Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2030 m. gruodžio 14 d.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis NUT1 jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jo skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priešingai nei teigiama skunde, priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, visas reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra nustatytas (BVK 82 straipsnio 1, 4 dalys). Iš 2026 m. liepos 29 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tokiai išvadai pagrindo dar nėra.

Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamą vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, pagal galimybes dengia turimus finansinius įsiskolinimus, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, vyksta į trumpalaikes išvykas, jų metu pažeidimų nefiksuota. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar stropų darbą nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad NUT1 rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant riziką valdyti, nuteistojo elgesys atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus, vis dėlto, kaip atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje nutartyje, ši rizika išliko nepatikusi nuo pirminio atlikto vertinimo 2023 m. gegužės 17 d. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, akivaizdžią nuteistojo pažangą paneigia tai, kad atlikus beveik pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam vis dar nustatytas ženklus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių skaičius, iš kurių šeši yra statiniai, t. y. nekintantys, tuo tarpu kiti dešimt – dinaminiai, t. y. kintantys ir kuriuos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pastebėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti nurodytų kriminogeninių veiksnių aktualumu, kad ir kaip tai vertintų nuteistasis, teismui nėra pagrindo. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Kadangi veiksniai yra aktualūs, t. y. nesuvaldyti, teigti, kad nuteistasis padarė ženklią pažangą valdydamas riziką pakartotinai nusikalsti, šiuo metu dar negalima. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, itin svarbūs yra išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kriminalinė istorija atskleidžia pasikartojantį probleminio elgesio modelį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, dažniausiai esant apsvaigus nuo alkoholio. Tai leidžia spręsti apie impulsyvumą, savitvardos stoką, nepakankamą gebėjimą mokytis iš ankstesnių patirčių bei ribotą atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą. Nuteistasis linkęs savo agresyvų elgesį aiškinti kaip reakciją į išorines aplinkybes ar būtinybę gintis, jis dažnai pateikia savo veiksmus kaip situacinius, išprovokuotus kitų asmenų elgesio. Dėl dabartinės nusikalstamos veikos kaltę neigia, minimalizuoja, jam būdingas polinkis menkinti nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti pateisinančių aplinkybių, atsakomybę perkeliant išoriniams veiksniams. Nors šiuo metu nuteistasis geba įvardinti alternatyvius problemų sprendimo būdus, išlieka abejonių dėl jų praktinio pritaikymo realiose situacijose, ribotas kaltės suvokimas ir pripažinimas mažina elgesio pokyčių tvarumo tikimybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo pastangas keisti elgesį – įsitraukia į tikslines programas, priima specialistų pagalbą. Šiuo metu dalyvauja pykčio valdymo programoje (dar nebaigta), kas yra svarbi intervencinė priemonė, siekiant gerinti emocijų ir elgesio kontrolę. Kalbėdamas apie ateitį, nuteistasis išreiškia siekį tęsti bausmę atviroje kolonijoje, dirbti, užsidirbti ir įrodyti savo nekaltumą. Tai rodo tam tikrą motyvaciją pozityviems pokyčiams, tačiau kartu išlieka orientacija į savo pozicijos pateisinimą. Atsižvelgiant į tai, mąstymo ir elgesio srityje kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs, todėl būtina toliau nuosekliai dirbti su atsakomybės prisiėmimu, savirefleksija bei socialiai priimtinų problemų sprendimo įgūdžių stiprinimu. Vertinant nuteistojo nuostatų aspektus pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su nepakankamai susiformavusiomis prosocialiomis nuostatomis, ribotu gebėjimu priimti ir laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių bei moralinių normų. Nors bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos pastangos, svarbu, kad jos būtų nuosekliai tęsiamos ir įtvirtinamos, siekiant ilgalaikių elgesio pokyčių.

Įvertinus NUT1 būdingą smurtinį nusikaltimų modelį, alkoholio vartojimo problemas, sunkėjantį nusikalstamų veikų pobūdį bei jų impulsyvumą nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių visumoje, taip pat itin atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotą būtinybę toliau nuosekliai dirbti su atsakomybės prisiėmimu, savirefleksija bei socialiai priimtinų problemų sprendimo įgūdžių stiprinimu, yra akivaizdu, kad nuteistojo iš esmės nepakeistas mąstymas ir nuostatos išlieka aktualiu dirgikliu, galinčiu paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys, kad tik 2026 m. gegužės mėnesį atliko vertinimo metu buvo užfiksuotas nuteistojo noras keisti savo nusikalstamą elgesį ir dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse. Taigi nuteistojo mąstymo ir nuostatų pokyčiai fiksuojami itin trumpą laiko tarpą, todėl sėkmingas prasidėjęs rizikos veiksnių valdymas struktūruotoje aplinkoje, nereiškia, jog jie bus sėkmingai valdomi ir lygtinio paleidimo taikymo atveju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir skunde apygardos teismui NUT1 menkina savo turimą alkoholio vartojimo problemą bei impulsyvų elgesį, todėl negalima spręsti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo požiūrį, kas, siekiant esminių teigiamų pokyčių kriminogeninių veiksnių valdyme, yra neišvengiama. Asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse ir trumpalaikis specialistų užsiėmimų lankymas nesudaro pagrindo jo atžvilgiu konstatuoti akivaizdžią pažangą rizikos valdyme. Nuteistasis pažymi, kad jau išklausė reikiamas programas, tačiau ne formalus dalyvavimas programose, o nuteistojo iniciatyva ir noras į resocializacijos procesą įsitraukti iš tiesų siekiant teigiamų pokyčių intervencijos reikalingose srityse lemia reikalingus asmenybės pokyčius. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, ženklus jų skaičius leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne maksimaliai siekia priimti teikiamą pagalbą ir koreguoti savo mąstymą bei elgesį.

Atsižvelgiant į aptartą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad NUT1 resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tęsiant motyvacinį ir psichologinį darbą siekiant stiprinti gilesnį savęs pažinimą ir atsakomybės prisiėmimą, itin užtikrinant tęstinį nuoseklų darbą su smurtinio elgesio priežastimis bei socialinių įgūdžių stiprinimu. Skundo argumentų kontekste reikia pažymėti, kad šiuo metu nuteistajam netaikant lygtinio paleidimo nėra paneigiama nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti šiuo institutu ateityje, įvykdžius tam keliamus reikalavimus – sumažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos arba padarius akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant.

Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas.

Įvertinus tai, kas paminėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.