Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Spalvoti žiedai“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-6417-887/2026, pagal kreditorės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą skolininkei UAB „Spalvoti žiedai“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. birželio 15 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ reikalavimus ir nutarė išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Spalvoti žiedai“ 125,85 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 12,00 Eur žyminį mokestį, 0,23 Eur komisinį mokestį, 19,36 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. birželio 15 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimus ir nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Spalvoti žiedai“ 125,85 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 12,00 Eur žyminį mokestį, 0,23 Eur komisinį mokestį, 19,36 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Minėtas teismo įsakymas ir pranešimas skolininkei išsiųstas 2026 m. birželio 16 d. buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti teismui neįteikti su žyma – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Pakartotinai teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2026 m. liepos 22 d. kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grąžinti teismui su žymomis – „netikslus adresas“ ir „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“.

Teisme 2026 m. rugpjūčio 7 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas laiškas, kuriame asmuo patvirtino, kad yra skolininkės UAB „Spalvoti žiedai“ darbuotojas ir sutinka šiuo elektroninio pašto adresu gauti teismo procesinius dokumentus. Tuomet teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė minėtą teismo įsakymą ir pranešimą, kuriame skolininkei buvo išaiškinta per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti skolą arba per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo. Teismo procesiniai dokumentai skolininkei laikomi įteiktais 2026m. rugpjūčio 8 d. (buvo šeštadienis). Teismas terminą skolai sumokėti arba prieštaravimams pareikšti skaičiavo nuo 2026 m. rugpjūčio 10 d. ir šis terminas suėjo 2026 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai. Skolininkė per nurodytą terminą skolos nesumokėjo ir prieštaravimų nepareiškė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Skolininkė UAB „Spalvoti žiedai“ teismui prieštaravimus pateikė 2026 m. rugsėjo 15 d., kuriuose prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. įsakymo pateikti ir panaikinti minėtą teismo įsakymą. Skolininkė pateiktuose prieštaravimuose neteigia, kad negavo iš teismo procesinių dokumentų. Kaip vieną iš termino praleidimo priežasčių skolininkė įvardijo kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ nesąžiningumą, kadangi, anot apeliantės, jis nevykdo savo pareigos išmokėti draudimo išmoką, dėl to vyksta teisme ginčas pagal skolininkės ieškinį draudimo bendrovei dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo. Tačiau kreditorius reikalauja iš skolininkės vykdyti savo pareigas ir mokėti įmokas už draudimą. Be to, prašymą atnaujinti terminą skolininkė grindė tuo, kad ji neturi teisinių žinių, nespėjo laiku parengti prieštaravimų, vasaros laikotarpiu darbuotojai ir vadovė atostogavo, aktyviai nesekė korespondencijos, turėjo kitų rūpesčių.

Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis).

CPK 439 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pateikė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi, termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju skolininkė neginčija, kad teismo įsakymą ir kitus procesinius dokumentus gavo, tačiau terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl teisinių žinių stokos, dėl darbuotojų atostogų vasaros laikotarpiu, laiku nepatikrintos pašto korespondencijos ir dėl kitų rūpesčių.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieštaravimams parengti specialusis išsilavinimas nereikalingas, nes prieštaravimų pateikimas nereikalauja specialių žinių - nereikia nurodyti prieštaravimų pagrindo, teisiškai jį argumentuoti ir pan. Apie tai skolininkė informuota ir teismo pranešimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininkės nurodytos termino praleidimo priežastys (darbuotojų atostogos, pašto korespondencijos netikrinimas, kiti rūpesčiai) yra subjektyvaus pobūdžio ir tokių priežasčių negalima pripažinti svarbiomis priežastimis. Pati skolininkė, laiku nepateikdama paprastos formos prieštaravimų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir netinkamai. Todėl pagrįsta ir teisėta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino ir priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nes neįrodyta, kad jie pateikti teismui praleidus įstatymo numatytą terminą dėl svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė savo skunde nurodo, kad prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų.

Pažymėtina, kad nors prieštaravimuose neturi būti nurodytas prieštaravimo pagrindas, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra prieštaravimų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju iš prieštaravimų ir atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė nesutinka mokėti kreditoriui draudimo įmokų dėl to, jog ji yra pareiškusi ieškinį tai pačiai draudimo kompanijai dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, todėl draudiko elgesį, kai tokiomis aplinkybėmis kreditorius reikalauja skolos, skolininkė laiko nesąžiningu. Taigi, iš esmės pati apeliantė pripažįsta, kad ji turi mokėti draudimo įmokas, tačiau dėl asmeninių priežasčių jų nemoka. Todėl skolininkės nurodytas prieštaravimų pagrindas nėra pakankamas daryti išvadą, kad teismo įsakymas dėl skolos priteisimo gali reikšti nepagrįstą skolininko teisių ribojimą ir pažeidimą.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, vertindamas praleisto termino atnaujinimo priežastis ir jų svarbą, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Spalvoti žiedai“ atskirąjį skundą.

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.