Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Regionų administracinio teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS5, PRS6, (toliau – ir pareiškėjai) skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes, į sklypų sąrašą įtraukti iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.

Pareiškėjai 2026 m. rugpjūčio 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašoma: 1) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą; 2) bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukti, nes šis reikalavimas yra patenkintas – Įsakymas panaikintas įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026; 3) tęsti administracinės bylos nagrinėjimą dėl reikalavimo pašalinti panaikinto Įsakymo padarinius ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; 4) tęsti administracinės bylos nagrinėjimą dėl reikalavimo pašalinti panaikinto Įsakymo padarinius ir įpareigoti NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 3 punkte nurodytus žemės sklypus, per 30 dienų įtraukti juos į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą ir organizuoti papildomus (pakartotinius) skirstymo komisijos posėdžius tiems pretendentams, kurių nuosavybės teisės į žemę šiuo metu dar nėra galutinai įgyvendintos, t. y., kuriems NŽT sprendimu nėra paskirtas ir įregistruotas konkretus žemės sklypas arba kurie 2024 m. skirstymo komisijos posėdyje priimtą su tuo susijusį NŽT sprendimą ginčija teisme (tarp jų – pareiškėjai), kad šie pretendentai galėtų pasirinkti žemės sklypus iš šio papildyto sąrašo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai tikslina ir skundo pagrindą, ir dalyką, taigi, iš esmės teikia ne patikslintą, bet naują skundą. Teismas nurodė, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 daliai, todėl patikslintą skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad naują skundą dėl naujai keliamų reikalavimų ir naujai dėstomų aplinkybių jie turi teisę teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau ne į anksčiau jų inicijuotą bylą.

Teismas taip pat pažymėjo tai, kad pareiškėjų 2026 m. rugpjūčio 20 d. patikslinto skundo antras reikalavimas prieštarauja pareiškėjų 2026 m. rugpjūčio 20 d. prašymo trečiajam prašymui, kuriuo jie prašo tęsti administracinės bylos Nr. eI3-228-811/2026 nagrinėjimą dėl reikalavimo pašalinti panaikinto Įsakymo padarinius bei nelaikyti Įsakymo panaikinimo kitoje byloje pagrindu nutraukti šią bylą visa apimtimi. Teismas nurodė, kad dėl tokio skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodyto reikalavimo prieštaringumo bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal priimtus šioje byloje nagrinėti pareiškėjų reikalavimus. Teismas pareiškėjams išaiškino ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismas išeina į pasitarimų kambarį.

Pareiškėjai 2026 m. rugsėjo 17 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų 2026 m. rugpjūčio 20 d. patikslintą skundą, ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Apie tai buvo išaiškinta pareiškėjams teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų 2026 m. rugpjūčio 20 d. patikslintą skundą.

III.

Pareiškėjai PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirąjį skundą ir pareiškėjų 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 panaikino Įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 Administracijos ir NŽT apeliacinius skundus atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgus į tai, teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir įpareigojo proceso dalyvius iki 2026 m. liepos 31 d. pateikti poziciją dėl tolesnio bylos nagrinėjimo tikslingumo. NŽT nurodė, kad, Įsakymui jau esant panaikintam, ginčo dalykas išnyko ir tolesnis nagrinėjimas neteko prasmės. Administracija prašė skundą dėl pirmojo reikalavimo nutraukti arba atmesti kaip nebeaktualų, o dėl antrojo reikalavimo – atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai 2026 m. rugpjūčio 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo sukonkretino pradinio reikalavimo įgyvendinimo būdą. Pareiškėjų įsitikinimu, skundo patikslinimo būtinybė paaiškėjo po LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutarties ir NŽT bei Administracijos pareikštų pozicijų.

Teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartis skundžiama pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ja buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą ir taip užkirstas kelias bet kokiam apeliacinės instancijos teismo atliekamam nutarties dėl patikslinto skundo patikrinimui.

Teismas laikė, jog pareiškėjų patikslintas skundas iš esmės yra naujas skundas. Pareiškėjų vertinimu, tokiai situacijai ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis apskritai negalėjo būti taikoma. Pradinis ir patikslintas reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra susiję su tuo pačiu Įsakymu ir jo padarinių pašalinimu. LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutartis bei NŽT ir Administracijos pozicijos iškėlė klausimą, kokie veiksmai būtų veiksmingi, kai pats Įsakymas jau panaikintas. Teismas turėjo atskirai motyvuoti, ar tikslinamas jau priimtas skundas bei kaip pakeičiamas skundo pagrindas ir dalykas.

