Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-872-602/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-10
Bylos Nr.: eAS-872-602/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06283-2024-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
Pareiškėjas: K. M., A. K., R. K., R. M., Ž. G., A. U., V. N., P. K., A. L., J. B.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. A., V. K., A. M., D. L., A. L., K. M., V. O., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos vaizdinė reklama“, uždaroji akcinė bendrovė „Lauko reklamos projektai“
Trečiasis asmuo: A. S., E. R., E. A., V. K., A. M., D. L., A. L., K. M., V. O., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos vaizdinė reklama“, uždaroji akcinė bendrovė „Lauko reklamos projektai“

Kategorijos

43.4Skundo atsiėmimas, tikslinimas ir pakeitimas

Administracinė byla Nr. eAS-872-602/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06283-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 43.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. M., K. M. (K. M.), A. K., R. K., R. M., Ž. G., A. U., V. N., P. K. (P. K.), A. K., A. K., A. L. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. M., K. M., A. K., R. K., R. M., Ž. G., A. U., V. N., P. K., A. K., A. K., A. L. ir J. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., E. R. (E. R.), E. A., V. K. (V. K.), A. M., D. L., A. L., K. M., V. O., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos vaizdinė reklama“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lauko reklamos projektai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai K. M., K. M., A. K., R. K., R. M., Ž. G., A. U., V. N., P. K., A. K., A. K., A. L. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) sprendimą nustatyti padidintą 4 proc. žemės mokesčio tarifą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir panaikinti toliau nurodytus sprendimus: 1) K. M. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144085/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 2) K. M. atžvilgiu 2024 m. spalio 10 d. priimtą sprendimą Nr. A51-147210/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 3) A. K. ir R. K. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144080/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 4) R. M. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144082/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 5) Ž. G. atžvilgiu priimtą sprendimą dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo; 6) A. U. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144108/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 7) V. N. atžvilgiu priimtą sprendimą dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo; 8) P. K. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144070/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 9) A. K. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144077/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 10) A. K. atžvilgiu priimtą sprendimą dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo; 11) A. L. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144107/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“; 12) J. B. atžvilgiu 2024 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą Nr. A51-144255/24(2.14.1.44E-FIN) „Dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo“.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjams pašalinus teismo nustatytus trūkumus, 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą (patikslintą).

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2025 m. sausio 29 d. Regionų administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN) dalį dėl rašto priede 46 eilutėje nurodyto sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiek tai susiję su pareiškėjams priklausančia žemės sklypo dalimi (t. y. panaikinant skundžiamo sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1043 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.4 papunktyje nustatyto 4 procentų žemės mokesčio tarifo taikymo 2024 metų mokestinį laikotarpį pareiškėjų atžvilgiu) (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 5 d. Raštas) ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Rašto dalies panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjų patikslintą skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 19 d. nutartimi panaikinus 2025 m. vasario 5 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atnaujino terminą skundui dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN) dalies panaikinimo (t. y. dėl rašto dalies, kuria taikomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1043 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.4 p. nustatyto 4 proc. žemės mokesčio tarifo taikymo 2024 metų mokestiniam laikotarpiui pareiškėjams) ir priėmė šį skundo reikalavimą nagrinėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami, be kita ko, panaikinti Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalį dėl jo priede 1 eilutėje nurodyto sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiek tai susiję su pareiškėjams priklausančia žemės sklypo dalimi (t. y. panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1043 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.4 papunktyje nustatyto 4 procentų žemės mokesčio tarifo taikymo 2024 metų mokestinį laikotarpį pareiškėjų atžvilgiu), bei atnaujinti terminą skundui dėl šio rašto dalies panaikinimo paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjų patikslintą skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2025 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą dėl patikslinto skundo trūkumų šalinimo, kuriame prašė priimti patikslintą skundą dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalies panaikinimo, kurio pagrindu buvo pritaikytas padidintas žemės mokesčio tarifas žemės sklypo atžvilgiu.

