iš specialaus valstybės fondo asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų ir negavusių žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, kompensuojama turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika.
Taigi pareiškėjams galėtų būti kompensuota neturtinė žala, padaryta I. P. nusikalstama veika, tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dėl nusikaltimo pareiškėjai patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau šiuo atveju iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-519/2022 turinio matyti, kad juo nebuvo konstatuotas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas pareiškėjams, todėl tik tai, kad pareiškėjam buvo priteista neturtinė žala dėl pasikėsinimo nužudyti, nesudaro pagrindo atlyginti jų patirtą žalą remiantis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ministerija šiuo atveju pagrįstai atsisakė pareiškėjams atlyginti pasikėsinimu nužudyti padarytą neturtinę žalą.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktuose teisė į žalos kompensavimą nėra siejama su veikos baigtumo stadija, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas skundžiamuose Sprendimuose nesiejo žalos kompensavimo su veikos baigtumu, o siejo tik su nusikaltimo pasekmėmis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo leidėjas pasirinko kompensuoti ne visais nusikaltimais padarytą žalą, o tik smurtiniais ir sukėlusiais tam tikras pasekmes.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumento, kad jie yra tapę aukomis nusikaltimų, įtrauktų į smurtinių nusikaltimų sąrašą, ir pagrįstai tikisi, jog ši žala bus kompensuota kaip tai numatyta įstatyme, pažymi, kad nužudymas (BK 129 str.) skundžiamų Sprendimų priėmimo metu buvo nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292 patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo 15 punkte, tačiau šio įsakymo 2 punkte buvo nustatyta, jog šiuo įsakymu patvirtintas Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas, priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, taikomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Todėl, net ir tuo atveju, kai asmuo patiria žalą dėl nusikaltimo, kuris pagal Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą priskiriamas smurtiniams nusikaltimams, tokio nusikaltimo priskyrimas smurtiniams dar turi būti įvertintas remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto smurtinio nusikaltimo sąvoka (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2522/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjai, tinkamai, pagrįstai ir teisingai išaiškino teisės nuostatas, tinkamai vertino bylos faktines apAurelikybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. S. ir L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.