Pareiškėjai 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirajame skunde buvo nurodę, kad nei faktinis pagrindas (neteisėtas Įsakymas ir juo susiaurinta pareiškėjų galimybė rinktis sklypus), nei siekiamas rezultatas nepasikeitė – patikslintas tik jau priimto reikalavimo įvykdymo būdas, t. y., nurodyta, kokius nuoseklius veiksmus kiekviena institucija turi atlikti, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdomas. Toks sukonkretinimas buvo tiesiogiai nulemtas NŽT ir Administracijos procesinių pozicijų, pareiškėjai suformulavo reikalavimą taip, kad jis atitiktų faktinę kompetencijų grandinę. Teismui atsisakius tokį patikslinimą priimti, susidaro ydinga padėtis, kai proceso šalis yra baudžiama už tai, kad reagavo į atsakovų nurodytą pareiškėjų reikalavimo trūkumą.

Pareiškėjai pažymi, kad NŽT procesinės padėties keitimas nėra skundo dalyko ar pagrindo tikslinimas. Nutartyje dėl patikslinto skundo šiuo klausimu nėra nei atskiro sprendimo, nei motyvų, nuo to priklauso, ar teismo sprendimas apskritai galės būti įvykdytas: pareigą atlikti veiksmus galima nustatyti atsakovui, o LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų teisė realiai priklauso nuo abiejų institucijų veiksmų (savivaldybė perduoda sklypus, NŽT sudaro sąrašą).

Pareiškėjai neteigia, kad 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartis sustabdė visą administracinę bylą, kadangi įpareigojimo atlikti veiksmus reikalavimas tebėra nagrinėjamas. Pareiškėjai prašo įvertinti, ar nutartimi užkirstas kelias šioje byloje toliau nagrinėti konkrečią su juo susijusią 2026 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimų dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šis kriterijus taikytinas ir ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui pagal įstatymų analogiją, nes abi normos tapačios pagal formuluotę ir paskirtį.

Po nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą, byloje liko nagrinėti tik reikalavimas panaikinti Įsakymą, kuris jau patenkintas kitoje byloje, ir 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi priimtas reikalavimas, kurio patenkinimas, Administracijos ir NŽT teigimu, pareiškėjams jokios realios naudos nesukurtų. Taigi, šioje byloje dėl materialaus įpareigojimo teismas galės nagrinėti tik 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi priimtą reikalavimą įrašyti išbrauktas sąrašų eilutes, bet šioje byloje nebus sprendžiamas reikalavimas įpareigoti Administraciją užbaigti sklypų formavimą ir perduoti juos NŽT, taip pat reikalavimas NŽT organizuoti paskesnę skirstymo procedūrą. Dėl to ši vykstanti byla yra pagrindinis šiuo metu turimas procesinis kelias siekti sprendimo dėl Įsakymo ir su tuo susijusio su konkrečiomis žmonių nuosavybės teisių atkūrimo galimybėmis. Iki galutinio sprendimo tai paskutinė galimybė šioje pačioje byloje nustatyti, ar jo įgyvendinimui būtini 2026 m. rugpjūčio 20 d. suformuluoti veiksmai.

Skundžiamoje nutartyje neatsakyta į pareiškėjų pagrindinius argumentus ir jau vien tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

Pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia savaime neatkuriama. Vadinasi, be kompetentingo subjekto naujo veiksmo, Įsakymo panaikinimas neatkuria nei sąrašų, nei pareiškėjų galimybės rinktis sklypus. Atsisakymas priimti patikslintą skundą palieka procesą, kuriame nė vienas teismas neišspręstų, kuri institucija ir kokį veiksmą privalo atlikti, o tai prieštarauja ABTĮ 16 straipsnio 1 daliai ir 11 straipsnio 3 daliai.