Pareiškėjai nurodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti patikslintą skundą, siekiant savo iniciatyva pašalinti pastebėtus skundo trūkumus. Šiuo metu priimtame patikslintame skunde, nepaisant to, kad yra skundžiamas padidinto žemės mokesčio tarifo taikymas pareiškėjų atžvilgiu, dėl techninės klaidos reikalavimo dalyje nurodytas ne Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN), priimtas dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo (kas yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje), o kitas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN) dėl pritaikytos žemės mokesčio lengvatos žemės sklypui (t. y. absoliučiai priešingą reikšmę ir teisines pasekmes pareiškėjų atžvilgiu sukuriantis sprendimas nei yra suformuluotas pareiškėjų reikalavimas patikslintame skunde). Todėl, pareiškėjų nuomone, patikslinto skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pakartotinai, taikant trūkumų šalinimo institutą. Tuo tarpu pareiškėjams nepašalinus patikslinto skundo trūkumų ir palikus reikalavimą tokį, koks jis yra dabar, tolimesnis bylos nagrinėjimas objektyviai nėra galimas, nes prieštaringo reikalavimo nagrinėjimas ar tenkinimas būtų susijęs su proceso šalių teisių pažeidimu dėl netinkamai apsibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko. Tokia situacija gali lemti nepagrįstą tiek pareiškėjų, tiek atsakovo teisės į teisminę gynybą apribojimą ir pažeidimą. Todėl siekiant užtikrinti visų proceso šalių teisės į sąžiningą ir aiškų teisminį nagrinėjimą, būtina ištaisyti esamus patikslinto skundo trūkumus, kad būtų tiksliai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir ginčo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjų patikslintą skundą dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalies panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pareiškėjų patikslintame skunde išdėstytus argumentus, jog 2025 m. gegužės 7 d. patikslintame skunde dalyje reikalavimo dėl techninės klaidos buvo nurodytas ne 2024 m. rugsėjo 30 d. raštas, o kitas, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN), dėl kurio panaikinimo jų patikslintas skundas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi buvo priimtas, vertino kaip neįtikinamus, juolab įvertinus tai, jog pareiškėjų interesams byloje atstovauja advokatas.

Teismas nurodė, kad atsakovas dėl patikslinto skundo priėmimo prieštarauja. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę tikslinti skundo pagrindą ir dalyką pavėluotai, todėl patikslintą skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti patikslintą skundą pašalinus jo trūkumus, arba grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalies panaikinimo, kadangi patikslinto skundo priėmimo klausimas dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. Rašto panaikinimo buvo išspręstas teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2024 m. rugsėjo 30 d. Raštą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį, kuria atsisakyta priimi pareiškėjų patikslintą skundą dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalies panaikinimo. Ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama. Teismas atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjų atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų atskirąjį skundą arba grąžinti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad dėl apsirikimo klaidos, patikslintame skunde buvo nurodytas iš dalies neteisingas skundžiamo sprendimo numeris ir data, nors pats reikalavimas žodine išraiška (dalykas) ir kiti skundo elementai (pagrindas) suformuluoti tinkamai bei tarpusavyje buvo susieti (t. y. buvo siekiama padidinto žemės mokesčio tarifo taikymo panaikinimo). Iš patikslino skundo trūkumų šalinimo aplinkybių aprašymo yra akivaizdu, kad pareiškėjai siekė ne skundo tikslinimo (dalyko ar pagrindo pakeitimo, ar bylos nagrinėjimo ribų išplėtimo), bet tinkamo materialinio reikalavimo suformulavimo, jog jis būtų neprieštaringas ir atitiktų esamą skundo faktinį pagrindą bei žodinę materialinio reikalavimo išraišką. Patikslintame skunde, nepaisant to, kad buvo skundžiamas padidinto žemės mokesčio tarifo taikymas pareiškėjų atžvilgiu, dalyje reikalavimo (patikslinto skundo pabaigoje) dėl techninės klaidos buvo nurodytas ne 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN), priimtas dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo pareiškėjų atžvilgiu (t. y. ginčo objektas nagrinėjamoje byloje ir atitinka skundo faktinį pagrindą bei skundo materialinio reikalavimo žodinę išraišką), o kitas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN) dėl pritaikytos žemės mokesčio lengvatos žemės sklypui (t. y. absoliučiai priešingą reikšmę ir teisines pasekmes pareiškėjų atžvilgiu sukuriantis sprendimas nei yra suformuluotas pareiškėjų reikalavimas patikslintame skunde žodine išraiška ir nei suformuluotas skundo faktinis pagrindas).

