Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Wild reset“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Wild reset“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Č..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė MB „Wild reset“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Energija“ 986,49 Eur skolą, 1 353,42 Eur delspinigių, 11,4 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tarp šalių vyko ikisutartinės derybos, sudaryta sutartis dėl 5 250 Eur fiksuotos kainos. Atsakovė sumokėjo 1 750 Eur avansą, likusi suma turėjo būti sumokėta per dvi savaites po renginio. Ieškovė turėjo suteikti paslaugas pagal sutartą renginio trukmę, tačiau renginio metu vedėjas sutrumpino ieškovės pasirodymo laiką, tai nebuvo įforminta aktu ir nebuvo šalių susitarimo dėl kainos mažinimo. Sąskaita už paslaugas išrašyta 2024 m. gruodžio 24 d., tačiau joje nurodytas klaidingas paslaugų laikas, apmokėjimo terminas buvo iki 2025 m. sausio 4 d.. Atsakovė žadėjo atsiskaityti, tačiau vėliau nurodė mokėsianti tik už faktiškai suteiktą paslaugų dalį. Po renginio pretenzijų dėl sutarties vykdymo ar kainos mažinimo nebuvo pateikta, atskiro susitarimo dėl kainos keitimo nebuvo. Ieškovė atvyko ir buvo pasirengusi suteikti visą paslaugą, tačiau renginio eiga buvo keičiama atsakovės pasitelkto vedėjo sprendimais. Ieškovė teigė, kad jos pasirodymo laikas buvo sutrumpintas ne dėl jos kaltės. Kaina sutartyje buvo fiksuota, o jos mažinimas nebuvo numatytas, išskyrus kainos didinimo atvejus. Ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis dėl sąskaitos reikšmės paslaugų suteikimo patvirtinimui ir nurodė, kad sąskaita nebuvo ginčyta ar grąžinta. Be to, delspinigiai buvo sutarti tarp verslo subjektų, atsakovė veikia ilgą laiką rinkoje, todėl jų mažinimas nėra pagrįstas. Paaiškino, kad ieškovė ir jos komanda buvo atvykusi, pasistatė įrangą, laukė renginio pradžios, o po jo išvyko, laikydama, kad paslaugos suteikimas priklauso nuo viso renginio organizavimo. Paslaugų atlikimo laikai buvo orientaciniai, nustatyti renginio vedėjo, tačiau jie nekeičia fiksuotos sutarties kainos. Su atsakove po renginio nebendravo dėl apmokėjimo koregavimo, laikė, kad sutartis vykdyta pagal jos sąlygas, o atsakovės pozicija dėl mokėjimo tik už dalį paslaugų yra vienašališkas sutarties pakeitimas.

Atsakovė UAB „Energija“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad atlikėjų lankstumas prisitaikyti prie renginio laiko nereiškia, jog pasirodymo trukmė gali būti savavališkai trumpinama. Su renginio vedėju suderinti veiksmai nesukūrė teisės keisti sutarties, nes vedėjas nebuvo įgaliotas keisti šalių susitarimo. Renginio metu dėl organizacinių sprendimų pasirodymo trukmė galėjo būti kitokia, tačiau ieškovė galėjo atlikti visą sutartą pasirodymo laiką. Atsakovė taip pat nurodė, kad renginio scenarijus nebuvo aiškiai pateiktas ar suderintas, o galutiniai sprendimai renginio metu buvo priimami neįgaliotų asmenų, dėl ko buvo pakeista renginio eiga. Atsakovė teigė, kad su ieškove susiję susirašinėjimai ar trečiųjų asmenų veiksmai jos nesaisto, o sutartis galėjo būti keičiama tik raštu. Ieškovė turėjo galimybę atlikti pasirodymą ilgesnį laiką, tačiau pasirinko atlikti tik dalį pasirodymo. Ieškovė galėjo reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir koreguoti savo pasirodymą. Po ieškovės ir kitų atlikėjų pasirodymų pretenzijos nebuvo reiškiamos, jos buvo pateiktos tik gavus sąskaitą 2025 m. sausio 16 d.. Be to, delspinigių klausimu derybų nebuvo, o prašomi delspinigiai yra neproporcingi ir turėtų būti mažinami iki 0,02 procentų. Su ieškove atsiskaitė už jos faktiškai suteiktas paslaugas – vieną interaktyvų ir vieną atlikėjos pasirodymą, atitinkamai už 115 minučių, nes antro pasirodymo nebuvo suteikta pilnai. Taigi iš viso sumokėta 3 263,51 Eur (avansas ir papildomas mokėjimas), todėl atsiskaityta už faktiškai suteiktą paslaugų dalį. Ieškovė neįrodė, jog paslaugų suteikimas buvo apribotas dėl atsakovės kaltės, taip pat neįrodyta, kad renginio vedėjas turėjo įgaliojimus keisti sutartį ar, kad buvo aiškiai sutarta dėl pasirodymo trukmės nekeičiamumo. Standartinė renginio struktūra yra dviejų dalių, tačiau tai savaime nereiškia pareigos mokėti pilną kainą, jei paslauga suteikta nepilnai. Atstovė laikėsi pozicijos, kad sąskaita faktūra negali būti laikoma paslaugų priėmimo aktu, o ieškovė siekė apmokėjimo už pilną paslaugą, nors ji nebuvo suteikta pilnai. Netesybos yra neproporcingos, viršijančios skolos sumą, todėl turėtų būti mažinamos. Atsakovė likusios sumos nemoka dėl kilusio ginčo dėl paslaugų apimties.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Č., ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 5 263,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti pramoginio turinio paslaugas – interaktyvaus muzikinio šou du pasirodymus (du išėjimus po 1 val. 10 min.) ir atlikėjos pasirodymą (45 min.), iš viso 3 val. 5 min. (185 min.) programą. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atlikėjos 45 min. pasirodymas įvyko, taip pat dėl to, kad buvo surengtas vienas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas vietoje sutartų dviejų, tačiau šalys nesutarė dėl šio pasirodymo trukmės bei dėl to, ar ieškovė įvykdė sutartį taip, kad galėtų reikalauti visos sutarties kainos.