Skundžiama nutartis yra paskutinis procesinis barjeras, uždarantis pareiškėjų veiksmingo teisių gynimo klausimus, nuo kurio priklauso, ar pareiškėjai apskritai gaus realią įsiteisėjusio LVAT sprendimo (Įsakymo panaikinimo) naudą. Alternatyvus kelias (naujas skundas) yra negalimas, kadangi praėjęs ABTĮ 29 str. 1 d. terminas ir analogiškas skundas atmestas kitoje byloje, todėl šis atskirasis skundas yra vienintelė likusi priemonė. Jo nepriėmus, klausimas taptų galutinai neišnagrinėjamas jokia teismine forma, o tai pažeistų konstitucinę ir konvencinę teisę į veiksmingą, o ne formalią teisminę gynybą. Todėl jo priėmimas nėra vien formalus procesinis žingsnis, o būtina sąlyga tam, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas apskritai galėtų būti įvykdytas ir kad pareiškėjų byla nebūtų užbaigta ne iš esmės, o vien dėl procesinio kvalifikavimo ginčo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama, atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad atsisakius priimti atskirąjį skundą yra užkirstas kelias bet kokiam apeliacinės instancijos teismo atliekamam nutarties dėl patikslinto skundo patikrinimui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimumą, pirmiausia nurodo, kad ABTĮ nustato, jog ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektas. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektas; nenustačius bent vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Vadinasi, įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirojo skundo, o apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą apskritai neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje bei 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimui arba kai būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba kai teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Šiame kontekste akcentuotina, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje pareiškėjo teisę tikslinti skundą, yra įgyvendintas proceso koncentracijos principas. Ši norma reiškia, kad proceso šalies teisė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus siejama su konkrečia proceso stadija. Šaliai ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais neįgyvendinus teisės tikslinti skundą, teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, gali atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, taip pat užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, inter alia neribotam skundo tikslinimui, kuris nepagrįstai ilgintų jau pradėtą teismo procesą (ABTĮ 11 straipsnis). Teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju skundu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos prielaidos, tačiau leidžia išvengti nepagrįsto jau pradėto teismo proceso vilkinimo.

Taigi ABTĮ nustato, kad nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1171-556/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-872-602/2025; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-821/2025; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-102-1047/2025 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama, todėl tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsisakyti priimti dėl tokios nutarties paduotą atskirąjį skundą (ABTĮ 152 str. 1 d.). Nors pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatęs, jog teikiamas naujas skundas, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, tačiau patys pareiškėjai pripažįsta, kad teikė patikslintą skundą, kuriuo tik „sukonkretino pradinio pozityviojo reikalavimo įgyvendinimo būdą“, t. y., nekeitė skundo pagrindo ir dalyko.

ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirąjį skundą taip pat atsisakoma priimti ir tokiu atveju, kai teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Vertinant atskirojo skundo objekto atitiktį ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-698-756/2020).

Šiame kontekste pažymėtina, kad patys pareiškėjai atskirajame skunde, viena vertus, nurodo, jog „Pareiškėjai neteigia, kad 2026-09-09 nutartis sustabdė visą administracinę bylą: 2024 m. priimtas įpareigojimo reikalavimas joje tebėra nagrinėjamas“. Kita vertus, pareiškėjai nurodo, kad yra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, kadangi pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Administracijos direktorių įtraukti į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes, į sklypų sąrašą įtraukti iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes), kuris yra priimtas nagrinėti, Administracijos ir NŽT teigimu, pareiškėjams jokios realios naudos nesukurtų. Taigi, nepriėmus patikslinto skundo, byloje kilęs ginčas iš esmės negalės būti išspręstas kitu pareiškėjų pageidaujamu, jų vertinimu realią naudą sukuriančiu būdu (pareiškėjams paaiškėjusiu tik bylos nagrinėjimo metu) – įpareigojus Administraciją užbaigti sklypų formavimą ir perduoti juos NŽT, o NŽT įpareigojus organizuoti paskesnę skirstymo procedūrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas dėl to, kokią realią naudą jiems sukurs (ar galėtų sukurti) galutinis teismo sprendimas. Sprendžiant, ar pagrįstai atsisakyti priimti jų atskirąjį skundą, svarbu yra tai, kad patys pareiškėjai pripažįsta, jog skundžiama nutartimi iš esmės nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, o tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą neskundžiamumas atskiruoju skundu nepanaikina pareiškėjų galimybės ginti savo procesines teises. Argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo priimti patikslintą skundą jie gali išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, tokiu atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti įvertintas ir šio procesinio sprendimo pagrįstumas. Be to, atsisakymas priimti patikslintą skundą savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą su nauju skundu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos prielaidos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl teismas pagrįstai 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų 2026 m. rugsėjo 17 d. atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3, PRS4, PRS5 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.