Kadangi 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas realiai egzistuoja, tai nepašalinus patikslinto skundo trūkumo, byla bus nagrinėjama toliau pagal prieštaringą reikalavimą, t. y. turės būti sprendžiamas klausimas dėl 4 proc. žemės mokesčio tarifo panaikinimo žemės sklypui (skundo faktinis pagrindas ir reikalavimas žodine išraiška), tačiau turės būti vertinamas sprendimas, susijęs su lengvatos taikymu žemės sklypui, o ne minėto padidinto žemės mokesčio tarifo nustatymu žemės sklypui. Šiuo konkrečiu atveju neleidus pašalinti skundo trūkumų, ta skundo dalis laikytina grąžinta pareiškėjams, kadangi ji nebus nagrinėjama byloje. Nutartis, kuria faktiškai ir teisiškai buvo grąžintas skundas tam tikroje dalyje, po to, kai buvo atsisakyta leisti pašalinti skundo trūkumus (trūkumai pripažinti nepašalintais), gali būti skundžiama apeliacine tvarka, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Asmens teisė pašalinti skundo trūkumus jo pasirinktu būdu, jei jis atitinka įstatymo reikalavimus, negali būti varžoma.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad šiuo atveju teismas priėmė patikslintą skundą su trūkumu (prieštaringu reikalavimu) ir tokiam trūkumui paaiškėjus pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, atsisakė sudaryti galimybę jį pašalinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą su pašalintais trūkumais dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir atsisakė pašalinti atsakovo pastebėtus trūkumus, nes šį prašymą dėl trūkumų šalinimo vertino per skundo tikslinimo, o ne per skundo trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino skunde nurodytą reikalavimą ir neatsižvelgė į tai, kad trūkumų šalinimu nėra keičiamas nei pateikto skundo materialinis reikalavimas (dalykas), nei faktinis pagrindas. Pareiškimu dėl skundo trūkumų šalinimo buvo siekiama tiesiog pašalinti akivaizdžią skunde padarytą techninę klaidą. Pareiškėjų teigimu, formalus rašymo apsirikimo ištaisymas, kuris neturi jokios įtakos skundo pagrindo ar dalyko pasikeitimui (vertinant skundo visumą), neturėtų būti laikomas skundo tikslinimu.

Šiuo atveju teismas nutartyse neatribojo trūkumų šalinimo ir skundo tikslinimo institutų ir dėl to priėmė nepagrįstas nutartis, kuriose tik formaliai įvertinęs skundo reikalavime nurodyto datos (dienos) ir sprendimo numerio dalies pasikeitimo aplinkybes, traktavo tai kaip skundo tikslinimą, nevertinant realiai tokio prašymo sukeliamų teisinių padarinių. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl užfiksuotų trūkumų, siekdami ištaisyti techninę apsirikimo klaidą bei įnešti aiškumo visiems proceso dalyviams dėl ginčo objekto, taip pat teismui, o ne plėsti ginčo nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas formaliai atsisakė pašalinti skundo trūkumus, remdamasis ABTĮ normomis, kurios nėra taikytinos nagrinėjamoje situacijoje ir kurios reglamentuoja skundo tikslinimo, o ne trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar techninės klaidos taisymas turės kokią nors įtaką skundo elementams (dalykui ir pagrindui), ar bylos nagrinėjimo riboms, o tiesiog formaliai atsisakė leisti tokį trūkumą pašalinti.

Pareiškėjai pažymi, kad jie nesiekė nei suformuluoti naujo reikalavimo, nei keisti esamo – kuris buvo tinkamai išreikštas žodine forma, atitiko skundo faktinį pagrindą bei nepakito per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį – laikytina, jog jų kreipimasis buvo susijęs ne su skundo tikslinimu, bet su formalių trūkumų pašalinimu, kurie galėtų trukdyti tinkamai ir objektyviai nagrinėti bylą ateityje. Nei šalims, nei teismui, tikėtina, nebus aišku, kokį reikalavimą šiuo konkrečiu atveju patenkinti ar atmesti, todėl kyla rizika, kad teisinis procesas nepasieks savo tikslų. Jeigu nurodyti trūkumai nebus pašalinti, patikslinto skundo formuluotė byloje toliau išliks neaiški ir prieštaringa, o byla bus nagrinėjama remiantis ydingai suformuluotu skundo reikalavimu. Toks nagrinėjimas objektyviai prieštarauja ABTĮ nuostatoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir būtų neekonomiškas proceso prasme.