Teismas, įvertinęs byloje apklaustus liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad tikslus interaktyvaus muzikinio šou pasirodymo laikas nėra patikimai nustatytas. Liudytojai pateikė nevienodus paaiškinimus, dalis jų rėmėsi subjektyvia atmintimi ar kitų asmenų nurodymais, o objektyvių laiko fiksavimo duomenų byloje nepateikta. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis pasirodymas truko būtent ieškovės nurodomas 1 val. 30 min. ar atsakovės nurodomas 1 val. arba 1 val. 10 min., tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, nes bet kuriuo atveju nustatyta, kad buvo atliktas tik vienas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas vietoje dviejų, numatytų sutartyje ir jis truko trumpiau, nei turėjo vykti du.

Teismas taip pat nustatė, kad renginio metu ieškovei buvo sudaryta galimybė pasirodyti ilgiau, nei ji faktiškai pasirodė. Atsakovė pripažino, kad pagal faktinę renginio eigą ieškovė galėjo pasirodyti apie 2 val. 25 min. (145 min.), tačiau ieškovė šios galimybės pilnai neišnaudojo. Net ir įvertinęs ieškovės nurodomą bendrą pasirodymo trukmę (apie 2 val. 15 min.), teismas konstatavo, kad sutartyje numatyta paslaugų struktūra – du atskiri interaktyvaus muzikinio šou pasirodymai – nebuvo įgyvendinta. Ieškovė savo poziciją grindė tuo, kad pasirodymas buvo užbaigtas renginio vedėjo nurodymu dėl kito atlikėjo pasirodymo, todėl dėl to negalėjo įvykdyti visos sutarties. Teismas vertino, kad renginio vedėjas faktiškai koordinavo renginio eigą, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, jog ieškovei objektyviai nebuvo sudaryta galimybė įvykdyti sutartį. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turėjo faktinę galimybę tęsti interaktyvų pasirodymą iki renginio pabaigai artimo laiko, tačiau ji po savo pasirodymo nedelsdama, daliai žiūrovų dar esant salėje, pradėjo demontuoti scenos įrangą ir ją išnešti renginio metu, o tai rodo, kad pasirodymo užbaigimas buvo susijęs ir su pačios ieškovės sprendimu nebetęsti programos, nukelti scenos įrangą ir pasiruošimu išvykimui renginio metu. Šios aplinkybės nesuderinamos su teiginiu, kad pasirodymas buvo nutrauktas vien dėl atsakovės ar jos pasitelktų asmenų veiksmų.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sutarties įvykdymas pilnai tapo neįmanomas dėl atsakovės kaltės. Taip pat neįrodė, kad atsakovė būtų draudusi ar objektyviai ribojusi galimybę surengti antrą interaktyvaus muzikinio šou pasirodymą. Nors renginio trukmė buvo sutrumpinta, tai savaime tokios galimybės nepaneigė. Ieškovė teigė, kad pramoginių renginių praktikoje pasirodymų trukmė gali kisti, o fiksuota kaina reiškia, jog tikslus laikas nėra esminis. Tačiau tokie argumentai, kaip vertino teismas, nepaneigė pareigos vykdyti sutartą paslaugų struktūrą. Fiksuota kaina savaime nereiškia, kad galima nukrypti nuo sutartų paslaugų apimties ir jų sudėties. Kadangi ieškovė nesuteikė tiek paslaugų, kaip numatyta sutartyje, o atsakovė už faktiškai suteiktas paslaugas atsiskaitė proporcingai, teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę pagal suteiktas paslaugas. Vien tai, kad sutartyje buvo numatyta fiksuota kaina, nesudaro pagrindo priteisti visą kainą, nes šalys aiškiai nesusitarė, kad visa kaina mokama nepriklausomai nuo to, ar paslaugos faktiškai suteiktos pilnai.

Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Wild reset“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis gali būti skaidoma pagal paslaugų struktūrą ir apmokama proporcingai suteiktų paslaugų daliai. Šalių 2024 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties 3.1. punkte buvo aiškiai nustatyta viena bendra, fiksuota 5 250 Eur paslaugų kaina, kuri galėjo būti keičiama tik sutartyje nustatytais atvejais, be kita ko, šalims raštu susitarus dėl papildomų darbų ar paslaugų. Sutartyje nebuvo numatyta galimybė kainą vienašališkai mažinti priklausomai nuo faktiškai atliktų pasirodymo minučių ar atskirų programos dalių. Šalys taip pat nebuvo susitarusios, kad atskiriems pasirodymams būtų nustatyta savarankiška kaina ar, kad sutarties kaina būtų apskaičiuojama proporcingai kiekvienos programos dalies trukmei. Sutartyje buvo nustatyta bendra paslaugos apimtis – interaktyvus muzikinis šou ir atlikėjos pasirodymas – bei orientacinė jos trukmė, tačiau ne atskirų paslaugų kainodara. Dėl to vien aplinkybė, kad sutartyje buvo nurodyta pasirodymo struktūra ir trukmė, nesudarė pagrindo paslaugą išskaidyti į atskiras jos dalis ir sutarties kainą apskaičiuoti proporcingai pagal kiekvienos iš jų įvykdymą.

Ieškovės paslaugą teikė šešių asmenų komanda, kurios nariai visą renginio dieną skyrė būtent atsakovės renginiui, į renginio vietą atvyko apie 13.00 val., išvyko po vidurnakčio ir iš anksto buvo susitarę dėl fiksuotų honorarų. Šių honorarų dydis nepriklausė nuo to, ar dėl renginio eigos pasirodymas faktiškai truks ilgiau ar trumpiau. Ieškovė visiems komandos nariams už renginį sumokėjo 4 492,25 Eur, nors iš atsakovės gavo tik 3 263,51 Eur. Be to, nepriklausomai nuo pasirodymo trukmės, ieškovės patiriamos kelionės, pasirengimo, įrangos ir kitos sąnaudos iš esmės išliko tokios pačios. Tokį paslaugos pobūdį patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kurie paaiškino, kad paslaugos negalima skaičiuoti minutėmis, nes komanda renginiui skiria visą dieną, o honorarai yra nustatomi iš anksto ir nekinta dėl renginio organizatoriaus sprendimų sutrumpinti pasirodymą. Liudytojai taip pat patvirtino, kad komandos nariams už šį renginį buvo sumokėti visi iš anksto sutarti honorarai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnio 1 dalį, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka bei atvejais. Dėl to, nesant sutartyje sąlygos dėl kainos skaidymo ar proporcingo mažinimo, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove, sumokėdama tik dalį fiksuotos sutarties kainos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę pasirodyti ilgiau, tačiau sąmoningai to nedarė. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė neįrodė, kad sutarties įvykdymas pilnai tapo neįmanomas dėl atsakovės kaltės. Teismas nepateikė konkrečių motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog ieškovė turėjo realią galimybę tęsti pasirodymą ilgiau, tačiau pats nusprendė to nedaryti. Tokia išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų bei nėra tinkamai motyvuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio prasme.

Ieškovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad renginio eigą, atlikėjų pasirodymų laiką ir jų seką organizavo atsakovės pasamdytas renginio vedėjas. Ieškovės komanda į sceną išėjo vedėjo kvietimu ir pasirodymą baigė pagal jo nurodymą. Po ieškovės atlikėjos pasirodymo į sceną turėjo iš karto lipti kitas atlikėjas, todėl ieškovės komandai buvo nurodyta pasirodymo nebetęsti ir atlaisvinti sceną. Tokiomis aplinkybėmis komanda objektyviai negalėjo savavališkai likti scenoje ar tęsti programos, nepaisydama atsakovės paskirto renginio vedėjo nurodymų. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai, kurie nurodė, kad atsakovės vadovas pavedė renginio dieną visus klausimus derinti su renginio vedėju, o šis sprendė, kada ieškovės komandai pradėti ir baigti atskiras programos dalis. Liudytojai patvirtino, kad po atlikėjos pasirodymo renginio vedėjas aiškiai nurodė ieškovės komandai, jog jos paslaugų nebereikės, nes į sceną turi išeiti kitas atlikėjas, ir leido komandai nusirinkti įrangą.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos komanda, demontuodama įrangą, pasirinko nebetęsti pasirodymo. Ieškovės komanda, gavusi renginio vedėjo leidimą, nuo scenos tik skubiai pašalino instrumentus ir kitą įrangą, o tolesnius pakavimo darbus atliko kitoje erdvėje. Be to, renginio vedėjas ir atsakovės atstovai matė, kad komanda ruošiasi išvykti, tačiau neprašė tęsti pasirodymo ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jo trukmės nei renginio metu, nei iš karto po jo. Tai paneigia išvadą, kad ieškovė savo valia nutraukė sutarties vykdymą. Šiuo atveju atsakomybė už sutrumpėjusią pasirodymo trukmę tenka pačiai atsakovei, nes būtent ji pasamdė renginio vedėją, pavedė jam organizuoti renginį ir nurodė ieškovei vadovautis jo nurodymais. Atsakovė renginio vedėjo tinkamai neinformavo apie su ieškove sudarytos sutarties sąlygas, pasirodymo trukmę ir struktūrą, nors būtent atsakovės pareiga buvo pasirūpinti, ar renginio vedėjas tinkamai ir atsakingai pagal su atlikėjais suderintas sąlygas veda renginį, o taip pat informuoti vedėją apie sutartis ir jų sąlygas. Sutarties 2.4 punkte ir CK 6.718 straipsnio 3 dalyje nustatyta paslaugų teikėjo pareiga paslaugas teikti pagal kliento nurodymus. Todėl ieškovės komandos prisitaikymas prie atsakovės paskirto renginio vedėjo nurodymų negali būti vertinamas kaip netinkamas sutarties vykdymas.

Pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovės kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu renginio planavimu ir nepakankamu bendradarbiavimu: renginio programa objektyviai neleido ieškovei pasirodyti visas sutartyje numatytas 185 minutes, o pati atsakovė byloje pripažino, kad pagal faktinę renginio eigą maksimalus galimas ieškovės pasirodymo laikas buvo tik 145 minutės.

Pirmosios instancijos teismas neišsprendė esminio bylos klausimo, susijusio su ieškovės atlikėjų pasirodymo trukme. Teismo motyvai dėl pasirodymo trukmės yra nenuoseklūs. Viena vertus, teismas konstatavo, kad tikslus ieškovės pasirodymo laikas nėra esminė ginčo aplinkybė, tačiau kita vertus būtent pasirodymo trukme ir programos struktūra grindė išvadą, jog sutartis buvo įvykdyta tik iš dalies ir atsakovė už ją atsiskaitė proporcingai. Byloje buvo nustatyta ir pačios atsakovės pripažinta, kad dėl renginio organizavimo ieškovei objektyviai galėjo būti suteikta ne daugiau kaip 145 minutės pasirodymo laiko, nors sutartyje buvo numatyta 185 minutės. Atsakovė taip pat buvo pripažinusi, kad tuo atveju, jeigu ieškovė būtų išnaudojusi visą objektyviai galimą 145 minučių laiką, ji turėtų teisę reikalauti visos sutarties kainos, nepaisant dėl atsakovės organizuoto renginio eigos sutrumpėjusios programos. Faktiškai ieškovė paslaugas teikė 135 minutes: interaktyvus muzikinis šou truko 90 minučių, o atlikėjos pasirodymas 45 minutes. Taigi iš objektyviai galimų 145 minučių buvo išnaudotos 135 minutės, t. y. apie 93 procentų viso dėl atsakovės veiksmų objektyviai įmanomo pasirodymo laiko. Nepaisant to, atsakovė sumokėjo tik 3 263,51 Eur iš 5 250 Eur sutarties kainos, t. y. apie 62 procentų visos kainos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, jog vietoje dviejų atskirų interaktyvaus muzikinio šou pasirodymų įvyko vienas ilgesnis pasirodymas. Iš teismo motyvų galima daryti išvadą, kad dalis faktiškai suteiktos paslaugos liko apskritai neįvertinta, nes teismas faktiškai atsižvelgė tik į vieno sutartyje numatyto pasirodymo dalį. Tokia išvada neatitinka nei sutarties turinio, nei faktinės paslaugos apimties. Net ir darant prielaidą, kad paslauga ir kaina galėtų būti vertinamos proporcingai, teismas pirmiausia turėjo nustatyti dėl atsakovės veiksmų objektyviai galimą 145 minučių pasirodymo laiką, kuris turėjo būti prilyginamas visai sutarties kainai, ir tik tuomet vertinti, kokią jos dalį sudarė faktiškai suteiktos 135 minutės. To nepadarius, nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovės sumokėta 3 263,51 Eur suma atitinka proporcingą atlyginimą už faktiškai suteiktą paslaugą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl kainos sumažinimo. Sutarties 3.1. punkte buvo nustatyta fiksuota 5 250 Eur kaina, kuri galėjo būti keičiama tik sutartyje numatyta tvarka. Tokį principą nustato ir CK 6.720 straipsnis, pagal kurį po paslaugų sutarties sudarymo kaina gali būti keičiama tik sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Ieškovė, remdamasis įstatymo nuostatomis nurodo, kad, netinkamai vykdant paslaugų sutartį, klientas tam tikrais atvejais gali reikalauti atitinkamai sumažinti paslaugų kainą. Tačiau tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl konkretaus kainos mažinimo pagrindo ir apimties, įvertinant nesuteiktos ar netinkamai suteiktos paslaugos dalį, pažeidimo reikšmingumą ir jo santykį su visa paslaugų kaina. Tačiau šiuo atveju atsakovė nei sutarties vykdymo metu, nei po jos įvykdymo ieškovei nepareiškė reikalavimo dėl sutarties kainos sumažinimo, šalys nesudarė ir jokio rašytinio susitarimo dėl kainos pakeitimo. Atsakovei tokio reikalavimo nepareiškus, teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir netiesiogiai nuspręsti, kad atsakovė tinkamai įgyvendino savo teisę sumažinti Sutarties kainą. Atsakovės tik dalinis sąskaitos apmokėjimas yra ne kas kita, kaip vienašališkas sutarties keitimas, o sutartis galėjo būti keičiama tik raštu. Rašytinio susitarimo nebuvimą patvirtino pati atsakovė. Taigi atsakovė neteisėtai vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas dėl kainos, nereikšdama jokio savarankiško reikalavimo dėl kainos sumažinimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad šalių sudaryta sutartis nėra rezultato sutartis. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog šalys sudarė paslaugų sutartį, kuri nėra rezultato sutartis, kadangi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paslaugą, tačiau šalys nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Ieškovė nagrinėjamu atveju dėjo maksimalias pastangas, kas paslauga būtų suteikta: komanda į renginio vietą atvyko apie 13.00 val., nors paslaugų teikimas pagal sutartį turėjo prasidėti 18.00 val., renginio vietoje išbuvo iki maždaug 1.00 val. nakties, visą renginį buvo pasirengusi pasirodyti, vykdė atsakovės paskirto renginio vedėjo nurodymus ir niekur nebuvo pasišalinusi. Paslaugos apimtis ir laikas buvo pritaikyti prie atsakovės organizuojamo renginio eigos, o ne vienašališkai sutrumpinti ieškovės iniciatyva. Dėl to ieškovės veiksmuose nėra kaltės dėl to, jog visa sutartyje nurodyta pasirodymo trukmė nebuvo išnaudota. Tai lėmė atsakovės pasirinktas renginio organizavimo modelis ir jo pasamdyto renginio vedėjo nurodymai. Taigi tai, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi, priklausė nuo pačios jos veiksmų.

Pakeitus arba panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinus, jog atsakovė liko skolinga ieškovei pagal sutartį, turi būti iš naujo sprendžiamas ir išvestinis reikalavimas dėl kitų sumų priteisimo. Šalys sutartyje buvo aiškiai susitarusios, kad, pavėlavus atlikti mokėjimus, yra skaičiuojami 1 procento dydžio delspinigiai, o ieškovės reikalaujama 1 353,42 Eur suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 5 d. iki ieškinio pateikimo 2025 m. kovo 5 d.. Šiuo atveju delspinigiai atlieka būtent sutartyje numatytą kompensacinę ir prievolės įvykdymą užtikrinančią funkciją, o jų mažinimas nepagrįstai paneigtų šalių susitarimą bei sutarties laisvės principą.

Ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, todėl jų sutarties pagrindu atsiradusiems pavėluotiems mokėjimams taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos (toliau – MAPKSVPĮ). Pagal šį teisinį reguliavimą kreditorius turi teisę tiek į įstatyme nustatytas pavėluoto mokėjimo palūkanas, tiek į 40 Eur fiksuotą išieškojimo išlaidų kompensaciją. Ieškovė prašo priteisti 11,4 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat nurodo, kad yra priteistinos ir 40 Eur išieškojimo išlaidos pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalį.

Atsakovė UAB „Energija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Sutarties 3.1. punkte nurodytos 5 250 Eur paslaugų kainos įvardijimas kaip fiksuotos, atsižvelgiant į tai, kad sutarties 1 punktu tarp šalių buvo sutarta dėl ieškovės pasirodymo (paslaugų) trukmės, reiškia iš anksto nustatytą ir nekintančią (fiksuotą) kainą už sutartą paslaugos apimtį. Todėl ieškovės nurodytas sutarties 3.1 punkto nuostatos dėl fiksuotos paslaugų kainos aiškinimas taip, kad visa paslaugų kaina ieškovei turėtų būti mokama net ir tuo atveju, jei ieškovė suteiks atsakovei mažesnės apimties paslaugas, nei tarp šalių buvo sutarta, prieštarautų sutarties esmei, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir CK 6.720 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad visa kaina mokama už visas suteiktas paslaugas.

CK 6.720 straipsnio 3 dalies nuostata: „jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos“ įtvirtinta ne tik, kad už paslaugas mokama po jų suteikimo, jei sutartyje nenumatyta kitaip, bet ir tai, kad visa kaina mokama už visas (visos sutartos apimties) paslaugas. Visos kainos sumokėjimas, kai dalis paslaugų nesuteikta, reikštų paslaugų teikėjo nepagrįstą praturtėjimą proporcingai nesuteiktų paslaugų apimčiai. Kita vertus, šalys sutartyje neįtvirtino tokios sąlygos, kad ieškovei turėtų būti mokama visa sutartyje nurodyta kaina tuo atveju, jei ieškovė surengs ne visos apimties pramoginio turinio pasirodymus, nei tarp šalių buvo sutarta. Todėl pareiga atsakovei sumokėti ieškovei visą paslaugų kainą galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei visos sutartos paslaugos būtų suteiktos. Abi šalys pripažįsta, jog atsakovei nebuvo suteiktos sutartos trukmės paslaugos, tačiau skirtingai įvardija to priežastis.

