Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjui PRS1 dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

NŽT 2024 m. birželio 6 d. priėmė Išvadą, kurioje nustatė, kad Žemės sklypo pietrytinė riba palei upelį Giesvianka, atlikus kadastrinius matavimus yra pakitusi nuo AB „Vilniaus hidroprojekto“ 1995 m. liepos 24 d. parengtame plane M 1:10000 pažymėtų ribų, galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos. NŽT pažymėjo, kad Išvadoje yra nurodytas jos priėmimo teisinis pagrindas, atsižvelgta į matininko parengtą žemės sklypo planą bei išnagrinėjus AB „Vilniaus hidroprojekto“ parengtą Žemės sklypo planą. Iš Išvados turinio matininkui, kuriam ši išvada adresuota, turi būti aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ji priimta, kadangi matininkas, atlikdamas Žemės sklypo matavimus, naudojosi ta pačia kartografine medžiaga bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiais. Tačiau Komisija šių įrodymų (dokumentų) nevertino, todėl nenustatė svarbių aplinkybių, o būtent, kad matininko aiškinamajame rašte nurodyta, kokių dokumentų pagrindu atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad Išvada priimta aiškinamojo rašto ir prie jo pridėtų dokumentų pagrindu, kad išvada adresuota matininkui, todėl nėra jokio pagrindo Išvadoje pakartotinai nurodyti besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentų ir kitos kartografinės medžiagos, esančios „Geomatininkas“, „Geoportal.lt“ informacinėse sistemose, nes šia kartografine medžiaga bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiais naudojosi matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Matininkas privalėjo paaiškinti užsakovui Išvados turinį, nes turi atitinkamą kvalifikaciją geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo srityje. Komisija Sprendime nepagrįstai nurodė, kad Išvados argumentai dėl galimos techninės klaidos yra abstraktūs. Žemės sklypo plotas dėl patikslintų ribų ties Giesviankos upeliu ir gretimybėje su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo lemti projektinio-preliminaraus žemės sklypo ploto sumažėjimą apie 0,50 ha, tačiau bendras ploto sumažėjimas yra apie 1,90 ha arba daugiau nei 25 proc. projektinio preliminaraus registruoto ploto. Tai reiškia, kad, įvertinus Žemės sklypo ribas, nustatyta, jog pakitusi Žemės sklypo pietrytinė riba palei upelį Giesvianka, o Žemės sklypo konfigūracija, ribų linijų ilgiai skiriasi nežymiai arba atitinka AB „Vilniaus hidroprojekto“ 1995 m. liepos 24 d. parengtame plane M 1:10000 pažymėtas ribas, todėl Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad Žemės sklypo pietrytinė riba ties upeliu Giesvianka, atlikus kadastrinius matavimus, yra pakitusi dėl galimai naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos, matematiškai apskaičiuoto ploto, kadangi Žemės sklypo konfigūracija ir ribų linijų ilgiai atitinka AB „Vilniaus hidroprojekto“ 1995 m. liepos 4 d. parengtame plane M 1:10000 pažymėtas ribas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte nenustatytas reikalavimas išvadoje nurodyti sprendimą dėl kompensavimo už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, nes šis klausimas nėra susijęs su išvadoje sprendžiamais klausimais.

Sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog iš Išvados turinio negalima suprasti, dėl kokios konkrečios kartografinės medžiagos netikslumų Žemės sklypo pietrytinė riba yra pakitusi. Išvadoje nurodyta, kad Žemės sklypo pietrytinė riba yra pakitusi galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos, tačiau nėra išdėstyta jokių argumentų, pagrindžiančių, jog nustatant Žemės sklypo pietrytinę ribą palei upelį Giesvianka buvo padaryta techninė klaida, o jeigu ji buvo padaryta, tai kokia tokios techninės klaidos esmė, kas ją padarė ir kam tenka atsakomybė. Pagal Išvadoje konstatuotus faktus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas sumažintas beveik 2 ha plotu, t. y. pareiškėjas praranda nuosavybės teises į beveik 2 ha vertingos, Vilniaus priemiestyje esančios žemės. Išvadoje nepasisakyta dėl Žemės sklypo ploto sumažėjimo priežasčių, tačiau yra konstatuota, kad už nustatytą Žemės ploto skirtumą žemės sklypo savininkui nebus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuodami šį teisiškai reikšmingą faktą, NŽT be teisėto pagrindo paneigė pareiškėjo teisę ginčyti jo, kaip savininko, teises reikalaujant teisės aktų nustatyta tvarka kompensacijos (nuostolių atlyginimo) dėl žymaus (apie 2 ha) žemės sklypo ploto sumažėjimo. Be to, Išvadoje faktas, kad už nustatytą Žemės ploto skirtumą pareiškėjui nebus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuotas nenurodžius jo teisinio ir faktinio pagrindo, jokių šio fakto teisėtumą ir pagrįstumą pagrindžiančių motyvų, argumentų. Nors NŽT skunde nurodė, kad Nuostatų 21 punkte nėra nustatytas reikalavimas išvadoje nurodyti sprendimą dėl kompensavimo už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, nes šis klausimas nesusijęs su išvadoje sprendžiamais klausimais, tačiau toks teiginys tik patvirtina Išvados ir skundo nepagrįstumą, nes Išvadoje be jokio teisėto pagrindo yra priimtas nepalankus pareiškėjui sprendimas.

II.

Matininkas E. K. 2024 m. gegužės 13 d. NŽT pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame dėl Žemės sklypo paženklinimo sprendinių ir situacijos, taip pat dėl viršytos maksimalios leistinos ploto paklaidos ir ženklaus žemės sklypo preliminaraus-registruoto ploto sumažėjimo prašoma pateikti išvadą.

NŽT 2024 m. birželio 6 d. priėmė Išvadą. Išvadoje nustatyta, kad Žemės sklypo riba palei upelį Giesvianka, atlikus kadastrinius matavimus yra pakitusi nuo AB „Vilniaus hidroprojekto“ 1995 m. liepos 24 d. parengtame Žemės sklypo plane M 1:10000 pažymėtų ribų, galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos.

Komisija pareiškėjo PRS1 skundą tenkino ir panaikino Išvadą. Komisija nustatė, kad NŽT nenurodė tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo išvadai priimti.

Išvadoje nurodyta, jog už nustatytą žemės ploto skirtumą Žemės sklypo savininkui nebus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Nepaisant to, jog NŽT, kaip pati pripažino, nesant tam teisinio pagrindo išvadoje priėmė sprendimą, jog už nustatytą žemės ploto skirtumą žemės sklypo savininkui nebus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nenurodė ir tokio sprendimo motyvų.

Teismas, įvertinęs bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, atsižvelgęs į pareiškėjo pateikto atsiliepimo turinį, procesinį elgesį, priteisė iš NŽT pareiškėjui PRS1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad Žemės sklypo pietrytinė riba ties upeliu Giesvianka, atlikus kadastrinius matavimus, yra pakitusi dėl galimai naudotos netikslios kartografinės medžiagos (AB „Vilniaus hidroprojekto“ inžinieriaus A. B. 1995 m. liepos 24 d. parengto plano M 1:10000) ar techninės klaidos, matematiškai neteisingai apskaičiuoto ploto, kadangi Žemės sklypo konfigūracija ir ribų linijų ilgiai atitinka AB „Vilniaus hidroprojekto“ inžinieriaus A. B. 1995 m. liepos 24 d. parengtame plane M 1:10000 pažymėtas ribas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų (dokumentų) nevertino, todėl nepagrįstai nurodė, kad Išvadoje nenurodyta, kas lėmė pietrytinės ribos pakitimą, kokie surinkti faktiniai duomenys leidžia NŽT daryti tokią išvadą, kokios priežastys lėmė ženklų ploto neatitikimą.

Nuostatų 21 punkte nėra nustatytas reikalavimas išvadoje nurodyti sprendimą dėl kompensavimo už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, nes šis klausimas nėra susijęs su išvadoje sprendžiamais klausimais.

Išvadoje nustatyta, kad Žemės sklypo pietrytinė riba palei up. Giesvianka atlikus kadastrinius matavimus yra pakitusi nuo AB ,,Vilniaus hidroprojekto“ 1995 m. liepos 24 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:10000 pažymėtų ribų, galimai dėl naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos. Tačiau ši išvada yra abstrakti, neaiški, nepagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis ir dokumentais.

Išvados dėl pietrytinės ribos abstraktumą, neaiškumą, nepagrindimą konkrečiais faktiniais duomenimis ir dokumentais patvirtina tai, kad, Išvadoje yra nurodyta ne visa nagrinėta kartografinė medžiaga, iš Išvados turinio neaišku, kokioje konkrečioje kartografinėje medžiagoje, kuria remiantis pateikta Išvada, ir kokie konkretūs netikslumai lėmė Išvadoje konstatuoto Žemės sklypo pietrytinės ribos palei up. Giesvianka pakeitimo priežastis. Jeigu buvo padaryta techninė klaida, tai iš Išvados neaišku, kokia techninės klaidos esmė, kas ją padarė ir kam už tai tenka atsakomybė.

Dėl pasikeitusios pietrytinės ribos ties Giesviankos upeliu, Žemės sklypo plotas sumažėjo apie 0,50 ha, o iš viso po kadastrinių matavimų gauta –1,9031 ha paklaida. Tačiau Išvadoje nepasisakyta dėl atlikus kadastrinius matavimus nustatyto ypač žymaus (beveik 2 ha) Žemės sklypo ploto skirtumo priežasčių. Žemės sklypo ploto skirtumo priežasčių, įskaitant ir atsakingų už tai asmenų, nustatymas ir jų nurodymas Išvadoje yra ypač svarbus pareiškėjui, nes dėl po kadastrinių matavimų atsiradusio Žemės sklypo ploto skirtumo, pareiškėjas praranda nuosavybės teises į beveik 2 ha vertingos žemės ir dėl to patiria nuostolius, kurie jam turi būti kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka.

NŽT sprendimo nekompensuoti žemės ploto skirtumo neteisėtumą patvirtina ir galiojantis teisinis reglamentavimas, pagal kurį pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkui turi būti kompensuojama už Žemės sklypo ploto skirtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Išvados bei įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad NŽT nesilaikė nustatytos pareigos priimti teisės aktus atitinkantį, motyvuotą sprendimą, todėl Komisija pagrįstai panaikino Išvadą.

Atsakovas NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo atsiliepimą į apeliacinį skundą, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Vien tai, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (ginčui aktuali teisės akto, galiojusio nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2024 m. birželio 19 d., redakcija) (toliau – ir Nuostatai).

Vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020 ir kt.).

Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad NŽT turi pareigą nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir jas nurodyti išvadoje.

Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eA-2457-575/2021).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT neatliko jai teisės aktais numatytos pareigos nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis. Kaip matyti iš skundžiamos Išvados turinio, nors NŽT Išvadoje nurodė, kad paženklinto žemės sklypo plotas yra 5,5969 ha (registruotas 7,50 ha žemės plotas), leistina žemės sklypo ploto paklaida – apie 0,2739 ha, o šiuo atveju gauta paklaida yra 1,9031 ha, tačiau nevertino priežasčių, turėjusių įtakos tokiam ženkliam ploto neatitikimui – kas nulėmė pietrytinės ribos pakitimą, kokie surinkti faktiniai duomenys leidžia NŽT daryti tokią išvadą, o tik apsiribojo prielaidos padarymu, jog tai atsitiko dėl galimai naudotos netikslios kartografinės medžiagos ar techninės klaidos, taip nesivadovaudama Nuostatų 21 punkte įtvirtintu reikalavimu.

Taip pat pastebėtina, jog atsakovas neginčijo, jog konkrečiu atveju nesant teisinio pagrindo jis savo iniciatyva Išvadoje konstatavo, jog už nustatytą žemės ploto skirtumą žemės sklypo savininkui nebus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tokios savo išvados niekaip nepagrįsdamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).

Vadovaudamasi anksčiau aptartu aktualiu šiam ginčui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT nesilaikė jai nustatytos pareigos priimti teisės aktus atitinkantį, motyvuotą sprendimą, nes Išvados turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (500 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų maksimalių dydžių, pareiškėjo atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, priteisia pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui PRS1 iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.