Pareiškėjų nuomone, teismas faktiškai grąžinęs skundo dalį nepašalinus trūkumų, bet pritaikydamas skundo tikslinimo instituto nuostatas, ir vėliau šiuo pagrindu atsisakęs priimti teikiamą atskirąjį skundą, iš esmės nepagrįstai bei neteisėtai apribojo pareiškėjų teisę į apeliaciją. Prašymu buvo siekiama tik pašalinti skundo trūkumą (techninę rašymo klaidą).

Šiuo atveju, teismui padarius akivaizdžią teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, pritaikius netinkamą teisės institutą (t. y. skundo tikslinimo normas pritaikius vietoje skundo trūkumų šalinimo normų) negali būti paneigta pareiškėjų teisė skųsti jiems nepalankią nutartį. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokių teisinių padarinių siekiama pateiktu prašymu, be to, nevertino, ar dėl prašymo tenkinimo kaip nors keisis skundo dalykas ar pagrindas (ar bylos nagrinėjimo ribos). Vien formalus techninės klaidos ištaisymas, kai nesikeičia skundo elementai (dalykas ar pagrindas) ir niekaip nesikeičia bylos nagrinėjimo ribos, negali būti laikomas skundo tikslinimu, bet turėtų būti laikomas skundo trūkumų šalinimu. Tuo tarpu skundo atitinkamą dalį grąžinus nepašalinus trūkumų (kaip yra šiuo atveju) atitinkama nutartis skundžiama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl to teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri turėtų būti skundžiama, turėtų būti panaikinta, suteikiant pareiškėjams teisę apskųsti teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjų skundo ir patikslintų skundų padavimu ir (ne)priėmimu. Teigia, kad įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą apskritai neturi būti pradėtas.

Atsakovas pastebi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad procesinio dokumento skundo trūkumai šalinami vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis normomis. Būtent trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas skundo priėmimo stadijoje, jeigu teismui kyla abejonių, kad procesinio dokumento – skundo – dalykas pagal keliamo ginčo pobūdį suformuluotas ne visiškai teisingai. Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjams ne tik nenustatė jokių skundo trūkumų, kurie turėjo būti per teismo nustatytą terminą pašalinti, tačiau ir ABTĮ nenumato galimybės, kad pareiškėjai galėtų savo iniciatyva pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu. Administracijos nuomone, itin svarbu atskirti trūkumų šalinimo institutą, kuris yra skirtas teismui kaip teisė pasinaudoti, jei manoma, kad skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, nuo skundo tikslinimo instituto (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Žemesnės instancijos teismas

Administracijos nuomone, pareiškėjai galbūt sąmoningai siekia suklaidinti teismą teigdami, kad jie įgyvendina trūkumų šalinimo institutą. Nei ABTĮ, nei kitas teisės aktas nenumato jiems tokios teisės, nei teismas buvo įpareigojęs pareiškėjus šalinti trūkumus, kadangi byla jau kurį laiką nebėra skundo priėmimo stadijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad bandoma šalinti trūkumus, kadangi nei numatyta galimybė pareiškėjams savarankiškai naudotis tokiu institutu, nei tai yra galima ne skundo priėmimo stadijoje.

Skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – pašalinti formalius trūkumus, kad skundas atitiktų įstatymo reikalavimus. Šis institutas taikomas skundo priėmimo stadijoje ir būtent teismas (ABTĮ 33 straipsnis) įpareigoją pareiškėją pašalinti nustatytus trūkumus. Teisės aktai numato pasekmes, jei toks teismo įpareigojimas nebūtų nustatytu terminu įvykdytas – skundas laikomas nepaduotu, grąžinamas pareiškėjui. Skundo trūkumų šalinimo institutas yra privalomas, kadangi teismas pareiškėją įpareigoja bei numatytos yra pasekmės už įpareigojimo neįvykdymą. Tuo tarpu skundo tikslinimo instituto paskirtis – pakeisti, papildyti ar patikslinti ginčo turinį, reikalavimus, faktus. Iš esmės jis taikomas jau nebe priėmimo stadijoje. Skundo tikslinimą gali atlikti pareiškėjas savo iniciatyva, kadangi tai yra procesinė teisė, bet ne pareiga. Netgi tuo atveju, jei teismas atsisakytų priimti patikslintą skundą, pirminis skundas išlieka.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad pareiškėjų procesinis veiksmas turėjo būti ir teismo buvo vertinamas kaip skundo patikslinimas (patikslinto skundo teikimas), kaip nustato ABTĮ, o teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Atsakovai akcentuoja, kad pareiškėjams atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam keliami aukštesni apdairumo ir rūpestingumo kriterijai. Pareiškėjai turėjo galimybę tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų realizuoti savo procesines teises.