Sutarties sąlygas aiškinti ieškovės nurodytu būdu, kad visa kaina turi būti mokama nepriklausomai nuo to, kad ne visos apimties paslaugos buvo suteiktos, negalima remiantis ir sutarties 3.1. punkto nuostata. Ši sutarties nuostata nepagrindžia ieškovės nurodyto sutarties aiškinimo, nes įtvirtina, kad kaina negali būti didinama, jei neatliekami kiti šalių raštu suderinti darbai ir paslaugos. Joje nenurodyta, kad ieškovei turėtų būti mokama visa kaina tuo atveju, jei ieškovė surengs ne visos apimties pramoginio turinio pasirodymus. Iš esmės ši sutarties nuostata yra apsauganti paslaugos gavėją (atsakovę) nuo kainos didinimo, jei ieškovė kainos padidinimą motyvuotu papildomų darbų ir paslaugų buvimu, dėl kurių tarp šalių nebuvo sutarta raštu. Paslaugų kainą įvertino pati ieškovė, nurodydama, kad gyvo garso karaoke (dviejų išėjimų interaktyvaus muzikinio šou) kaina – 4 700 Eur, atlikėjos pasirodymo – 550 Eur. Dėl to yra nepagrįsti ieškovės argumentai, kad paslaugų apimtis negalėjo būti skaičiuojama pagal jų trukmę, o atskirų pasirodymų kaina nėra aiški.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kada jos atlikėjai atvyko į renginio vietą, kada iš jos išvyko, kiek laiko skyrė pasiruošimui, ką ieškovė buvo susitarusi su atlikėjais, kokio dydžio honoraras buvo jiems sumokėtas, nepatvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei sutartos apimties paslaugas. Sutarties objektu, pagal sutarties 1 punkto nuostatas, yra aiškūs konkrečios trukmės muzikiniai pasirodymai, o ne tai, kada atlikėjai atvyks į renginio vietą ir kas iš ieškovės pusės bus daroma tam, kad paslaugos būtų suteiktos. Atsakovė nekelia klausimo, kad ieškovės atlikėjai būtų vėlavę atvykti į renginio vietą, atsakovė kelia klausimą dėl mažesnės apimties pasirodymų, nei tarp šalių buvo sutarta, ko, be kita ko, pati ieškovė neneigia.

Byloje pateikti paaiškinimai ir liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ieškovės pasirodymą nutraukė būtent atsakovės renginio vedėjas, o liudytojų parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo vienodi. Ieškovė turėjo faktinę galimybę tęsti pasirodymą, tačiau po atlikėjos pasirodymo pradėjo demontuoti ir išnešti scenos įrangą. Tai patvirtina, kad pasirodymo užbaigimas buvo susijęs ir su pačios ieškovės sprendimu nebetęsti programos ir ruoštis išvykimui, o ne vien su atsakovės ar jos pasitelktų asmenų veiksmais. Ieškovė turėjo užtikrinti, kad jos pasirodymai, į kuriuos neįskaitomas įrangos montavimas nuo scenos, vyktų iki sutarto laiko. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus, kad ieškovė buvo suinteresuota anksčiau baigti pasirodymą, neįrodyti jos teiginiai, kad nutraukti pasirodymą iš jos pareikalavo atsakovo renginio vedėjas. Ieškovė neįrodė, kad sutartų paslaugų pilna apimtimi neįmanoma buvo įvykdyti dėl atsakovės (kliento) kaltės. Ieškovė neįrodė, kad jos pasirodymai buvo nutraukti atsakovės renginio vedėjo reikalavimu, kas būtų prilyginta atsakovės kaltei CK 6.720 straipsnio 4 dalies prasme, o ne pačios ieškovės iniciatyva.

Ginčo paslaugų kainą įvertino pati ieškovė, nurodydama, kad gyvo garso karaoke (dviejų išėjimų interaktyvaus muzikinio šou) kaina – 4 700 Eur, atlikėjos pasirodymo – 5 50 Eur. Iš to seka išvada, kad vieno išėjimo interaktyvaus muzikinio šou kaina 2 350 Eur, prie kurios pridėjus 550 Eur atlikėjos pasirodymą kainą, ieškovei turėjo būti sumokėta 2 900 Eur. Tačiau atsakovė sumokėjo ieškovei 3 263,51 Eur. Atsakovės atlikti mokėjimai neskaidyti pagal ieškovės elektroniniame laiške nurodytus įkainius, o, siekiant pilnai atsiskaityti proporcingai suteiktų paslaugų apimčiai, buvo vadovautasi sutartyje nurodytu visų paslaugų įkainiu. Atsakovės mokėjimai atitinka proporcingai vieną (vieno išėjimo) 1 val. 10 min. trukmės interaktyvaus muzikinio šou pasirodymą ir 45 min. atlikėjos pasirodymą, arba iš viso 115 min. Taigi, nors atsakovė nurodo, kad interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas truko 1 val., ji ieškovei sumokėjo kaip už vieną pilną 1 val. 10 min. trukmės pasirodymą (išėjimą) ir už 45 min. atlikėjos pasirodymą. Atsakovė taip paskaičiavusi paslaugų kainą, elgėsi protingai ir sąžiningai. Tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo argumentai, neva atsakovė norėdama sumažinti paslaugos kainą, turėjo reikšti priešieškinį, nepagrįsti. Kaip jau minėta, paslaugų kainos įvardijimas kaip fiksuotos, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo sutarta dėl ieškovės pasirodymo (paslaugų) trukmės, reiškia iš anksto nustatytą ir nekintančią (fiksuotą) kainą už sutartą paslaugos apimtį. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje esant įtvirtintai nuostatai, kad visa paslaugų kaina mokama už visas suteiktas paslaugas, atsakovė pagrįstai atsikirtinėjo į ieškovės reikalavimą sumokėti visą kainą, įrodinėdama, kad ieškovei nesuteikus paslaugų visa sutarta apimtimi, atsakovė neįgijo pareigos sumokėti ieškovei visą sutartą kainą. Šios civilinės bylos teisingam išsprendimui taip pat neturi ieškovės argumentai dėl tarp šalių sudarytos paslaugų sutarties teisinio kvalifikavimo, nes sutarties 1 punkte nurodytu sutarties objektu yra konkretus kiekis konkrečios trukmės paslaugų, dėl kurių šalys aiškiai susitarė.

Nei vienai iš šalių neįrodžius, kiek truko ieškovės surengtas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas, o nustačius, kad buvo surengtas vienas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas, vietoj sutartų dviejų, ieškovei neįrodžius, kad jos pasirodymai iki šalių sutarto laiko negalėjo būti atlikti dėl atsakovės kaltės, o nustačius, kad ieškovė turėjo interesą renginio metu nutraukti ir nutraukė savo pasirodymus anksčiau, nei tarp šalių buvo sutarta, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovei atsiradusių prievolių atsiskaityti su ieškove apimtis ir pagrįstai nustatęs, kad atsakovė atlikusi mokėjimus ieškovei proporcingai jos suteiktoms paslaugoms, ieškinį atmetė. Todėl keisti ar naikinti teisingo, pagrįsto ir teisėto teismo sprendimo remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kadangi ieškovės argumentai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo yra dėl išvestinių reikalavimų, o atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos yra nepagrįstas, tuo atveju, jei bus nuspręsta pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovė prašo vadovautis atsakovės atsikirtimais dėl delspinigių, apibendrintai pateiktais atsakovės procesiniuose dokumentuose ir delspinigius iš esmės sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo 2024 m. gruodžio 21 d. suteikti atsakovei paslaugas – interaktyvų muzikinį šou ir atlikėjos pasirodymą (sutarties 1 punktas), adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. papunktyje įtvirtinta nuostata, kad visa suteiktų paslaugų kaina yra 5 250 Eur. Sutarties 3.2. papunktis numatė, kad užsakovas įsipareigoja paslaugų teikėjui sumokėti avansu 1 750 Eur į sutartyje nurodytą banko sąskaitą iki 2024 m. gruodžio 13 d., tuo tarpu sutarties 3.3. papunktyje užsakovas įsipareigoja sumokėti 3.1. papunktyje nurodytą likusią paslaugų kainos dalį be avansinio mokėjimo, 3 500 Eur paslaugų teikėjui per dvi savaites nuo renginio datos pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties turinį, nusprendė, kad ji kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis. Pagal šalių sudarytą sutartį, šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigojo suteikti pramoginio turinio paslaugas – interaktyvaus muzikinio šou du pasirodymus (du išėjimus po 1 val. 10 min.) ir atlikėjos pasirodymą (45 min.), iš viso 3 val. 5 min. (185 min.) programą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą 5 250 Eur kainą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atlikėjos 45 min. pasirodymas įvyko, bei, kad buvo surengtas vienas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas vietoje sutartų dviejų, nusprendė, kad sutartimi sulygtas rezultatas nebuvo pasiektas ir jis nepasiektas dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltę pirmosios instancijos teismas nustatė, įvertinęs, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė pasirodyti ilgiau, nei ji faktiškai pasirodė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal faktinę renginio eigą ieškovė galėjo pasirodyti apie 2 val. 25 min. (145 min.), tačiau šios galimybės pilnai neišnaudojo, turėdama faktinę galimybę tęsti interaktyvų pasirodymą iki renginio pabaigai artimo laiko, po savo pasirodymo nedelsdama, daliai žiūrovų dar esant salėje, pradėjo demontuoti scenos įrangą ir ją išnešti renginio metu. Be to, nors renginio vedėjas faktiškai koordinavo renginio eigą, tačiau vien ši aplinkybė, neįrodė, jog ieškovei objektyviai nebuvo sudaryta galimybė įvykdyti sutartį.

Ieškovė (apeliantė) MB „Wild reset“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paslaugos pilna apimtimi buvo nesuteiktos dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Ieškovė laikosi pozicijos, kad sutarties sąlygos leidžia jai gauti sutartyje nustatytą atlyginimą ir už dalies paslaugų suteikimą ir nurodo, kad renginio eigą, atlikėjų pasirodymų laiką ir jų seką organizavo atsakovės pasamdytas renginio vedėjas. Ieškovės komanda į sceną išėjo vedėjo kvietimu ir pasirodymą baigė pagal jo nurodymą. Po ieškovės atlikėjos pasirodymo į sceną turėjo iš karto lipti kitas atlikėjas, todėl ieškovės komandai buvo nurodyta pasirodymo nebetęsti ir atlaisvinti sceną. Tokiomis aplinkybėmis komanda objektyviai negalėjo savavališkai likti scenoje ar tęsti programos, nepaisydama atsakovės paskirto renginio vedėjo nurodymų.

Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). 2024 m. gruodžio 6 d. sutartimi šalys susitarė dėl interaktyvų muzikinio šou ir atlikėjos pasirodymo paslaugų suteikimo nustatydamos 5 250 Eur atlygį (3.1. papunktis). Pareikšdama reikalavimą priteisti likusius pagal sutartį nesumokėtus 986,49 Eur, ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sutartimi prisiimtų ieškovės įsipareigojimų pobūdis lemia, kad atsakovės lūkestis buvo gauti visas sutartyje aptartas paslaugos, kurios buvo apibrėžtos tiek paslaugų pobūdžiu – dviejų interaktyviu muzikinio šou ir atlikėjos pasirodymu, bei prisiimtų įsipareigojimų trukme. Nustačius šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalaudama likusios sumos ieškovė turėjo įrodyti, kad suteikė visas paslaugas, kurias ji turėjo įvykdyti pagal sutartį. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atlikėjos 45 min. pasirodymas įvyko, taip pat dėl to, kad buvo surengtas vienas interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas vietoje sutartų dviejų ir šios nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina tik dalinį sutarties įvykdymą.

CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo kainą ir apmokėjimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą t. y. sutarties neįvykdymu laikomas tiek visiškas sutarties įsipareigojimų neįvykdymas, tiek bet kuris kitas sutarties vykdymo trūkumas ar įvykdymo termino praleidimas. Sutarties neįvykdymas lemia šalies civilinę atsakomybę.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti ir sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai nevykdant prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Taigi CK 6.206 straipsnis skirtas vienai šaliai nuo prievolės vykdymo atleisti (visiškai ar iš dalies), jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-421/2017, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad sutarties netinkamą įvykdymą lėmė atsakovės veiksmai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.206 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, yra nurodęs, kad CK 6.206 straipsnyje yra nustatyti du pagrindai pateisinti sutarties neįvykdymą. Pirmas – sutarties šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu, jei ir pati pažeidė sutartį, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas, jei dėl jos neįvykdymo yra kitos sutarties šalies kaltė. Toks sutarties pažeidimas gali pasireikšti tiek aktyviais pirmosios sutarties šalies veiksmais, tiek ir jos neveikimu. Pažymėtina ir tai, kad neįvykdyta gali būti visa arba dalis sutarties. Antras – sutarties šalis negali remtis kitos sutarties šalies sutarties neįvykdymu dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka pačiai sutarties šaliai, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka kitai sutarties šaliai. Nustačius vieną iš pagrindų pateisinti sutarties neįvykdymą, kita sutarties šalis netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ar spręsti klausimo dėl mišrios atsakomybės taikymo, tačiau jei nėra vieno iš šių pagrindų, kita sutarties šalis turi teisę reikalauti taikyti atsakomybę sutarties neįvykdžiusiai šaliai. Tuo atveju, kai sutarties neįvykdžiusi šalis remiasi CK 6.206 straipsnio norma, jai tenka įrodinėjimo našta pagal CPK 178 straipsnį pagrįsti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo reikalaujančios sutarties šalies kaltę, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl kitos sutarties šalies kaltės arba įvykio, kurio rizika tenka tokiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-684/2024, 51 punktas).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad pilnai sutarties įvykdymas tapo neįmanomas dėl atsakovės kaltės. Byloje, be ieškovės paaiškinimų, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės, ar jos pasitelktų asmenų, veiksmais ieškovei būtų uždrausta ar objektyviai apribota galimybė surengti antrą interaktyvaus muzikinio šou pasirodymą. Remdamasis nurodytu reguliavimu ir atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nebuvo įvykdyta (nebuvo suteiktas antras interaktyvaus muzikinio šou pasirodymas) dėl ieškovės kaltės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė turinti teisę į visą sutartimi sulygtą atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad netenkinus reikalavimo dėl fiksuoto atlygio už suteiktas paslaugas priteisimo buvo nepadengtos jos patirtos kelionės, pasirengimo, įrangos ir kitas sąnaudų išlaidos. Nors sutarties tekste nėra nuostatų, įtvirtinančių atskirų paslaugų įkainius, pažymėtina, kad ieškovė įvertino paslaugų įkainius, nurodydama, kad gyvo garso karaoke (dviejų išėjimų interaktyvaus muzikinio šou) kaina – 4 700 Eur, atlikėjos pasirodymo – 5 50 Eur. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog vieno išėjimo interaktyvaus muzikinio šou kaina 2 350 Eur, prie kurios pridėjus 550 Eur atlikėjos pasirodymą kainą, ieškovei turėjo būti sumokėta 2 900 Eur. Kadangi atsakovės mokėjimai atitinka proporcingai vieną (vieno išėjimo) 1 val. 10 min. trukmės interaktyvaus muzikinio šou pasirodymą ir 45 min. atlikėjos pasirodymą, arba iš viso 115 min., todėl nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog apmokėdama nepilną sutarties kainą atsakovė vienasmeniškai pakeitė sutartyje nustatytą kainą. Nors šalys nebuvo susitarusios, kad atskiriems pasirodymams būtų nustatyta savarankiška kaina ar, kad sutarties kaina būtų apskaičiuojama proporcingai kiekvienos programos dalies trukmei, tačiau esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, jog sutartį ieškovė įvykdė tik iš dalies.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas, nustatant proporcingą jų vertę, atsižvelgiant į tai, kiek paslaugų suteikė ieškovė, tačiau atsakovė neturi pareigos mokėti už paslaugas, kurias ginčo sutartimi prisiėmė suteikti ieškovė, tačiau pilnai įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškinys priteisti likusią 986,49 Eur sumą, delspinigius ir procesines palūkanas pagrįstai buvo atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias suteiktų paslaugų apmokėjimą, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis). Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė UAB „Energija“ prašo priteisti iš apeliantės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-71895).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus apeliacinį skundą, jos yra priteisiamos iš ieškovės.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo valstybei nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atmesti ieškovės mažosios bendrijos „Wild reset“ apeliacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Wild reset‘, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.