- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-3211-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05923-2024-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- PRS2, PRS1
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, BTA Baltic Insurance Company
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai PRS2 ir PRS1 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-636-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui PRS2“ (toliau – ir Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI3-17435-1029/2024 buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2026 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami panaikinti Sprendimą, pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) procesinę padėtį, pripažįstant ją atsakove (bendraatsakove), taip pat ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Administraciją suformuoti ir perduoti Nacionalinei žemės tarnybai jų nurodytus žemės sklypus, uždrausti savivaldybei atlikti veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti šių sklypų perdavimą, o Nacionalinę žemės tarnybą – atnaujinti ir tęsti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos, įtraukiant į siūlomų sklypų sąrašą visus pareiškėjų nurodytus sklypus ir atkuriant jų procesinę padėtį bei vietą pretendentų eilėje. Pareiškėjai taip pat prašė iki minėtų veiksmų atlikimo uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais.
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą bei netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartimi. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjų skundą pareiškėjams buvo išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis 2024 m. lapkričio 18 d., trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjų skundą pareiškėjams buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 14 d., todėl laikomi įteiktais po išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Pareiškėjai turėjo teisę tikslinti skundo dalyką arba pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atsiliepimų gavimo dienos. Tačiau patikslintą skundą pareiškėjai teismui pateikė tik 2026 m. rugsėjo 19 d., t. y. pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui.
Teismas, nurodė, kad pareiškėjai patikslinto skundo priėmimo būtinybę iš esmės grindžia tuo, kad administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, kurioje priėmus galutinį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pareiškėjams atsirado pagrindas patikslinti skundą nagrinėjamoje byloje ir pareikšti naujus reikalavimus Administracijai bei NŽT. Teismas pažymėjo, kad minima aplinkybė nereiškia, kad, atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą, pareiškėjams iš naujo pradedamas skaičiuoti ar kitaip pratęsiamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skundo dalykui ar pagrindui tikslinti, tai taip pat nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį ir pripažinti, jog būtinybė tikslinti skundą pareiškėjams iškilo tik vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjų siekis šioje byloje papildomai pareikšti reikalavimus Administracijai bei įpareigoti NŽT tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras savo turiniu nėra vien anksčiau pareikšto reikalavimo panaikinti Sprendimą patikslinimas, kadangi patikslintame skunde pareiškėjai prašo nustatyti papildomas teisines pareigas kitiems viešojo administravimo subjektams, t. y. pakeisti Administracijos procesinę padėtį, įpareigoti ją suformuoti ir perduoti konkrečius žemės sklypus, uždrausti jai atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat įpareigoti NŽT atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą bei atlikti kitus konkrečius veiksmus. Šie reikalavimai nėra būtina ar neatsiejama pirminio reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą dalis, todėl jų pareiškimas vertintinas kaip naujų savarankiškų reikalavimų reiškimas.
Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai savo naujų reikalavimų atsiradimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi, savaime nekeičia jų procesinio pobūdžio. Net ir pripažįstant, kad minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos nagrinėjamai bylai, tai nesudaro pagrindo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies prasme naujus savarankiškus reikalavimus laikyti skundo dalyko ar pagrindo tikslinimu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai pagal Sąrašus, perdavimą (grąžinimą) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog Administracija, nepaisydama įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, negrąžina neteisėtai iš sąrašų išbrauktų teritorijų ir žemės sklypų į nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir imasi veiksmų, kurie gali apsunkinti jų suformavimą bei perdavimą Nacionalinei žemės tarnybai.
Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog tam tikri Administracijos veiksmai praeityje buvo pripažinti neteisėtais, savaime nepatvirtina, kad šiuo metu egzistuoja reali grėsmė, jog visi pareiškėjų nurodyti ginčo žemės sklypai bus perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise, pakeista jų paskirtis ar naudojimo būdas arba atlikti kiti veiksmai, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ar iš esmės pasunkėtų.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja reali neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo grėsmė, jeigu prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad prašoma priemonė yra būtina konkretiems byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taip pat nepagrindžia, jog jos taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nurodė, kad 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria išspręsti pareiškėjos prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, yra neskundžiama.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti jų patikslintą skundą ir akcentuoja, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės teritorijų ir sklypų Sąrašai, teisėtumo, konstatavus, kad tai turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą dėl minimo įsakymo, ir konstatavus, kad Administracija, patvirtinusi miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir jį viešai paskelbusi savivaldybės interneto svetainėje, neturėjo teisės vėlesniais administracijos direktoriaus įsakymais iš šio sąrašo išbraukti ginčo teritorijų (žemės sklypų), pareiškėjams kilo būtinybė patikslinti skundą.
Pareiškėjai pažymi, kad Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš minėtų Sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai turėjo teisę pateikti patikslintą skundą, be to, jie tai padarė per protingą terminą po nagrinėjamos bylos atnaujinimo.
Pareiškėjai pažymi, jog, pateikus patikslintą skundą, pareiškėjų skundo pagrindas nepasikeitė, nes ir pirminis, ir patikslintas skundas grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo sumažinti Sąrašai ir dėl to pareiškėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė pasirinkti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti. Patikslintame skunde pareikšti reikalavimai įpareigoti Administraciją ir NŽT atlikti veiksmus nėra su pirminiu ginču nesusiję savarankiški reikalavimai, nes tai yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Sprendimą.
Pareiškėjų teigimu, patikslinto skundo reikalavimai atitinka teismų praktikoje suformuluotus savarankiško reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus kriterijus: egzistuoja teisės aktuose nustatytos atsakovų pareigos, yra konkretus teisinis pagrindas šioms pareigoms įgyvendinti, o pareiškėjai nurodo aplinkybes, patvirtinančias, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ir dėl to nebuvo tinkamai atlikta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjams užkertamas kelias veiksmingai ginti savo pažeistas teises, todėl l ši skundžiama nutarties dalis turi būti panaikinta, o patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ar dalyko tikslinimu, nes yra reiškiami iš esmės nauji reikalavimai tikslinant tiek skundo dalyką, tiek skundo pagrindą, be to, patikslintas skundas paduotas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. NŽT pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, be to, galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nenumatyta.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjai nepagrindė, kokiu konkrečiu būdu kiekvieno iš jų nurodytų veiksmų neatlikimas šioje proceso stadijoje sukeltų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, o jų nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog prašoma priemonė yra būtina konkretiems byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o jos taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atsiliepime prašo nutraukti procesą pagal pareiškėjų atskirojo skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti patikslintą skundą, arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti atskirąjį skundą pilna apimtimi ir palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.
Administracija akcentuoja, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama, todėl pareiškėjų atskirojo skundo nagrinėjimas šioje dalyje nutrauktinas.
Administracija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjai teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jiems kils didelė ir neatitaisoma žala, tokie argumentai nenurodyti ir atskirajame skunde. Pareiškėjai neįrodė, koks yra realus poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą ir netenkintas jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą ir netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai, nesutikdami su šiomis teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjo 2026 m. spalio 7 d. rezoliucija.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, apskundimo atskiruoju skundu galimumą, pažymi, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo priėmimo klausimą išsprendė taikydamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, negali būti savarankiškas apskundimo atskiruoju skundu objektas. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies. Kadangi ši aplinkybė nustatyta jau priėmus atskirąjį skundą, apeliacinis procesas dėl nurodytos nutarties dalies nutrauktinas, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu.
Nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą neskundžiamumas atskiruoju skundu nepanaikina pareiškėjų galimybės ginti savo procesines teises. Argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo priimti patikslintą skundą jie gali išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, tokiu atveju, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, galės būti įvertintas ir šio procesinio sprendimo pagrįstumas. Be to, atsisakymas priimti patikslintą skundą savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą su nauju skundu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos prielaidos.
Tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Esant šiems pagrindams, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tada, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat suteikiančio kitam asmeniui subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas ir kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).
Pareiškėjai prašė iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo: uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai naudotis ir leisti tretiesiems asmenims naudotis žemės sklypais bei teritorijomis, kurios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu (panaikintu Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu) buvo išbrauktos iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo.
Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjai nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Teismo vertinimu, prašomi draudimai nėra skirti šioje byloje pareikštam reikalavimui panaikinti NŽT Sprendimą užtikrinti, o yra susiję su Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo teisinėmis pasekmėmis, kurios sietinos su kitoje byloje nagrinėtu ginču arba galėtų būti savarankiško ginčo dalykas.
Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad prašomos priemonės būtinos esamai faktinei ir teisinei padėčiai išsaugoti ir galimo palankaus teismo sprendimo veiksmingam įvykdymui užtikrinti. Reikalavimo tikėtiną pagrįstumą jie sieja su aplinkybėmis, jog Administracija, suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, ir tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjų nuosavybės teises.
Nagrinėjamo klausimo kontekste primintina, kad nagrinėjamoje byloje Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartimi yra priimtas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-636-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui PRS2“, o kiti reikalavimai, nurodyti patikslintame skunde, iš jų – ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes – nėra priimti.
Kadangi visi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra susiję su, kaip teigiama, būtinybe užtikrinti byloje nepriimtų reikalavimų (nurodytų patikslintame skunde) įvykdymą, o pagrindai taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę tam, kad būtų užtikrintas galimas teismo sprendimas dėl NŽT 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 2S-636-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui PRS2“ panaikinimo iš esmės nėra nurodyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjai iš esmės niekaip nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, nutrauktinas. Atskirojo skundo dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atmestina, o atitinkama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą.
Kitą pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirojo skundo dalį atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų PRS2 ir PRS1 prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.