Atsakovas vertina, kad teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis, kuria atsakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis), taigi, teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų atskirąjį skundą (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad VMI dėl kilusio ginčo tarp pareiškėjų ir Administracijos savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme bei Žemės mokesčio administravimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų taikymo yra išdėsčiusi savo atsiliepimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. balandžio 8 d. Manant, kad 2025 m. birželio 25 d. pateiktas atskirasis skundas ginčo aplinkybių iš esmės nekeičia, naujų papildymų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundžiama 2025 m. birželio 5 d. teismo nutartis apeliacine tvarka negali būti skundžiama, pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų atskirąjį skundą. Teismui padarius akivaizdžią teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, pritaikius netinkamą teisės institutą (t. y. skundo tikslinimo normas pritaikius vietoje skundo trūkumų šalinimo normų) negali būti paneigta pareiškėjų teisė skųsti jiems nepalankią nutartį.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami, be kita ko, panaikinti Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) dalį dėl jo priede 1 eilutėje nurodyto sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiek tai susiję su pareiškėjams priklausančia žemės sklypo dalimi (t. y. panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1043 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ 1.4 papunktyje nustatyto 4 procentų žemės mokesčio tarifo taikymo 2024 metų mokestinį laikotarpį pareiškėjų atžvilgiu), bei atnaujinti terminą skundui dėl šio rašto dalies panaikinimo paduoti.

Teismas šioje nutartyje nurodė, kad patikslinto skundo priėmimo klausimas dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN) panaikinimo buvo išspręstas teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2024 m. rugsėjo 30 d. raštą. Teismas pareiškėjų argumentus, jog 2025 m. gegužės 7 d. patikslintame skunde dalyje reikalavimo dėl techninės klaidos buvo nurodytas ne 2024 m. rugsėjo 30 d. raštas, o kitas, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN), dėl kurio panaikinimo jų patikslintas skundas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi buvo priimtas, vertino kaip neįtikinamus, juolab įvertinus tai, jog pareiškėjų interesams byloje atstovauja advokatas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo prieštarauja.

Kadangi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakė priimti ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, jog jie teismui teikė prašymą dėl patikslintame skunde padarytos techninės klaidos ištaisymo, t. y. patikslintame skunde nurodytas ne Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. A51-139822/24(2.14.3.8E-FIN), priimtas dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo (kas yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje), o kitas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN) dėl pritaikytos žemės mokesčio lengvatos žemės sklypui, todėl klaida turi būti ištaisyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, jog pareiškėjai, teikdami teismui patikslintą skundą, kuriame suformuluotas reikalavimas panaikinti 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. A51-127106/24(2.14.3.8E-FIN), klaidingai nurodė jo datą bei numerį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad teismas padarė akivaizdžią teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą – skundo tikslinimo normas pritaikė vietoje skundo trūkumų šalinimo normų. Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Nagrinėjamu atveju teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo, o ne nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl šiuo atveju naudotis trūkumų šalinimo institutu nebuvo jokio pagrindo.

Šiame kontekste akcentuotina tai, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje pareiškėjo teisę tikslinti skundą, yra įgyvendintas proceso koncentracijos principas – tai yra proceso šalies teisė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus iki tam tikros proceso stadijos. Šaliai neįgyvendinus ABTĮ nustatyta tvarka savo teisės tikslinti skundą, teismas gali neleisti įgyvendinti šios teisės (nepriimti patikslinto skundo), teismo diskrecijai (atsižvelgiant į ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pozicijos, būtinybės pateikti skundą vėliau atsiradimo, teismo manymo dėl būtinumo bylai teisingai išspręsti) yra paliktas klausimas dėl patikslinto skundo priėmimo, o atsisakymas priimti patikslintą skundą yra neskundžiamas. Šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti proceso operatyvumo principą, neleisti proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pvz. neribotai tikslinti skundą, taip nepagrįstai prailginant pradėtą teismo procesą (ABTĮ 11 straipsnis). Teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju skundu pradedant kitą teismo procesą, tačiau nepagrįstai neprailginant jau pradėto teismo proceso.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir nekeičia jų teisinio įvertinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjai, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti tokį pareiškėjų atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. M., K. M. (K. M.), A. K., R. K., R. M., Ž. G., A. U., V. N., P. K. (P. K.), A. K., A. K., A. L. ir J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė